lietuvių išeivijos vaikų literatūra

lietùvių išeivjos vaik literatūrà. 1945 Vokietijoje pasirodė pirmosios išeivijoje lietuvių skaitymo knygos (S. Zobarsko Aušrelė, su kitais, pirmas leidimas Lietuvoje 1937, Žiemos naktis, Dekite žvakutes). Išleistas S. Džiugo ir kitų parengtas almanachas Gimtinės žiburėliai (4 knygos 1946–47). A. Giedrius atkūrė žurnalą Saulutė (1925–31, 1945–48), išleido Tėvelių pasakas (1947). Pasirodė pirmosios poezijos ir prozos knygelės (L. Žitkevičiaus eilėraščių rinkinys Nemunėlio šnekos 1945, B. Brazdžionio, slapyvardžiu Vytė Nemunėlis, Tėvų nameliai 1945 ²1947, Mažoji abėcėlė 1946, P. Orintaitės Kiškio lūpa 1948 ir kiti). A. Radžius, vaiko akimis žvelgdamas pro tėviškės langą, poetizavo draminę įtampą ir tolimų pasaulių grožį (eilėraščių knyga Žiogo šokliuko smuikelis 1948). L. Dovydėnas dienoraščio forma parašytoje literatūrinėje apysakoje Pabėgėlis Rapsiukas (1946) alegoriškai vaizdavo iš namų išvyto šunelio klajones po pasaulį.

laikraščio Aušrelė (1946, nr. 6–7) viršelis (dailininkė Halina Jonė Naruševičiūtė‑Žmuidzinienė)

Eksperimentuodami ir ieškodami naujų idėjų bei meninės raiškos formų broliai J. Mekas ir A. Mekas parašė literatūrinių pasakų (pasaka pjesė Trys broliai rinkinyje Trys broliai ir kitos pasakos 1946, rinkiniai Iš pasakų krašto, Knyga apie karalius ir žmones, abi 1947). Problematikos naujumu, psichologiškumu, intriga išsiskyrė J. Kaupo pasaka apysaka Daktaras Kripštukas pragare (1948 ⁴2006). P. Andriušio animalistinei apysakėlei Vabalų vestuvės (1948 ²1995) būdinga feljetoninės pasakojimo intonacijos. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Argentinoje ir kitose šalyse kūrėsi lietuvių bendruomenės su kultūros centrais. Pasirodė skaitinių rinkinių (J. Brazaičio, A. Skrupskelienės, A. Vaičiulaičio Naujieji skaitymai, skirti tremties mokykloms 1953, pirmas leidimas Lietuvoje 1936, J. Plačo Gintaras 1961 ²1970, S. Jonynienės Tėvų šalis 1964 ²1986 ir kiti). Nuo 1950 Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamas vaikų žurnalas Eglutė.

Adolfo Vaičaičio iliustracija J. Kaupo knygai Daktaras Kripštukas pragare (1948, Freiburgas)

žurnalo Eglutė (1950, nr. 2) viršelis (dailininkas Povilas Osmolskis)

Pagrindinis rašytojų tikslas buvo gero lietuvio, grįšiančio į tėvynę, tautinis auklėjimas. Skleista mitologija, padavimai, istorinės legendos. Paaugliams ir jaunimui perspausdinta lietuvių klasika (V. Pietario, V. Krėvės, Lazdynų Pelėdos, B. Sruogos kūriniai, M. Valančiaus Vaikų knygelė 1952). Tėviškės nostalgija, tėvynės išlaisvinimo motyvai būdinga P. Orintaitės, B. Brazdžionio, L. Žitkevičiaus, J. Minelgos (1917–90) eilėraščiams. Rašytojų tekstuose ir leidinių iliustracijose vyravo tautos etnokultūros motyvai ir tautiniai simboliai (P. Orintaitės legenda Viligailė 1951, trumpa eiliuota Lietuvos istorija Tėviškėlės takais 1956, istorinė poema Lietuva graži tėvynė 1972, J. Švaisto Petras Širvokas 1952, S. Džiugo eilėraščių rinkinys Kiškučio vardinės 1953 ³1999, J. Jankaus pasaka apysaka Senas kareivis Matatutis 1955). A. Vaičiulaitis išleido pasakų rinkinį Auksinė kurpelė (1957), kuriame įkūnijo visuotinio gėrio, meilės ir žmogaus saugumo idėją. Šios idėjos artimos to meto pasaulio rašytojams, kurie alegoriniuose kūriniuose skelbė žmonijos atnaujinimą be mirties bausmės ar žiaurumo. Rašytoja S. Vanagaitė‑Petersonienė (1916–2016) poemoje Laumė Daumė (1969) poetizavo miškų ir laukų gyventojus, kurie susvetimėjusiame pasaulyje į savo bendruomenę džiaugsmingai priima pamestinuką Rugelį.

7 dešimtmetyje išeivijoje sumažėjo vaikų knygų paklausa. V. Tamulaitis sukūrė graudžią literatūrinę pasaką apysaką apie išeivio gyvenimą Svirplio muzikanto kelionės (2 knygos 1960 ²1997) – apie vitališką, kūrybos dvasios prisodrintą jaunystę tėviškėje ir nykiam merdėjimui miško glūdumos trobelėje pasmerktą senatvę. Jaunesnės kartos rašytojai laužė tradicinius kanonus. Pasirodė apysakų, kurioms būdinga tematikos, problematikos, fabulos naujumas, intriga, veiksmo dinamika (R. Giedraičio, slapyvardis Spalis, apysaka Gatvės berniuko nuotykiai 1952 ⁴1997 Vilniuje, A. Barono apysakų rinkinys Mėlyni karveliai 1955 ²1958, J. Švaisto Šaunus penketukas 1969). Istorinėse nuotykių apysakose vaizduojama pagoniška Mindaugo laikų Lietuva – pilys, miškai, paslaptingos kūlgrindos, kryžiuočiai (G. Banaitytės‑Ivaškienės, g. 1936, apysaka Baltasis stumbras 1966, V. Vijeikio, 1919–2000, apysaka Saigūnas 1976, K. Karpiaus apysaka Alpis, Kęstučio išlaisvintojas 1942 ²1971). Įsitvirtino magiškasis realizmas. B. Pūkelevičiūtės sukurtų lėlių knygoje Rimas pas Kęstutį (1975) šešiametis berniukas keliauja laike ir erdvėje – iš Amerikos į spalvingą Lietuvos praeitį. Rašytojas A. Gustaitis sukūrė 12 komiksų, vėliau juos sujungė į pasaką apysaką Algio Trakio ir Taksiuko Šleivio nutikimai (2001, išleista Vilniuje), joje į dramatines vizijas, sapno alegorijas įpinti lietuvių tautos istorijos įvykiai. Realistinėje J. Švabaitės‑Gylienės apysakoje Gabriuko užrašai (1973, Lietuvoje 1993) vyrauja Australijos gyvenimo vaizdai, Lietuva vaiko sąmonėje iškyla tik per tėvų prisiminimus.

Į uždarą konservatyvią literatūrą vaikams skverbėsi modernaus pasaulio, didmiesčių gyvenimo vaizdai, tėvų ir vaikų konfliktai. Paauglių elgsenoje išryškėjo hipių bruožai. Sukurta knygų, kuriose pasakojama, kaip lietuvių šeimų vaikai įsivelia į gatvės pavojus – susiduria su įžūlių paauglių gaujomis, dalyvauja rasiniuose konfliktuose, vartoja narkotikus (D. Bindokienės‑Brazytės prozos knygos Mieste nesaugu 1970, Parkas anapus gatvės 1973, N. Jankutės‑Užubalienės Šamo ežero sekliai 1972 ³1991 Vilnius, apsakymas Karilė ir pabėgėliai, išspausdinta 1972 žurnale Eglutė, 1990 knygoje Karilė ir jos draugai, Kelionė į septintą stotį 1973 ²2007 Vilnius). B. Pūkelevičiūtė poemėlėje Klementina ir Valentina (1974 ²2004 Vilnius) vadinamąja nonsenso maniera sukūrė naują lietuvio vaiko, susiformavusio kitos civilizacijos aplinkoje, tipažą. Filosofės M. Pakalniškytės‑Girniuvienės (g. 1948) detektyvinėse apysakose Senojo bokšto paslaptis (1978 ²1995), Dingusio gintaro paslaptis (1983) ir A. M. Kubiliūtės‑Daulienės (g. 1960) Nepaprasti įvykiai aštuonioliktoje gatvėje (1986), Mįslingos kaladėlės (1993) lietuvių seklių tipažai jau praradę daugelį lietuvių vaikams būdingų elgesio ir charakterio bruožų. Išeivijos literatūros vaikams žanrų įvairovę praplėtė mokslinės fantastikos apysakos (D. Bindokienės‑Brazytės apysakos Baltosios pelytės kelionė į mėnulį 1966 ²1995, Angelų sniegas 1981).

B. Pūkelevičiūtės sukurtos lėlės knygos Rimas pas Kęstutį (1975) iliustracijoms

Išeivijoje nebuvo nuolat veikiančio vaikų teatro, bet plito saviveikliniai vaikų vaidinimai, kuriuose dalyvavo ir suaugusieji. Fantastinių pjesių šiems vaidinimams parašė P. Orintaitė (Raganytė našlaitė, išspausdinta 1951), A. Pečiūraitė (g. 1950, Užburtos kanklės, parašyta ir pastatyta 1969), A. Saudargienė (1915–2003, Sigutė, išspausdinta 1968), proginių – S. Jonynienė (1916–2003, Tyliąją naktį, rankraštis), D. Lipčiūtė‑Augienė (Velykos, rankraštis), patriotinių – J. Gliauda (1906–96, Po svetimu dangum, išspausdinta 1952), J. Gailius‑Kuzmickas (1913–82, Mažasis didvyris, išspausdinta 1950–51). Profesionaliajam vaikų teatrui eiliuotų komedijų parašė A. Rūkas (Algis Dalgis Gaidžiakojis ir gauja pabaisų 1958), B. Pūkelevičiūtė (Aukso žąsis, pastatyta 1962; pjesės motyvais sukurtas filmas 1965, visos išspausdintos 2003 antologijoje). Alės Rūtos alegorinėje eiliuotoje pjesėje pasakoje Nunešk, upeli, žąsų vargus (1955) antikos laikų teisingumo simbolis liūtas teisia žvėris grobikus.

Pauliaus Augiaus iliustracija knygai Pupos pasakos (1970 Roma, 1995 Vilnius)

Ne Lietuvoje užaugusių rašytojų kalba skurdesnė, daug anglicizmų, stokoja įvairesnės konstrukcijos sakinių, vaizdingų žodžių, knygose dedami anglų kalbos žodynėliai, sudėtingesnių lietuviškų žodžių paaiškinimai. Mažėjo knygų paklausa (padaugėjo mišrių šeimų, lietuviai kėlėsi į užmiesčius, vaikai geriau kalbėjo ir skaitė anglų kalba, atsirado knygų iš Lietuvos).

Lietuvoje SSRS okupacijos laikotarpiu išeivijos literatūra vaikams beveik nebuvo leidžiama (išleista Sonės Pipiraitės-Tomarienės, 1913–2002, knygelės Trys lepūnai pagyrūnai 1961, Pasakų sparnai 1962, Užburtos birbynės 1964, Katinas puikuolis ir žvirblis gudruolis 1967, Rubino širdis 1968, Tinginė ir darbštutė 1970, Burtų paukštis 1980).

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę išeivijos vaikų ir jaunimo literatūra svariai papildė lietuvių vaikų literatūrą. Išleista B. Brazdžionio rinktinė Tėvų nameliai brangūs (parengė M. Vainilaitis, 1995), L. Žitkevičiaus, B. Pūkelevičiūtės, A. Vaičiulaičio, V. Tamulaičio, L. Dovydėno, S. Zobarsko, A. Giedriaus, A. Gustaičio knygos, antologija Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra 1945–1990 (sudarė V. Auryla, 2 t. 2002–03), S. Džiugo eilėraščių ir pasakų rinktinė Kiškis neša dovanų (2003; išeivijos dailininkės V. Stančikaitės iliustracijos).

929

-išeivijos lietuvių vaikų literatūra