Lietùvių kalbõs institùtas, valstybinė mokslo institucija, lietuvių kalbos mokslinių tyrinėjimų, t. p. žinių apie lietuvių kalbą ir jos mokslinius tyrinėjimus sklaidos centras. Yra Vilniuje. Veikia Baltų kalbų ir vardyno tyrimų, Bendrinės kalbos tyrimų, Geolingvistikos, Raštijos paveldo tyrimų, Sociolingvistikos, Terminologijos centrai, biblioteka. Lietuvių kalbą ir mokslinius jos tyrimus visuomenei pristato kalbos muziejus Lituanistikos židinys.
Lietuvių kalbos institutas
Mokslinė veikla
Mokslinės veiklos svarbiausios kryptys: lietuvių kalbos istorijos, leksikos, terminologijos, gramatikos, onomastikos, kalbos funkcionavimo visuomenėje, tarmių, kalbos kontaktų tyrinėjimas. Kaupiama ir skaitmenuojama lituanistinė medžiaga (sudaromos tarmių, senųjų raštų, bendrinės kalbos, terminų, sinonimų duomenų, kalbos tvarkybos informacinė bazės, Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų sistema, elektroninė Lietuvių kalbos žodyno kartoteka ir kita). Lietuvių kalbos institutas padeda formuoti valstybinės lietuvių kalbos tyrinėjimo ir vartojimo strategiją ir taktiką. Teikia ekspertines ir kitas paslaugas visuomenei (veikia interneto tinklapis Kalbos namai, skirtas visuomenės kalbos praktikai) rengia seminarus ir konferencijas, gramatikos, dialektologijos studijų vasaros mokyklas, moksleivių konkursus, pažintines ekskursijas, paskaitas. Remia užsienio aukštųjų mokyklų baltistikos ir lituanistikos centrų mokslinę bei akademinę veiklą. Rengia (su Lietuvių kalbos draugija) Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus.
vietovardžių kartoteka (Lietuvių kalbos institutas)
Svarbiausi veikalai: Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002, elektroninis variantas 2005), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (1954 42000, elektroninis leidinys 72008, internetinis variantas 2003), Lietuvių kalbos gramatika (3 t. 1965–76), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (1994 42005), Lietuvių kalbos gramatika (Lithuanian Grammar 1997 22006), Lietuvių kalbos atlasas (3 t. 1977–91), Lietuvių kalbos enciklopedija (1999 22008), Lietuvių pavardžių žodynas (2 t. 1985–89), Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija (2004) ir kiti. Leidžiamos serijos Lietuvių kalbos gramatikos darbai, Lietuvių kalbos tarmės mokyklai, Opera linguistica Lithuanica, Bibliotheca archivi Lithuanici, Bibliotheca Salensis, Tarmių tekstynas, tęstiniai leidiniai Acta linguistica Lithuanica (iki t. 43 Lietuvių kalbotyros klausimai), Archivum Lithuanicum (kartu su aukštosiomis mokyklomis), Terminologija, elektroninis mokslo žurnalas Bendrinė kalba.
Bendradarbiavimas
1993 Lietuvių kalbos institutas pasirašė mokslo ir studijų asociacijos sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, turi bendrą doktorantūrą. Yra ES nacionalinių kalbos institucijų federacijos (EFNIL, nuo 2004), Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM, nuo 2003), Europos terminologijos asociacijos (EAFT, nuo 2006), Europos leksikografų asociacijos (EURALEX, nuo 2005) narys. Bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis ir mokslo įstaigomis.
Vadovai
Direktoriai: P. Skardžius (1941), A. Salys (1941–44), J. Balčikonis (1945–52), A. Vanagas (1990–95), A. Rosinas (1995), Z. Zinkevičius (1995–96), A. Sabaliauskas (1997–2000), A. Judžentis (2000–01), G. Subačius (2001–03), J. Zabarskaitė (2003–18), A. Auksoriūtė (nuo 2018 06 01).
Istorija
Lietuvių kalbos institutas įkurtas 1941 (veikė iki 1944 pradžios) Vilniuje Antano Smetonos lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus pagrindu. 1945 veikla atnaujinta. 1941–52 buvo kaupiamos lietuvių kalbos žodyno, tikrinių vardų kartotekos, tyrinėti Vilniaus krašto vietovardžiai, tarmės, sudaryta medžiagos lietuvių kalbos atlasui rinkimo programa (1951), organizuotos dialektologijos ekspedicijos, redaguotas ir leistas Lietuvių kalbos žodynas, kiti leidiniai. 1952 sujungtas su Lietuvių literatūros institutu į Lietuvių kalbos ir literatūros institutą. 1990 atkurtas. 2008 dirbo 70 mokslo darbuotojų (9 habilituoti daktarai ir 37 daktarai).
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002)
2069
1418
Lietuvių kalbos ir literatūros institutas