dumbliai: a – chlorelė, b – vingrūnė, c – vandenkrėtis
Lietuvõs dubliai
Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 2000 rūšių dumblių, iš jų daugiausia titnagdumblių, žaliadumblių ir melsvabakterių. Kasmet vidutiniškai aptinkama apie 100 neužregistruotų dumblių rūšių.
Vandens telkinių dumbliai
Pagal buvimo vietą vandens telkinių dumbliai yra planktoniniai ir bentosiniai. Daugiau kaip 1000 dumblių rūšių yra planktoniniai. Jie plūduriuoja arba laikosi pakibę vandenyje. Dauguma rūšių vandenyje gyvena negiliai, kur prasiskverbia fotosintezei būtina šviesa. Bentosiniai dumbliai auga ant dugno arba ant įvairių po vandeniu esančių substratų. Lietuvoje bentosiniai dumbliai pradėti tirti tik nuo 20 a. pabaigos. Ežeruose jų nustatyta apie 800 rūšių. Iš visų Lietuvoje paplitusių bentosinių dumblių geriausiai ištirti gana sudėtingos sandaros, į sausumos augalus panašūs maurabragūnų (Charophyta) skyriaus dumbliai. Jų žinoma apie 30 rūšių. Gana negausi ir specifinė yra raudondumblių (daugiau kaip 20 rūšių) grupė būdinga srauniems upeliams, pelkėms. Kai kurie dumbliai (apie 45 rūšys) priskiriami prie potencialiai toksinių organizmų. Spartūs vandens telkinių teršimo ir eutrofizacijos tempai, klimato atšilimas lėmė dumblių kaitos ypatumus vandens telkiniuose: sumažėjo rūšių įvairovė, dažn. intensyviai pradėjo vystytis, sukeldami vandens žydėjimą, tik kelių rūšių dumbliai. Jų išskiriami cianotoksinai (hepatotoksinai, neurotoksinai, dermatotoksinai ir kita) sukelia ūmias ir lėtines žmonių ligas, gyvūnai gali jais apsinuodyti ir žūti. Lietuvoje vadinamąjį vandens žydėjimą dažniausiai sukelia žvynakrėčio (Aphanizomenon), vandenkrėčio (Anabaena), smulkiadumblio (Microcystis), vyburūnės (Oscillatoria), noduliarijos (Nodularia) genčių rūšys.
Kitų augaviečių dumbliai
Lietuvoje labiausiai buvo tiriami tik dirvožemio dumbliai. Jie didina derlingumą. Iš aptiktų daugiau kaip 140 rūšių dumblių dirvožemyje vyrauja žaliadumbliai ir melsvabakterės. Nemaža yra rūšių dumblių, kurie apauga medžių kamienus, sienas, tvoras, uolas ir kita.
Dumblių panaudojimas
Iš kai kurių rūšių planktoninių ir bentosinių dumblių gaminama žaliava, nors ji panaudojama Lietuvoje ribotai. Gaunama dumblių biomasė yra labai brangi dėl netobulų dumblių auginimo, rinkimo būdų, daug kainuoja jų auginimo terpės. Dumbliai ypač vertingi kaip baltymų, lipidų, fermentų, vitaminų ir kitų fiziologiškai aktyvių junginių, retų mineralinių elementų producentai. Lietuvoje auginami dumbliai žaliadumbliai – chlorelės (Chlorella) ir melsvabakterės – vingrūnės (Spirulina).
L: G. Jankavičiūtė Lietuvos vandenų vyraujantys dumbliai Vilnius 1996.
1256