lietùvių gèstų kalbà, lietuvių kurčiųjų vartojama gestų kalba. Vartoja apie 7000 žmonių. Neturi rašto, nėra sunorminta. Gestai gali varijuoti pagal kalbėtojų amžių, gyvenamąją ir mokymosi vietą. Gramatinė raiška remiasi tais pačiais principais, kaip ir kitų gestų kalbų. 20 a. antroje pusėje didelę įtaką jai darė rusų gestų kalba, iki šiol vartojama daug jos skolinių. SSRS okupacijos metais lietuvių gestų kalba buvo draudžiama arba nerekomenduojama vartoti kurčiųjų mokyklose (oralizmas). Atkūrus nepriklausomybę 1991 Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme įtvirtinta kurčiųjų asmenų teisė ikimokyklinio bei mokyklinio bendrojo ugdymo mokyklose mokytis gimtosios (gestų) kalbos. 1995 05 04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gestų kalba pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba.
lietuvių gestų kalbos abėcėlė (Lietuvių gestų kalbos žodynas, Vilniaus kolegijos Gestotyros centras)
Pirmasis bandymas sunorminti lietuvių gestų kalbą buvo 1998–2003 išleistas Lietuvių gestų kalbos žodynas (5 tomai), apimantis apie 3000 leksinių vienetų. Plačiausiai lietuvių gestų kalba aprašyta Mantrimo Danieliaus vadovėlyje Lietuvių gestotyros pagrindai (2004). Išleista mokomųjų priemonių Lietuvių gestų kalba (2008), mokytojo vadovai Lietuvių gestų kalba surdopedagogams ir kurčiųjų mokytojams, turintiems bendravimo gestų kalba pagrindus. Bendravimas mokykloje (2013), Lietuvių gestų kalba socialiniams darbuotojams (2014), Lietuvių gestų kalba girdintiems (2015), Lietuvių gestų kalba tėvams (2017), Lietuvių gestų kalba medicinos darbuotojams: A1.1 (2018), Lietuvių gestų kalba aptarnaujančiam personalui (2019), Lietuvių gestų kalba girdintiems: A2.1, Lietuvių gestų kalba policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams: A1.1 (abu 2020, visi su vaizdo diskais), mokomasis elektroninis išteklius Lietuvių gestų kalba girdintiesiems (2016). Lietuvių gestų kalba vartojama televizijoje.
Nuo 2019, sujungus 5 teritorinius skyrius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, veikia biudžetinė įstaiga Lietuvių gestų kalbos vertimo centras (veiklos metus skaičiuoja nuo 2001 įkurto Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro įkūrimo datos). 2009 įsteigta Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija. Nuo 2002 Vilniaus kolegijoje rengiami lietuvių gestų kalbos vertėjai (3 metų bakalauro studijos), nuo 2022 čia veikia Gestotyros centras (vadovas M. Danielius), centro tikslas – tirti ir norminti lietuvių gestų kalbą.
919