lietùviški elementõriai
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išleistas lietuviškas elementorius (1783)
Pirmieji elementoriai
Pirmieji lietuviški elementoriai pasirodė 16–17 a. Mažojoje Lietuvoje. Martyno Mažvydo Katekizme (1547) išspausdintas pirmasis elementorius – Pygus ir trumpas mokslas skaititi yr rašity. Jis davė pradžią lietuvių raštijai (abėcėlė pritaikyta lietuvių kalbos garsams reikšti) ir gimtosios kalbos elementorinio (pradinio) mokymo metodikai. Mokymas pagrįstas to laikotarpio pedagogikai būdingu raidžių sudedamuoju (silabizavimo) metodu. Panašūs elementoriai buvo Pradzia pamoksla del mažu weikialu (1680) ir Skaitytines (1708). 19 a. pradžioje paplito sieniniai elementoriai, kurių pradžioje buvo metodiniai nurodymai, toliau – lapai su abėcėle, skiemenavimo ir skaitymo pratimai. 1808 patobulintą elementorių Naujas pibelis išleido J. G. Weissas. 19 a. antroje pusėje elementorių išleido G. Kerneris, J. F. F. Schröderis. Šiuose elementoriuose (jie susilaukė daug leidimų) tobulintas raidžių sudedamasis metodas, pakeista supažindinimo su raidėmis ir pirmaisiais tekstais tvarka. Sustiprėjus germanizacijai lietuvių mokyklos nyko, elementoriai nebuvo tobulinami. 20 a. pradžioje gausiai iliustruotų, parašytų garsų sintezės metodu elementorių išleido V. Gaigalaitis (Waiku knįgelė 1906), F. Megnis ir J. Libertas.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradinės mokyklos iki 18 a. antros pusės lietuviškų elementorių neturėjo. Pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išleistas lietuviškas elementorius – Moksłas skaytima raszto lęnkiszko dieł mażu waykialu (apie 1759–1761, seniausias išlikęs leidimas 1763). Jame lygiagrečiai pateikiami lenkiški ir lietuviški tekstai. 1783 ir vėlesniuose leidimuose (iš viso daugiau kaip 70) atsisakyta lenkiško teksto, pakeistas pavadinimas (Moksłas skaytima raszta lietuwiszka dieł mazu wayku). Šį elementorių sudarė abėcėlė lotyniškuoju ir gotiškuoju šriftu, elementorinė dalis, parengta raidžių sudedamuoju metodu, religiniai skaitymo tekstai. 18 a. pabaigoje Edukacinės komisijos Vadovėlių rengimo draugija (įkurta 1775) parengė patobulintą pasaulietišką elementorių lenkų kalba (išleistas 1785 Krokuvoje, 1799 Vilniuje). 19 a. pirmoje pusėje elementorių rengimu ėmė rūpintis ne tik dvasininkai, bet ir inteligentai pasauliečiai. Išryškėjo humanistinis požiūris į ugdymo procesą. Maldas, religinius tekstus pakeitė pažintiniai ir tautinę savimonę žadinantys pasakojimai. Pirmasis naujos mokymo krypties (taikomi garsinio skaitymo metodo elementai) elementorius buvo K. R. Nezabitauskio-Zabičio Naujas moksłas skaytima dieł mažū wayku Żemaycziu yr Lietuwos (1824); tai originalus, gausiai iliustruotas vadovėlis, jame pirmąkart atsižvelgta į vaiko psichologiją, teigiamų emocijų reikšmę mokant ir ugdant, pritaikytas vaizdumo principas. Panašūs elementoriai buvo S. Daukanto Abeciela (1842), K. Aleknavičiaus Elementorius, arba Lengvas mokslas skaityt Rašto Švento (1846 21858; jame yra beletrizuotų pamokymų apie mokslo naudą, gražų elgesį ir kita), M. Akelaičio Lamentorius (1860; labiau skirtas suaugusiesiems), M. P. Martynaičio Mokslas lietuwiszko skajtimo ir katechizmo (1852; pirmasis elementorius, parašytas skiemenų sintezės metodu), A. Juškos Abecela arba lementorius (1863; parašytas garsų sintezės metodu). Aukštaitijoje labiausiai buvo paplitęs M. Brundzos Lamentorjus lietuviszkas diel mažu wajku (1859; 8 leidimai), Žemaitijoje – A. Juzumo ir T. Juzumo Didesis elementorius ir katekizmas, arba trumpas mokslas vieros krikščioniškos (1855) bei Naujas ziamajtiskas elementorius (1864); P. Vaicekauskis 1862 išleido elementorių, parašytą dzūkų tarme. Šiuose elementoriuose vyravo raidžių sudedamasis metodas, religiniai tekstai.
Antano Kriščiukaičio‑Aišbės Naujas elementorius (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejus)
Elementoriai spaudos draudimo laikotarpiu
Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904) išleista lietuviškų ir dvikalbių (lietuviškų ir rusiškų) elementorių kirilika (S. Mikuckio, V. Zolotovo). Slaptosiose lietuviškose mokyklose (motinos ir daraktorių) buvo naudojami seni (išleisti iki 1864) elementoriai ir jų kontrafakciniai leidimai, spausdinti Mažojoje Lietuvoje: V. Juzumo, M. Akelaičio, M. Brundzos, J. Čerkeliausko. Turiniu ir mokymo būdu šie elementoriai buvo konservatyvūs, parašyti jau pasenusiu raidžių sudedamuoju metodu. 19 a. pabaigoje tautinis atgimimas paskatino inteligentiją rūpintis lietuviškų elementorių leidyba ir jų kokybe. Naujus elementorius išleido J. Šliūpas ir L. Malinauskaitė-Šliūpienė, L. Staugaitis, S. Gimžauskas, F. Sereika. A. Kriščiukaitis-Aišbė 1895 išleido Naują elementorių, paremtą nauju garsų sintezės metodu.
elementorius Šaltinėlis (dailininkė A. Varnaitė)
Elementoriai 20–21 amžiuje
20 a. pradžioje panaikinus lietuviškos spaudos draudimą ir leidus vaikus mokyti gimtąja kalba, elementorių leidyba suaktyvėjo; jų rengimu ėmė rūpintis Lietuvių mokslo draugija. 1905 išėjo P. Mikolaičio, A. Smilgos, K. Strazdo, M. Šveikauskienės ir kitų parengtų elementorių. Pagal mokymo metodiką geriausias buvo E. Višinskio Elementorius arba skaitimo ir rašymo mokslas (1905; 5 leidimai) – pirmasis elementorius, parengtas garsų analizės ir sintezės metodu: išmoktos raidės iš karto jungiamos į žodžius. Vėlesniais metais elementorių daugiausia rengė patys mokytojai: J. Damijonaitis (ABC. Skaitymo, rašymo pradžiamokslis 1906; ryškiau išskirtos elementoriaus 3 dalys), K. Sakalauskas-Vanagėlis (Dovanėlė 1909; atsižvelgiama į lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos ypatumus), K. Skabeika (Kas skaito rašo – duonos neprašo 1909, Pirmieji žingsniai 1916 ir Mano akiniai 1919; šie elementoriai išsiskyrė chrestomatine dalimi, geru elementorinės medžiagos išdėstymu, pateiktąja raidžių tvarka), J. Ilgūnas, J. Murka, A. Jakučionis. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę pradėta mokyklų reforma. Elementoriaus turinį ir metodiką lėmė naujoviškas požiūris į pradinį ugdymą ir gimtosios kalbos vietą lavinimo procese. Daugumoje elementorių buvo pateikiami metodiniai nurodymai, stengtasi atsižvelgti į vaiko psichologiją. 20 a. 2–4 dešimtmetyje populiariausi elementoriai buvo A. Jakučionio Kelias į šviesą (1916; 27 leidimai), S. Matjošaičio Sakalėlis (1918; daugiau kaip 30 leidimų), P. Mašioto Ašakaičio abėcėlė (1921), M. Vasiliausko Žibutė (1923), J. Murkos Vaikų darbymečiui (1927), A. Busilo Pirmieji žingsniai (1927) ir Sparneliai (1929; parašyti ištisų žodžių analizės ir sintezės metodu – pradedama mokyti skaityti nuo ištisų žodžių), J. Lazausko ir J. J. Burbos Pelėda (1933; ikimokyklinio amžiaus vaikams), J. Ambraškos ir S. Zobarsko Aušrelė (1937).
Lietuvos išeivijai skirtų elementorių daugiausia pasirodė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje buvo naudojami senuoju raidžių ir skiemenų sintezės metodu parengti (D. T. Bačkausko, S. Tananevičiaus, M. Paltanavičiaus) arba iš Lietuvos gauti (M. Brundzos, L. Staugaičio) elementoriai. Po Antrojo pasaulinio karo išleista A. Rinkūno Kregždutė (1953 41963), E. Amenskaitės-Ruzgienės Gintarėliai (1970). Vokietijoje 1948 išleistas S. Zobarsko elementorius Aušrelė.
Sovietų okupacijos metais Lietuvoje išleisti 2 elementoriai suaugusiesiems: J. Ambraškos Skaitymo-rašymo pradžia suaugusiems ir A. Jakučionio Elementorius suaugusiems (abu 1941). 1945–1972 mokyklose buvo naudojamas A. Čiplio ir S. Pupeikio elementorius Saulutė (21 leidimas), 1973–1980 – M. Gylienės ir L. Jakubauskienės Vyturėlis. Parengtas penkių vadovėlių komplektas: M. Gylienės ir L. Jakubauskienės Vyturėlis A, Vyturėlis B, Vyturėlis C, L. Jakubauskienės Rašymas I klasei (visi 1980) ir ABC draugas (1981). 1986 L. Jakubauskienė ir E. Marcelionienė parengė trijų dalių komplektą šešiamečiams, pagrįstą lingvistikos ir psichologijos teorijomis bei pedagogine praktika.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nuo 1992 leidžiamas E. Marcelionienės elementorius Šaltinėlis, kuriame susietas teksto, garso (praktinė fonetika), raidės, skaitymo, rašymo ir rašybos mokymas, ypač daug dėmesio skiriama vaiko rišlios kalbos ugdymui ir literatūriniam lavinimui.
L: J. Laužikas M. Mažvydo elementorius / Senoji lietuviška knyga Vilnius 1947; V. Biržiška Knygotyros darbai Vilnius 1998; M. Karčiauskienė Lietuviškų elementorių raida / Lietuviški elementoriai / sudarytojos I. Korsakaitė, A. Rabačiauskaitė Kaunas 2000.
elementorius; elementoriai