lietuvių liaudies medinė sakralinė architektūra

lietùvių liáudies mednė sakrãlinė architektūrà

Stelmužės bažnyčia (apie 1650)

Pagramančio bažnyčia (1774)

Vieni gražiausių ir geriausiai išlikusių lietuvių liaudies architektūros sakralinių pastatų – katalikų bažnyčios (išliko apie 300, daugiausia medinių). Su šventoriuje esančiomis įvairių tūrių ir formų varpinėmis, koplyčiomis, koplytėlėmis jos sudaro savitus architektūrinius ansamblius. Bažnyčių architektūrai būdinga kompozicijos išbaigtumas, raiškūs siluetai, formų ir proporcijų, europinių architektūros stilių ir liaudiškų formų darna. Lietuvoje statytos stačiakampės (su dviem nukirstais kampais), vienanavės arba trinavės su siauresne už navą presbiterija, kryžiškojo ir taisyklingo daugiakampio plano bažnyčios. Vyrauja bebokštės bažnyčios (kartais statytos ir su dviem bokštais); savitos medinės bažnyčios su portiku pagrindiniame fasade. Žemaičių bažnyčių (jų išliko daugiausia) fasadai monumentalūs, masyvūs, sunkių proporcijų, su aukštais stogais, aukštaičių – lengvesnių proporcijų, su žemesniais stogais.

Koplyčių architektūra panaši į bažnyčių, tik jos mažesnės, paprastesnės, mažiau puoštos; dauguma jų stačiakampio plano, su portikais. Varpinės statytos žemesnės už bažnyčias, 1–4 tarpsnių, tvirtų konstrukcijų – ręstos iš rąstų arba karkasinės, kartais medis derintas su akmens mūru. Lietuvoje statytos stulpinės, vientiso tūrio, kelių vienodos formos tūrių arba skirtingos formos tūrių, su sandėliu arba priestatu varpinės. Puošniausios – skirtingų tūrių piramidinės varpinės – statytos 18 a. Žemaitijoje.

Judėjų maldos namų – sinagogų – formos skyrėsi nuo kitų konfesijų maldos namų; sinagogos neturėjo bokštų, kupolų, statytos monumentalių tūrių, su aukštais kelių pakopų stogais, stačiakampės, T, L formos ir netaisyklingo plano. Ilgainiui jų stogai daryti žemesni, formos pasidarė paprastesnės, mažėjo puošybos, išryškėjo judaizmo simboliai ir mūro pastatams būdingos detalės. Vietinės medinės statybos tradicijos lėmė darnias pastatų proporcijas, racionalią plano struktūrą, saikingą apdailą ir dekorą. Statyta ir cerkvės, kenesos, mečetės.

L: R. Detlefzenas Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios Vilnius 1995; A. Jankevičienė Lietuvos medinė sakralinė architektūra Vilnius 1998; M. Rupeikienė Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra Vilnius 2003; Lietuvos medinis paveldas Vilnius 2006.

1347

Lietuvos medinės dvaro sodybos

lietuvių tradiciniai visuomeniniai pastatai

lietuvių liaudies architektūra

lietuvių tradiciniai gamybiniai statiniai

lietuvių tradicinės gyvenvietės

lietuvių tradicinės sodybos