lietuviškos mokyklos užsienyje

lietùviškos mokỹklos ùžsienyje

Pirmosios lietuviškos mokyklos už Lietuvos ribų pradėtos steigti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje, daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose (pirmasis lietuvis, 1888 įsteigęs lietuvišką mokyklą Pulaski miestelyje, Viskonsino valstija, buvo pranciškonas vienuolis A. Zaicas). Iki tol lietuviai emigrantai nusisamdydavo raštingą lietuvį, kuris juos mokė lietuvių, anglų kalbų, skaityti, rašyti, skaičiuoti. Stiprėjančios lietuviškos parapijos pradėjo steigti parapines mokyklas, kuriose mokė lietuvių kalbos, skaityti, rašyti, tikybos (dažniausiai dėstė vargonininkai, klebonai, kiti raštingi žmonės). 1894–1907 Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įsteigta 10 parapinių mokyklų. 20 a. pradžioje pradėjus kurtis lietuviškiems vienuolynams padaugėjo mokyklų, buvo įsteigtos dvi aukštesniosios mergaičių mokyklos, vadinamos akademijomis (jose mokėsi apie 200 lietuvaičių) ir dvi berniukų kolegijos. Veikė M. Petrausko ir A. Pociaus įsteigtos lietuvių muzikos mokyklos (konservatorijos). 20 a. 3–4 dešimtmečiais veikė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių organizacijų išlaikomos „Ateities žiedo“ mokyklos. 1919 buvo 30, 1935 – 72 lietuviškos mokyklos.

Matas Šalčius lanko lietuvių mokyklą Avelanedoje (Argentina, 1936–1937; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Po Antrojo pasaulinio karo pirmosios lietuviškos mokyklos 1945 pavasarį ir vasarą buvo steigiamos karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje (daugiausia) ir Austrijoje. Iš pradžių švietimu rūpinosi Lietuvių sąjunga Vokietijoje, nuo 1946 prie Lietuvių tremtinių bendruomenės sudaryta Švietimo valdyba. Mokyklų darbas buvo organizuotas pagal nepriklausomos Lietuvos įstatymus, mokymo programas bei tradicijas, stengtasi puoselėti lituanistinius dalykus, raginta daugiau mokyti amatų ir profesinių dalykų. 1945–1946 buvo 71 vaikų darželis (2314 vaikų, 110 pedagogų), 112 pradinių mokyklų (4087 mokiniai, 327 mokytojai), 14 progimnazijų (502 mokiniai; 143 mokytojai), 20 gimnazijų (2442 mokiniai; 455 mokytojai), viena specialioji mokykla (81 mokinys; 27 mokytojai), 1948–1949 – 61 vaikų darželis (1935 vaikai, 115 pedagogų), 79 pradinės mokyklos (3691 mokinys, 296 mokytojai), 11 progimnazijų (354 mokiniai; 128 mokytojai), 26 gimnazijos (2504 mokiniai; 487 mokytojai), 5 specialiosios mokyklos (213 mokinių, 60 mokytojų). 1950 Vokietijos lietuvių bendruomenė įsteigė Vasario 16 gimnaziją Diepholze, 1954 ji perkelta į Hüttenfeldą, nuo 1968 tapo atvira ir kitų šalių lietuviams.

Be pradinių ir vidurinių mokyklų, Vokietijoje buvo įsteigta ir aukštesniųjų bei aukštųjų mokyklų: Aukštieji technikos ir Aukštieji hidrometrijos ir hidrologijos akademiniai kursai Kemptene, Dailės ir amatų mokykla Freiburge, aukštesniosios technikos mokyklos Kirchheime, Schwäbisch Gmünde ir Augsburge, jūrininkų mokykla Flensburge, gailestingųjų seserų mokyklos Schwäbisch Gmünde ir Dillingene, prekybos mokyklos Ravensburge ir Cellėje, trijų tautų – lietuvių, latvių, estų – Pabaltijo universitetas (įkurtas 1946 Hamburge, nuo 1947 veikė Pinneberge); 1947 universitete studijavo 440 lietuvių studentų, dėstė 65 lietuviai dėstytojai, iš jų – V. Manelis (1946–1947 rektorius), J. Puzinas (1947–1948), V. Stanka (1948–1949), F. Bintakys (1949), V. Čepas, J. Čiurlys, M. Biržiška, Vaclovas Biržiška ir Viktoras Biržiška, S. Kairys, J. Krikščiūnas, V. Mačiūnas, B. Povilaitis, J. Šimoliūnas, J. Vengris. 1945 Miunchene įkurtas Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos universitetas (dėstė J. Gimbutas, S. Kolupaila, J. Šimoliūnas ir kiti); čia buvo įsteigtas Baltistikos skyrius (dėstė A. Salys, P. Skardžius). 1945 Vakarų valstybių karinės okupacijos valdžios įsakymu 10 % visų Vokietijos universitetų studentų turėjo būti perkeltieji asmenys (DP). 1947 įvairiuose Vakarų Europos universitetuose (Austrijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, daugiausia Vokietijos) studijavo apie 2200 lietuvių studentų; iki 1950 Vakarų šalių universitetuose apie 200 lietuvių apgynė disertacijas (F. Bintakys, V. Daugirdaitė-Sruogienė, J. Gimbutas, M. B. Gimbutienė, A. J. Greimas, P. Kaladė, B. Nemickas ir kiti). 1947 Nürtingene įkurta Lietuvių profesorių užsienyje sąjunga (100 narių; pirmininkas S. Dirmantas), kurios tikslas buvo kelti ir ugdyti lietuvių tautinę kultūrą, remti ir skatinti lietuvių mokslinę, meninę ir žurnalistinę veiklą. Vėliau šios sąjungos dauguma profesorių persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir 1950 įkūrė Lietuvių profesorių draugiją Amerikoje.

Čikagos lituanistinės mokyklos mokinių laikraštėlis (1994; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

1947 pradėjus uždarinėti karo pabėgėlių stovyklas, dauguma lietuvių iki 1950 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, kiti į Australiją, Kanadą ir kitas šalis. Nuo 1949 JAV lietuvių bendruomenės Švietimo taryba pradėjo steigti lituanistines mokyklas. 1950 įsteigta Čikagos aukštesnioji lituanistinė mokykla. Lituanistiniam švietimui organizuoti ir mokytojams rengti 1949 įsteigta Amerikos lietuvių mokytojų sąjunga Čikagoje. 1960 buvo 40 lietuviškų mokyklų (2689 mokiniai, 163 mokytojai), 1980 – 31 (1726 mokiniai; 262 mokytojai), 1990 – 26 (1135 mokiniai; 216 mokytojai), 2007 – 29 (1787 mokiniai; 247 mokytojai) lietuviškos mokyklos.

Punsko S. Dariaus ir S. Girėno pagrindinė mokykla ir gimnazija (pastatyta 2007)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir užsienio lietuvių bendruomenės siekia stiprinti užsienio lietuvių ryšį su Lietuva, skatina juos mokytis lietuvių kalbos, puoselėti lietuvybę, rūpinasi lituanistiniu švietimu. 32 pasaulio šalyse veikė 177 lietuvių švietimo įstaigos (2007), iš jų – 170 lituanistinių mokyklų, vaikų darželių, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų, kursų (iš viso mokėsi apie 5660 mokinių), 7 bendrojo lavinimo mokyklos: Pelesos vidurinė mokykla mokomąja lietuvių kalba (įkurta 1992), Rimdžiūnų vidurinė mokykla mokomąja lietuvių kalba (įkurta 1996; abi Baltarusijoje), Rygos lietuvių vidurinė mokykla (įkurta 1991), Punsko Kovo 11‑osios bendrojo lavinimo licėjus (įkurtas 1956), Punsko S. Dariaus ir S. Girėno pagrindinė mokykla (įkurta 1999), Seinų lietuvių Žiburio mokykla (įkurta 2005), Vasario 16‑osios gimnazija ir Maskvos J. Baltrušaičio vidurinė mokykla nr. 1247 (įkurta 1994); iš viso mokėsi 1338 mokiniai. Lietuvos Respublikos švietimo ministerija ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas organizuoja užsienio lietuvių mokymą vidurinėje internatinėje mokykloje Lietuvių namai (nuo 2011 gimnazija Vilniaus lietuvių namai), kasmet rengia užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarus, mokinių konkursus ir olimpiadas, vaikų švietimo ir kultūrinio bendradarbiavimo stovyklas, aprūpina užsienio lietuvių mokyklas tautine atributika, lietuvių kalbos ir etnokultūrinio mokymo metodinėmis ir vaizdinėmis priemonėmis. Nuo 2003 Vilniaus Ozo vidurinė mokykla (nuo 2012 gimnazija) organizuoja X klasės, nuo 2006 – VIII–XII klasių mokymą nuotoliniu būdu; čia mokosi daugiau kaip 200 mokinių iš Norvegijos, Airijos, Anglijos, Ispanijos, Belgijos, Gruzijos, Italijos ir kitų šalių.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja (2020) 10 lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų užsienyje (4 iš jų – Lenkijoje, 2 – Baltarusijoje, po 1 – Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Belgijoje; jose iš viso mokosi apie 2000 mokinių, dirba 47 ministerijos išsiųsti mokytojai) ir apie 200 lituanistinių mokyklų (apie 7000 mokinių) daugiau kaip 35 šalyse veiklą. Ministerija komandiruoja mokytojus ir į 9 Europos mokyklas (šį statusą turinčios mokyklos skirtos Europos Sąjungos institucijose dirbančių tarnautojų vaikams), kuriose mokoma lietuvių kalbos (2018 mokėsi 364 lietuviai).

Lituanistinio švietimo mokytojams ar dėstytojams, dirbantiems ne Lietuvoje, teikiama (nuo 2017, įsteigta 2016 Lietuvos Vyriausybės nutarimu) Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija.

L: J. Bielskis, P. Beresnevičius, I. Tkačiukienė Lietuviška mokykla svetur Vilnius 1997; K. Pečkus JAV lituanistinio švietimo ir lietuvių egzodo pedagogikos istorijos bruožai Vilnius 1997.

švietimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

švietimas Lietuvoje Rusijos imperijos valdymo metais

švietimas Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais

Lietuvos Respublikos švietimo sistema 1918–1940

švietimas Lietuvoje Vokietijos okupacijos metais (1941–1944)

švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos metais (1940–1941 ir 1944–1990)

švietimas Mažojoje Lietuvoje

Lietuvos Respublikos švietimo sistema po nepriklausomybės atkūrimo

2271

lituanistinės mokyklos; -lituanistinė mokykla; -lituanistinis švietimas; švietimas Lietuvoje; Lietuvos švietimas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką