lietùvių kalbõs ir kultros stùdijos ùžsienyje
Lietuvių kalba dėl jos archajiškos sandaros ir žodyno 19 a.–20 a. pradžioje susidomėjo žymiausi Europos indoeuropeistai, daugiausia Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių kalbininkai. Lietuvių kalbą pradėta dėstyti Berlyno, Jenos, Leipcigo, Maskvos, Sankt Peterburgo, Paryžiaus, Prahos, Vienos ir kituose universitetuose.
2021 m. įvairiose valstybėse (daugiausia Europos) buvo daugiau kaip 40 lituanistikos (kartais ir baltistikos) institucijų, kuriose lietuvių kalbą (ir kultūrą) tyrinėja ir (ar) dėsto vienas ar keli lituanistai. Apie 25 jų lietuvių kalba (kartais ir literatūra, folkloras ar kultūros istorija) dėstoma kaip pasirenkamasis ar laisvasis dalykas, kartais – kaip bendresnių filologinių (istorinės kalbotyros, slavistikos) ar kitų studijų (Rytų Europos, Šiaurės Europos ir baltų kalbų bei kultūrų studijos) programų dalis (Prahos, Pisos, Berlyno Humboldtų, Budapešto ir kituose universitetuose).
Lietuvių kalba (ar baltų kalbos), lituanistika (ar baltistika) studijuojama (veikia savarankiškos katedros ir institutai ar katedrų struktūrinis padalinys) šiuose universitetuose: Latvijos, Varšuvos, Adomo Mickevičiaus (Poznanė; Lenkija), Masaryko (Brno; Čekija), Helsinkio, Greifswaldo, Frankfurto, Stokholmo, Sankt Peterburgo, Maskvos Lomonosovo, Ilinojaus, Vašingtono; juose, išskyrus Greifswaldo, Maskvos ir Helsinkio universitetus (čia 2 pakopų – bakalauro ir magistro), yra 3 pakopų (bakalauro, magistro ir doktorantūros) lituanistikos ar baltistikos studijų programos.
Lietuvių kalbą (kartais ir lituanistiką) kaip pasirenkamąjį ar laisvąjį dalyką galima rinktis ir kituose universitetuose, neturinčiuose lituanistikos (baltistikos) programų: Liepojos, Daugpilio, Kaliningrado, Parmos, Lundo, Krokuvos Jogailos, Merilando, Seattle’o, Leideno, Vroclavo, Balstogės, Sakartvelo technikos universitete, t. p. kai kuriuose Japonijos, Kinijos ir Australijos universitetuose.
Lietuvių kalba tyrinėjama kitų šalių mokslo įstaigose: Latvijos universiteto Latvių kalbos, Rusijos mokslų akademijos Slavistikos (Maskva; eina periodinis leidinys Balto‑slavjanskie issledovanija) ir Kalbotyros (Maskva, Sankt Peterburgas, Novosibirskas), Čekijos mokslų akademijos Kalbotyros, Ukrainos mokslų akademijos Kalbotyros, Baltarusijos mokslų akademijos Kalbotyros institutuose. Daugelis užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų rengia mokslines ir metodines konferencijas, yra įsitraukę į kultūrinę veiklą (remiami Lietuvos ambasadų ir konsulatų, kitų Lietuvos Respublikos institucijų rengia susitikimus su rašytojais, aktoriais, kitais kultūros veikėjais, Lietuvos dienas, kultūros festivalius, studentų ekskursijas), rengia ir leidžia leidinius.
Užsienyje yra daugiau kaip 100 mokslininkų, kurie dėsto ir tyrinėja arba tik tyrinėja lietuvių (baltų) kalbą ir kultūrą: R. Eckertas, Chr. Schiller, W. Hockas, R. Fechtas, A. H. Feulner, F. Thiesas, F. Sommeris, E. Hillas, H. Bichlmeieris, J. D. Range, B. Wiemeris, I. Seržantas, J. Gelumbeckaitė ir kiti (Vokietija), N. Ostrowskis, J. Tabor, N. Kolytė-Birgiel, A. Vaičiulytė-Romančiuk, I. Szulska, R. ir D. Roszko, K. T. Witczakas, N. Nau, W. Smoczyńskis ir kiti (Lenkija; 1992–2002 buvo leidžiamas žurnalas Linguistica Baltica, mokslo darbų serija Baltica Varsoviensia, nuo 2010 – žurnalas Baltic Linguistics, rengiamos baltistų konferencijos), T. Hoskovecas, I. Lemeškinas, V. Blažekas, V. Šeferis (Čekija), M. T. Ademollo Gagliano (1981–2005 leido žurnalą Ponto-Baltica), S. Piccini, D. Ardoino, A. Cerri, P. U. Dini (leidžia žurnalą Res Balticae, baltistikos darbų rinkinį Incontri baltistici in Pisa), B. Žindžiūtė-Michelini ir kiti (Italija), L. Balode, E. Trumpa, P. Vanagas (leidžia žurnalą Baltu filoloģija) ir kiti (Latvija), K. Liukkonenas (Suomija), B. Klaas-Lang, T. Kattel (Estija), J. Larrson, Y. Yamazaki, K. Bukelskytė-Čepelė ir kiti (Švedija), D. Petit, H. de Penanros (Prancūzija), F. Kortlandtas, T. Pronkas, R. Derksenas (Olandija), T. Olanderis (Danija), S. Berg-Olsenas (Norvegija), V. Dybo, A. Andronovas, A. Daugavet, V. Kazanskienė, P. Arkadjevas, A. Anikinas, M. Zavjalova, O. Siniova ir kiti (Rusija), S. R. Youngas, V. Kelertienė, G. Subačius ir kiti (Jungtinės Amerikos Valstijos).
Lietuvių kalbą ir kultūrą užsienyje studijuoja keli šimtai studentų (daugiausia Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje); tarp jų yra magistrantų ir doktorantų. Veikia tarptautinis lituanistikos ir baltistikos mokslininkų tinklas Baltnexus, Vilniaus universitetas drauge su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu ir Vytauto Didžiojo universitetu vykdo projektą Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas (2017–23). 2012–14 vykdė panašų projektą Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė. Lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje veiklą kasmet konkursų būdu remia ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
L: A. Sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 2 d. Vilnius 1979–82.
2036