Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga

Lietùvių tautiniñkų ir respublikõnų sjunga, iki 2017 Lietùvių tautiniñkų sjunga, Tautiniñkų sjunga, Lietuvos dešiniosios pakraipos politinė partija. Veikė 1924–40, atkurta 1989.

Iki 20 a. vidurio

Įkurta 1924 08 17–19 Šiauliuose vykusioje konferencijoje susivienijus Tautos pažangos partijai ir Ekonominei ir politinei Lietuvos žemdirbių sąjungai (Lietuvos žemdirbių sąjunga). Lietuvių tautininkų sąjungos ideologai buvo A. Smetona, A. Voldemaras, J. Tumas-Vaižgantas.

Partija deklaravo ginanti privačią žemės nuosavybę, siekianti, kad vietinis kapitalas pereitų lietuviams, pasisakė už įvairių gyventojų sluoksnių (ūkininkų, darbininkų, pramonininkų ir kitų) interesų derinimą, sąžinės laisvę, skelbė tautinės valstybės idėją, kėlė stiprios asmenybės reikšmę. Dėl tokių nuostatų iki 1926 Lietuvos Respublikos Seimuose neturėjo savo atstovų (į III Seimą išrinkti trys tautininkų atstovai bloke su valstiečiais liaudininkais). Lietuvių tautininkų sąjunga gavo finansinės paramos savo leidiniams iš SSRS ambasados.

Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo, kurį įvykdė karininkų grupė, palaikanti ryšius su Lietuvių tautininkų sąjungos vadovais ir krikščionimis demokratais, tautininkų lyderis A. Smetona tapo Lietuvos Respublikos Prezidentu ir pamažu įtvirtino autoritarinį (autoritetinį) valdymo būdą. Lietuvių tautininkų sąjunga su Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Ūkininkų sąjunga sudarė vyriausybę; 1927–39 vyriausybes Lietuvių tautininkų sąjunga sudarydavo viena. 1927–36 Seimas nebuvo renkamas. 1928 ir 1938 konstitucijos išplėtė ir įtvirtino prezidentinį valdymą. 1933 12 partijos suvažiavime tautos vadu pavadintas A. Smetona (jam buvo patikėta aukščiausioji valstybinė ir Lietuvių tautininkų sąjungos valdžia) skelbėsi esąs aukščiau už Lietuvių tautininkų sąjungą ir atstovaująs visai tautai. Vis dėlto Lietuvių tautininkų sąjunga netapo oficialia valdančiąja partija, nes partinė valdžia nekontroliavo valstybinės, partijos atstovai valstybinėse institucijose veikė kaip valstybiniai pareigūnai. 1936 valdžiai uždarius opozicines partijas Lietuvių tautininkų sąjunga liko vienintelė legali partija. Jos atstovai sudarė IV Seimo (1936–40) daugumą. 4 dešimtmečio pabaigoje vadovavimą partijai perėmę jaunesniosios kartos veikėjai skelbė radikalių dešiniųjų nuostatų (simpatijos Italijos fašizmui ir kita). Dėl to ir tautininkų spauda buvo cenzūruojama.

1938 Lietuvių tautininkų sąjunga turėjo 14 700 narių.

Partijos svarbiausi laikraščiai: Lietuvis (1924–28), Lietuvos aidas (1928–40), Mūsų kraštas (1930–33); žurnalas Vairas (1914–40).

Lietuvių tautininkų sąjungos Centro (nuo 1933 Vyriausiosios) valdybos pirmininkai: V. Krėvė (1924–25), A. Smetona (1925–26), L. Noreika (1926–27 ir 1928), A. Žilinskas (1927–28), V. Vileišis (1928–29), Jonas Lapėnas (1929–31), J. Tūbelis (1931–39), V. Mironas (1939), D. Cesevičius (1939–40).

SSRS okupavus Lietuvą 1940 06 19 Lietuvių tautininkų sąjunga uždaryta, daugelis jos narių ir veikėjų represuoti. 1949 Jungtinėse Amerikos Valstijose (Niujorke) lietuvių tautininkų organizacijos įkūrė Amerikos lietuvių tautinę sajungą.

Nuo 20 a. pabaigos

1989 03 Lietuvių tautininkų sąjunga atkurta Lietuvoje, 1990 02 įregistruota kaip politinė partija.

Tikslas – ugdyti tautinę savimonę, išsaugoti ir puoselėti tautinę kultūrą, kurti ir stiprinti tautinę valstybę. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje‑Atkuriamajame Seime 1990 12 veikė 12 narių Tautininkų frakcija (1991 nuo jos atsiskyrė Tautos pažangos frakcija, 1992 įkurtas Tautos pažangos judėjimas, 1993 dalis jo narių perėjo į Tėvynės sąjungą, 1994 buvo įkurta Tautos pažangos partija).

1997 nuo Lietuvių tautininkų sąjungos atskilusi R. Smetonos vadovaujama grupė 1999 įkūrė Lietuvos nacionaldemokratų partiją. Lietuvių tautininkų sąjungos politinė įtaka mažėjo: 1992 Seime partijai atstovavo 4 nariai, 1996 – 1; 1995 į savivaldybių tarybas išrinkti 49 partijos nariai, 1997 – 23, 2000 ir 2002 – po 13, 2007 – 3, 2015 – 1.

2008 prisijungė prie Tėvynės sąjungos (tapo jos Tautininkų frakcija), 2011 atkurta kaip savarankiška partija. Pasisakė už tradicinės šeimos, nacionalinės valiutos – lito išsaugojimą, prieš Lietuvos politikos priklausomybę nuo Europos Sąjungos institucijų, žemės pardavimą užsieniečiams, imigraciją.

2017 susijungė su Respublikonų partija ir tapo Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga. 2021 06 05 ši susivienijo su Centro partija – tautininkais, P. Gražulio judėjimu Už Lietuvą – vyrai! ir sudarė Tautos ir teisingumo sąjungą (pirmininkas P. Gražulis).

2019 savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga gavo 5 mandatus.

Sąjungos laikraščiai: Viltis (1991–94), Tautininkų žinios (nuo 1994).

2021 03 turėjo 3184 narius.

Pirmininkai: R. Matulis (1989–90), R. Smetona (1990–97), V. Antanaitis (1997–98), A. Baležentis (laikinasis pirmininkas 1998–99), R. G. Sakalnikas (1999–2003), K. Inta (2003–05), G. Songaila (2005–08 ir 2011–13), Julius Panka (2013–15), A. Rudys (2015–17), Sakalas Gorodeckis (2017–21).

884

-tautininkai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką