„Lietūkis“, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi 1923–1940. Centras buvo Kaune. Tikslas – padėti nariams parduoti savo produkciją ir apsirūpinti reikalingomis prekėmis.
Veikla
Sąjunga turėjo skyrių, didmeninės prekybos sandėlių, parduotuvių įvairiuose miestuose, pieno perdirbimo bendrovių, elevatorių (Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje), malūnų (Panevėžyje ir Kalvarijoje) ir kita. Supirkinėjo grūdus, linus, kiaušinius, prekiavo trąšomis, žemės ūkio mašinomis, įrankiais, sėklomis, veisliniais gyvuliais. Eksportavo grūdus, sviestą, linus, sėmenis ir kitus žemės ūkio produktus, importavo trąšas, žemės ūkio mašinas ir įrangą, statybines medžiagas, druską, naftos produktus ir kita. Turėjo bendrovių Maistas, Lietuvos muilas, Lietuvos Baltijos Loidas, Kooperacijos banko ir sąjungų Kooperacija, Linas akcijų ir pajų.
Lietūkio elevatorius-sandėlis Klaipėdos uoste (nuotrauka iš leidinio Kas yra Lietūkis 1938; Kauno apskrities viešoji biblioteka)
Istorija
Sąjunga įkurta pertvarkius Lietuvos žemės ūkio draugiją (įkurta 1921 Kaune). Remiama vyriausybės ilgainiui nukonkuravo kitas prekybos kooperatyvų sąjungas. 1926 prisijungė Šiaurės Lietuvos kooperatyvų sąjungą Gamintojas (centras Šiauliuose). 1927 įsteigė Centralinę Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjungą Pienocentras, 1939 – kooperatyvų sąjungą Linas ir perdavė joms savo narių gamybines funkcijas. Įveikusi konkurentus sąjunga didino kooperatyvus, todėl narių skaičius 1927–1931 sumažėjo nuo 71 iki 41. 1931 perėmė Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungą, vienijančią miestų vartotojų kooperatyvus (narių skaičius padidėjo: 1932 buvo 114, 1940 – 145). 1937 pardavė prekių už 73 mln. litų (iš jų grūdų ir sėmenų – už 6 mln. litų, trąšų – už 10 mln. litų), 1939 – už 139 mln. litų. 1939 Lietūkio eksportas sudarė apie 15 % viso Lietuvos eksporto. 1940 sovietinė valdžia Lietūkio pagrindu įkūrė Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungą (Lietkoopsąjunga).
leidinio Kas yra Lietūkis (1938) viršelis (Kauno apskrities viešoji biblioteka)