Lietuvių mokslo draugija

Lietùvių mókslo draugijà, mokslo, švietimo ir kultūros draugija, veikusi 1907–38, 1939–40 Vilniuje.

Tikslas

Draugijos tikslas – įvairių mokslo šakų požiūriu tirti su Lietuva susijusias problemas, rinkti lituanistinę literatūrą, tautosaką, tautodailės kūrinius, archeologinius radinius, rankraščius, periodinius leidinius, sudarinėti geologijos, botanikos, zoologijos eksponatų rinkinius, leisti mokslinius leidinius, rengti paskaitas.

Organizacinė struktūra

Lietuvių mokslo draugijos valdyba (1911–12): iš kairės sėdi J. Kairiūkštis, A. Smetona, A. R. Niemi, pirmininkas J. Basanavičius, A. Vileišis, J. Vileišis; iš kairės stovi J. Balčikonis, Z. Žemaitis, M. Biržiška, J. Šlapelis

Lietuvių mokslo draugijos aukščiausia valdymo institucija – visuotinis narių susirinkimas – buvo šaukiamas kasmet (pirmasis įvyko 1907 08 18). Tarp susirinkimų Lietuvių mokslo draugijos veiklai vadovavo valdyba. Prie Lietuvių mokslo draugijos buvo įsteigtos sekcijos pagal mokslo sritis: etnografijos, medicinos, farmacijos ir gamtos, teisės, pedagogikos, filologijos, psichologijos, statistikos ir ekonomikos.

Veikla

Lietuvių mokslo draugija rengė mokslinius pranešimus (1910–14 kasmet skaityta po 8–14 pranešimų) Lietuvos istorijos, archeologijos, etnografijos, teisės istorijos, kalbotyros, literatūros, istorijos, pedagogikos, ekonomikos, technikos, gamtos mokslų, muzikos ir kitais klausimais.

Tvarkė, leido, populiarino lietuvių rašytojų kūrinius, vadovėlius, kuriems rengti 1909 buvo sudaryta Leidybos komisija (J. Basanavičius, J. Tumas-Vaižgantas, J. Šlapelis). Komisija skelbdavo mokyklinių vadovėlių rengimo konkursus, premijuodavo rankraščių autorius, kviesdavo bendradarbiauti patyrusius mokytojus, kalbininkus. 1910–27 išleista 115 pavadinimų originalių ir verstinių vadovėlių Lietuvos mokykloms: M. Stankevičiaus, J. Elisono, A. Busilo, P. Mašioto, M. Šikšnio, K. Šakenio, V. Ruokio, D. Alseikos, J. Basanavičiaus, A. Janulaičio, P. Klimo, K. Griniaus, J. Jablonskio, M. Biržiškos ir kitų. 1911 Lietuvių mokslo draugija įkūrė specialią Enciklopedijos rengimo komisiją (J. Basanavičius, A. Janulaitis, M. Biržiška, D. Šidlauskas ir J. Šlapelis), bet dėl menko finansavimo ji 1912 iširo. Draugija rūpinosi istorinių paminklų (Vilniaus pilių, Trakų pilių, Lydos pilies) apsauga. 1914 surengė pirmąją Lietuvoje lietuviškosios spaudos parodą, 1929 – antrąją. 1919 įsteigė mokslo kursus – liaudies universitetą, jame buvo dėstoma Lietuvos istorija, lietuvių literatūra, filosofija, psichologija, matematika.

Lietuvių mokslo draugijos narių grupė (1912): iš kairės sėdi J. Jablonskis, Žemaitė, P. Kriaučiūnas, J. Basanavičius, L. Didžiulienė, J. Dielininkaitis; iš kairės antroje eilėje stovi V. Palukaitis, A. Vileišis, B. Čepulis, A. Sketeris, G. Landsbergis-Žemkalnis, J. Ambrozaitis; iš kairės trečioje eilėje stovi J. Kairiūkštis, J. Spudulis, M. Davainis-Silvestraitis, M. Kuprevičius

Vileišių rūmai Vilniuje, Antakalnyje (pastatyti 1904–06 pagal inžinieriaus Augusto Kleino projektą, juose Lietuvių mokslo draugija su savo biblioteka, archyvu ir muziejumi įsikūrė 1932, dabar čia veikia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

Turėjo biblioteką (Lietuvių mokslo draugijos biblioteka), muziejų (įkurtas 1937), apimantį etnografijos (1940 turėjo 2050 eksponatų, daugiausia iš Vilniaus krašto), archeologijos (apie 2000 eksponatų), istorijos (buvo saugomi įvairūs radiniai, keramika, numizmatikos kolekcijos; 1940 buvo sukaupta apie 5000 monetų), gamtos (geologijos, mineralogijos, antropologijos ir zoologijos eksponatai) sritis. Lietuvių mokslo draugija turėjo daugiau kaip 300 paveikslų, skulptūrų ir kitų meno kūrinių (vėliau Lietuvių mokslo draugijos rinkiniai ir kolekcijos pateko į Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus). Lietuvių mokslo draugijos veikloje dalyvavo įvairių profesijų žmonės – gydytojai, teisininkai, rašytojai, mokslininkai, mokytojai, kunigai, visuomenės veikėjai. Kolektyvinis Lietuvių mokslo draugijos narys buvo Vilniaus mokslo bičiulių draugija. 1907–36 leido pirmąjį tęstinį mokslo žurnalą Lietuvių tauta. Lietuvių mokslo draugija palaikė ryšius su Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir kitų šalių mokslo įstaigomis. Buvo svarbi integruojant Mažąją ir Didžiąją Lietuvas.

Istorija

Apie Lietuvių mokslo draugijos būtinybę 1865–70 rašė E. Tiškevičius. G. Sauerweino, J. Basanavičiaus ir J. Šliūpo raginimus įkurti draugiją, kuri rūpintųsi mokslo žinių skleidimu ir visuomenės švietimu, dėl spaudos draudimo pavyko iš dalies įgyvendinti tik Mažojoje Lietuvoje (1885 Tilžėje įkurta Birutės draugija) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (1889 Baltimorėje įkurta Lietuvių mokslo draugystė).

Panaikinus lietuvių spaudos draudimą, 1905 Vilniuje išrinkta 20 asmenų komisija, kuri parengė draugijos įstatus. 1907 04 07 įvyko steigiamasis susirinkimas (dalyvavo 44 nariai). 1907 buvo 86, 1908 – 144, 1915 – 659, 1926 – 855 nariai. Nuo 1927 Lietuvių mokslo draugiją ėmė persekioti Lenkijos valdžia, 1938 04 01 uždarė, 1939 01 11 vėl leido veikti kaip Lietuvių mokslo mylėtojų draugijai (1940 ji nustojo veikti).

1941 draugijos funkcijas perėmė Lietuvos mokslų akademija.

Žymiausi nariai

Žymiausi Lietuvių mokslo draugijos nariai: D. Alseika (1927 02 16–04 25 pirmininkas), J. Balčikonis, S. Baltramaitis, J. Basanavičius (1907–27 pirmininkas), J. Bagdonas, K. Būga, V. Gaigalaitis, L. Gira, J. Jablonskis, A. Juška (1939 pirmininkas), J. Kairiūkštis, P. Karazija, P. Kriaučiūnas, S. Matulaitis, P. Matulionis, A. Smetona, A. Šikšnys (1929–33), J. Tumas‑Vaižgantas, B. Untulis (1927–29 pirmininkas), A. VileišisJ. Vileišis ir P. Vileišis, Vydūnas, A. Viskantas (1933–38 ir 1940 pirmininkas), E. Volteris, Žemaitė, A. Žmuidzinavičius, t. p. užsienio šalių mokslininkai – A. Bezzenbergeris, J. Baudouinas de Courtenay, J. Endzelīnas, F. Fortunatovas, A. Leskienas, A. Prochaska, A. R. Niemi, A. Šachmatovas, T. S. Wróblewskis.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką