liejimo forma
liejmo fòrma, įtaisas metalo liejiniams lieti. Turi tuštumą, pripildomą skysto metalo, kuris aušdamas ir kietėdamas įgyja reikiamą konfigūraciją, matmenis. Į ją dedami vienkartiniai (pagaminti iš kvarcinio smėlio su rišikliu ar sintetine derva) ar metaliniai gurgučiai (vidaus tuštumoms ir gilioms įduboms liejinyje sudaryti). Būna vienkartinė (panaudota vieną kartą suardoma), pusiau patvari (atlaiko iki 150 liejimų) ir patvari (naudojama daugkartiniam liejimui) liejimo forma. Dažniausiai naudojamos vienkartinės liejimo formos: formavimo mišinių (formavimas) ir kevalinė (sukepinama iš kaitrai atsparios medžiagos su termoreaktyviąja derva; tinka nedideliems tikslių ir glotnių paviršių liejiniams), rečiau – pusiau patvarios liejimo formos (gaminamos iš keraminių ar plastikinių medžiagų). Patvariose formose daugiausia didelėmis serijomis ar masiškai liejama slegiant.
Tai kokilė (metalinė forma, sudaryta iš 2 ar daugiau pusformių, gali būti išardoma) ir presavimo forma (metalinė forma, turinti vieną ar kelias formuojamąsias plokštumas, atitinkančias liejinio konfigūraciją; jungiama su šalta ar karšta presavimo kamera).