Liepakojų mūšis

Lepakojų mšis, Lietuvos partizanų ir NKVD mūšis.

Įvyko 1945 02 21 tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio skrajojančios partizanų grupės (apie 100 žm., vadas kapitonas A. Kušlys, slapyvardžiu Vilkas) ir NKVD 94‑jo pasieniečių būrio bei 35 Simno stribų Liepakojuose (Simno vlsč.). Dar 02 12 partizanai (ginkluoti kulkosvaidžiais, automatais) puolė Miroslavą, nukovė 20 stribų bei milicininkų, nusiaubė NKVD ir valsčiaus komiteto pastatus, paėmė daug įvairių ginklų (ir 4 kulkosvaidžius, 5 automatus), dokumentų, apvalių bei kampinių antspaudų (spaudų) ir rengėsi pulti Simną. 02 21 6 val. ryto Liepakojų partizanai buvo apsupti vidaus kariuomenės.

paminklas partizanų palaidojimo vietoje (autorius J. Nevulis, 1990)

Įnirtingos kautynės vyko apie 2 valandas. Kareiviai padegė kaimo pastatus. Dalis partizanų dūmų priedangoje pasitraukė į Palias (pelkė prie Žuvinto ežero), 25 jų žuvo (ir A. Kušlys); kareivių žuvo mažiau.

Pasak NKVD raporto, partizanai atkakliai priešinosi, sužeisti užuot pasidavę į nelaisvę nusišaudavo. Partizanų lavonai niekinti Simne, suimti žuvusiųjų tėvai buvo priversti juos mesti į bendrą duobę Simno kapinių gale (nešventintoje vietoje). 1990 partizanų palaidojimo vietoje pastatytas paminklas su žuvusiųjų pavardėmis, 2006 mūšio vietoje – tipinis atminimo ženklas.

1248