Lietuvõs áukštumos, ledyno pakraščio darinių akumuliacijos ruožų suformuotos aukštumos. Jos skirstomos į kyliškąsias (Medininkų ir Švenčionių aukštumos), marginalines (Dzūkų ir Sūduvos aukštumos, Aukštaičių aukštuma) ir sališkąsias (Žemaičių aukštuma). Seniausia – Medininkų aukštuma, kuri susidarė Ašmenos ir Lydos ledyno plaštakoms sustūmus akumuliacinius darinius. Aukštumos paviršių labai pakeitė eroziniai ir solifliukciniai procesai. Dėl jų Medininkų aukštumoje išnyko ežerai, o Lietuvos paviršių vagoja tankus raguvų tinklas. Švenčionių aukštuma susidarė Vilnios ir Žeimenos–Neries vidurupio plaštakų sąlytyje. Šioje aukštumoje t. p. vyko intensyvūs erozijos procesai, dėl jų buvo nudrenuoti ežerai ir susikūrė tankus raguvų tinklas.
Medininkų aukštuma Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje
Švenčionių aukštumos kraštovaizdis
Aukštaičių aukštuma į pietus nuo Utenos
Marginalinių aukštumų paviršius suformuotas per paskutinį apledėjimą. Deglaciacijos metu aukštumose susidarė daug ežeringų duburių bei ledyno tirpsmo vandenų išgraužtų klonių – rinų (dubaklonių). Marginalinės aukštumos plačiu lanku tęsiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius. Šioms aukštumoms būdingi moreniniai masyvai, kuriuos sustūmė ledyno liežuviai. Ypač daug tokių moreninių masyvų yra Dzūkų aukštumoje ir Sūduvos aukštumoje. Vienintelėje sališkoje Žemaičių aukštumoje deglaciacijos metu susidarė platūs gilūs ežeringi duburiai (Biržulio, Varnių). Poledynmetyje ežerų vanduo nuseko ir kai kurie duburiai supelkėjo.
Aukščiausios Lietuvos paviršiaus (Lietuvos reljefas) vietos nesiekia 300 metrų virš jūros lygio (lentelė). Didžiausią absoliutųjį aukštį turi kyliškoje Medininkų aukštumoje esančios viršukalnės.
2341
| Kalva | Absoliutusis aukštis (m) | Aukštuma |
|---|---|---|
| Aukštojas | 293,84 | Medininkų |
| Kruopynė (Žybartonių kalnas) | 293,57 | Medininkų |
| Juozapinės kalnas | 292,83 | Medininkų |
| Bajorų kalnas* | 292,22 | Medininkų |
| Nevaišių kalnas | 289,69 | Švenčionių |
| Stankūnų kalnas** | 285,53 | Sūduvos |
| Janaukos kalnas | 284,81 | Sūduvos |
| Būdakalnis (Ažušilės kalnas) | 284,78 | Švenčionių |
| Dunojaus kalnas | 284,75 | Sūduvos |
| Pavištyčio kalnas | 282,43 | Sūduvos |
| Aukštikalnis (Staugūno kalnas) | 281,86 | Sūduvos |
| Paversmio kalnas | 264,24 | Švenčionių |
| Gedanonių kalnas | 257,32 | Dzūkų |
| Piliakalnio kalnas (Žiezdrių kalnas) | 247,39 | Aukštaičių |
| Pratkūnų kalnas (Mėmiakalnis) | 239,65 | Aukštaičių |
| Klykių kalnas | 235,41 | Aukštaičių |
| Medvėgalis | 234,64 | Žemaičių |
| Šatrija | 229,11 | Žemaičių |
| Girgždutė | 228,33 | Žemaičių |
| Nuobariškių kalnas | 228,82 | Dzūkų |
* – pasienyje su Baltarusija
** – pasienyje su Lenkija