lietùvių gèstų kalbà, lietuvių kurčiųjų vartojama gestų kalba. Vartoja apie 7000 žmonių. Neturi rašto, nėra sunorminta. Gestai gali varijuoti pagal kalbėtojų amžių, gyvenamąją ir mokymosi vietą. Gramatinė raiška remiasi tais pačiais principais, kaip ir kitų gestų kalbų. Plačiausiai lietuvių gestų kalba aprašyta M. Danieliaus vadovėlyje Lietuvių gestotyros pagrindai (2004). 20 a. antroje pusėje didelę įtaką jai darė rusų gestų kalba, iki šiol vartojama daug jos skolinių. SSRS okupacijos metais lietuvių gestų kalba buvo draudžiama arba nerekomenduojama vartoti kurčiųjų mokyklose (oralizmas). Atkūrus nepriklausomybę 1996 Lietuvos Respublikos Vyriausybėbė pripažino gestų kalbą gimtąja kurčiųjų kalba. Pirmasis bandymas sunorminti lietuvių gestų kalbą buvo 1997–2003 išleistas Lietuvių gestų kalbos žodynas (5 tomai), apimantis apie 3000 leksinių vienetų. Išleista mokomųjų priemonių Lietuvių gestų kalba policininkams ir ugniagesiams, Lietuvių gestų kalba medicinos darbuotojams (abi garso ir vaizdo įrašai), Lietuvių gestų kalba (visos 2008), mokytojo vadovai Lietuvių gestų kalba surdopedagogams ir kurčiųjų mokytojams, turintiems bendravimo gestų kalba pagrindus (2013), Lietuvių gestų kalba socialiniams darbuotojams (2014), Lietuvių gestų kalba girdintiems (2015), Lietuvių gestų kalba girdintiesiems (2016), Lietuvių gestų kalba tėvams (2017), Lietuvių gestų kalba medicinos darbuotojams (vaizdo diskas, 2018), mokomasis elektroninis išteklius Lietuvių gestų kalba girdintiesiems (2016). Lietuvių gestų kalba vartojama televizijoje.

919

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką