Lietuvos eksploatuojamos naudingosios iškasenos

Lietuvõs eksploatúojamos naudngosios škasenos

Iš Lietuvoje aptiktų daugiau kaip 20 rūšių naudingųjų iškasenų eksploatuojama tik 8 (Lietuvos naudingosios iškasenos): dolomitas, durpės, klintis, kreidos mergelis, molis, smėlis ir žvyras, sapropelis ir nafta.

Kvesų karjeras

Dolomitas

Jo klodų aptinkama daugelio geologinių sistemų nuogulose. Praktinę reikšmę turi tik Lietuvos šiaurinėje dalyje arčiausiai žemės paviršiaus slūgsantis viršutinio devono Pļaviņių (Pliavinių), Įstro, Stipinų, Kruojos ir Žagarės svitų dolomitas; jo klodai susidarė prieš 360–380 mln. metų. Visi išžvalgyti telkiniai ir perspektyvūs plotai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijose. Detaliai išžvalgyti dolomito ištekliai 2015 pabaigoje sudarė 125 mln. m³.

Daugiausia dolomitas naudojamas skaldai, rečiau dolomitmilčiams gaminti, kaip apdailos, statybinis akmuo. Kasybai svarbūs nuosėdinės dangos storis, naudingojo sluoksnio storis, šio sluoksnio apvandeninimo rodikliai, kurie skirtingi atskiruose telkiniuose. Pvz., atskirose kai kurių telkinių (Skaistgirio, Vinkšninių) vietose dangos beveik nėra, kitur jos storis siekia iki 16 m (Petrašiūnai II, Pertašiūnų dolomito telkinys). Pakruojo ir Vinkšninių telkiniuose mažiausias dolomito klodo storis yra 0,6 m, o Narbučių telkinyje – 7,2 m, didžiausias naudingojo sluoksnio storis svyruoja nuo 4,4 m Vinkšninių telkinio 3 sklype iki 10,6 m Klovainių telkinyje ir 10,7 m Vinkšninių telkinio 2 sklype. Beveik visuose telkiniuose naudingojo sluoksnio apačia apvandeninta. Apvandeninto naudingojo sluoksnio storis siekia 8,4 m (Narbūčių telkinyje), neapvandenintas sluoksnis yra tik Vinkšninių telkinio 2 ir 3 sklypuose. Per 2015–19 laikotarpį išgauta apie 8800, 2020 – 2880, 2021 – 2814, 2022 – 2704, 2023 – 2939 tūkst. m³ dolomito.

Petrašiūnų dolomito telkinys (Pakruojo rajono savivaldybės teritorija)

Durpės

Šiluvos tyrelio durpių telkinys (Kelmės rajono savivaldybės teritorija)

Įvairiu detalumo lygiu ištirti 6685 durpynai, užimantys 3200 km² plotą. 348 durpių telkiniai yra vertingi, jie pagal dydį suskirstyti į pramoninius (daugiau kaip 100 ha dydžio, durpių klodo storis daugiau kaip 1 m) ir vietinės reikšmės (mažiau kaip 100 hektarų). Durpės, priklausomai nuo susiskaidymo laipsnio, naudojamos kaip trąša, kraikas, kuras, nedidelė jų dalis – balneologijos tikslams, dar jos eksportuojamos. Detaliai išžvalgytų durpių telkinių daugiausia yra Šiaulių (34 % išteklių, 2003), Panevėžio (17,1 %), Klaipėdos (13,4 %), Vilniaus (8,8 %) ir Utenos (8,7 %) apskrityse. 5 telkiniuose detaliai išžvalgyti balneologijos tikslams tinkamų durpių ištekliai (1,6 mln. m³). Per 2015–19 laikotarpį išgauta 14 790, 2020 – 3076, 2021 – 2987,8, 2022 – 3081,3, 2023 – 2931,6 tūkst. m³ durpių.

Klintis

Lietuvoje kasama viršutinio permo Naujosios Akmenės svitos klintis (klodą 1926 atrado J. Dalinkevičius), kuri slūgso 3–15 m gylyje po kvartero, rečiau – po juros arba triaso nuogulomis ir sudaro iki 30 m (dažniausiai 10–20 m) storymę. Didžiausi Karpėnų klinties telkinys, Menčių klinties telkinys, Narbūčių, Vegerių, Sablauskių telkiniai, perspektyvūs Alkiškių, Bambalų, Bražiškių; visi Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje. Klintis daugiausia naudojama cemento, statybinių bei technologinių kalkių, klintmilčių (naudojamų rūgštiems dirvožemiams kalkinti) gamybai, t. p. cukraus, odos ir kitose pramonės šakose. Per 2015–19 laikotarpį išgauta 3670, 2020 – 781, 2021 – 920, 2022 – 998, 2023– 796 tūkst. m³ klinties.

Karpėnų klinties karjeras (Akmenės rajono savivaldybės teritorija)

Kreidos mergelis

Daugiausia kreidos mergelio rasta Jurbarko, Šakių ir Varėnos, mažiau – Vilniaus, Kauno ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose. Telkiniai yra netoli žemės paviršiaus slūgsančiose kreidos sistemos nuogulose arba jų luistuose kvartero storymėje. Detaliai išžvalgyti 7 telkiniai; kreidos mergelio ištekliai sudaro 8,06, parengtiniai išžvalgyti – 3,3, prognoziniai – 23,7 mln. m³; daugiausia yra Jurbarko ir Varėnos rajonų savivaldybių teritorijose. Iki 2014 kreidos mergelis buvo kasamas tik Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Juodžių telkinyje; išteklių likutis 52 000 t (2003). Žaliava naudojama rūgštiems dirvožemiams kalkinti. 2020 išgauta 4 tūkst. m³ kreidos mergelio.

Molis

Jo randama visų geologinių sistemų (daugiausia kambro, silūro, devono, triaso, juros, kvartero) nuogulose. Telkinių ir prognozinių plotų teritorinis pasiskirstymas labai netolygus. Didžiausios molio atsargos išžvalgytos Šiaulių (54,0 % išteklių, 2003), Kauno (13,1 %), Utenos (10,9 %) ir Marijampolės (9,3 %) apskrityse.

Daugiausia kasamas kvartero molis, slūgsantis žemės paviršiuje arba po nestora danga, rečiau – devono ir triaso molis. Devono ir triaso molis nuo kvartero sistemos molio skiriasi kilme, slūgsojimo sąlygomis, mineraline, chemine, granuliometrine sudėtimi. Apie 75 % kvartero molio telkinių išžvalgytų išteklių yra paskutinio apledėjimo prieledyninių ežerų (limnoglacialinių baseinų) nuosėdose, kiti – susiję su limnoglacialiniais keimais, limnoglacialiniais kraštiniais (marginaliniais) gūbriais. Nuo paleogeografinių molio kaupimosi sąlygų, telkinio vietos sedimentaciniame baseine priklauso molio telkinių pramoninė reikšmė, kurią lemia telkinio dydis, klodo storis, išteklių kiekis, molio granuliometrinė, mineralinė bei cheminė sudėtis, t. y. žaliavos kokybė bei telkinio kasybos sąlygos. Kvartero molis daugiausia naudojamas statybinei keramikai, rečiau – keramzitui ir agloporitui gaminti.

Šaltiškių molio telkinys (Akmenės rajono savivaldybės teritorija)

Triaso molis eksploatuojamas Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, Šaltiškių molio telkinyje. Jame įrengtas 50 m gylio karjeras (giliausias Lietuvoje). Naudingojo sluoksnio storis iki 47,3 metro. Molio ištekliai detaliai išžvalgyti tik viršutinėje Nemuno svitos dalyje (iki 40 metrų). Šiame telkinyje 2003 detaliai išžvalgytų molio išteklių likutis buvo 9,6 mln. m³, parengtinai išžvalgytų – 58,1 mln. m³. Triaso molis naudojamas cementui gaminti (bendrovė Akmenės cementas). 2020 išgauta 233, 2021 – 266, 2022 – 285, 2023 – 176 tūkst. m³ triaso molio.

Viršutinio devono molis kasamas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Šventosios upės slėnyje iš Šventosios svitos terigeninės storymės. Naudingojo klodo storis iki 15,2 metrų. Šiame telkinyje 2003 detaliai išžvalgytų molio išteklių likutis buvo 1,5 mln. m³. Žaliava naudojama glazūruotoms interjero plytelėms gaminti (bendrovė Dvarčionių keramika).

Viso per 2015–19 laikotarpį išgauta apie 1200 tūkst. m³ molio; 2023 – 184 tūkst. m³.

Smėlis ir žvyras

Jų detaliai išžvalgyti telkiniai 2003 sudarė apie 75 % visų Lietuvos kietųjų naudingųjų iškasenų balansinių telkinių. Kvartero sistemos smėlio ir žvyro nuogulų pasiskirstymą lėmė ledyno tirpsmo sąlygos. Didžioji dalis išžvalgytų telkinių ir prognozinių plotų išteklių yra fliuvioglacialinių srautų suklostytų deltų, fliuvoglacialinių terasų ir lyguminių zandrų nuogulose. Dideli smėlio ir žvyro ištekliai slūgso didžiųjų upių – Nemuno, Neries, Šventosios, Dubysos, Minijos – slėnių aliuvinėse nuogulose. Nemaži smėlio ištekliai susiję su kontinentinių kopų nuogulomis. Nuogulų kilmė lemia smėlio ir žvyro telkinių dydį, slūgsojimo sąlygas, o žaliavos kokybinei sudėčiai dar įtakos turi prekvartero nuosėdinės storymės, kurią ardė ledynas, nuogulų sudėtis.

2003 smėlio, tinkamo cementui gaminti, buvo 1,6 mln. m³ (išžvalgyti 3 telkiniai: Alkiškių Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, Paežerio ir Viduklės Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje), silikatiniams dirbiniams gaminti – 72,4 mln. m³ (10 telkinių; didžiausi: Sandrupio, Beržupio, Giraitės Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Ropėjos Trakų rajono savivaldybės teritorijoje), molio liesinimui (gaminant keraminius dirbinius) – 11,5 mln. m³ (12 telkinių; didžiausi Azos ir Kumšų Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje), vibroplokštėms gaminti – 0,4 mln. m³ (1 telkinys: Balceriškių Trakų rajono savivaldybės teritorijoje), tinkamo statybiniams skiediniams gaminti – 60,1 mln. m³ (6 telkiniai: Talokių Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Gariūnų Vilniuje, Bagiškės Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Šalpirčių Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Makštavos Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, Margių Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje).

Matuizų smėlio karjeras (Varėnos rajono savivaldybės teritorija)

Pagal teritorinį pasiskirstymą didžiausi smėlio ištekliai yra Vilniaus (193 mln. m³), Trakų (150 mln. m³), Zarasų (100 mln. m³), Varėnos (76 mln. m³), Jurbarko (54 mln. m³) rajonų savivaldybių teritorijose. Per 2015–19 laikotarpį išgauta apie 12 500, 2020 – 2930, 2021 – 3261, 2022 – 3245, 2023 – 4078 tūkst. m³ smėlio.

Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje kasamas monomineralinis kvarcinis smėlis (Anykščių kvarcinio smėlio telkinys). 2020 išgauta 45, 2021 – 40, 2022 – 39, 2023 – 41 tūkst. m³ kvarcinio smėlio.

Žvyras daugiausia naudojamas gelžbetoniui, betonui gaminti, keliams tiesti, įvairiems statybos darbams. Didžiausi žvyro ištekliai yra Trakų (1638 mln. m³, 2002), Jonavos (232 mln. m³; vienas didžiausių Rizgonių žvyro telkinys), Vilniaus (170 mln. m³), Utenos (166 mln. m³), Anykščių (148 mln. m³), Lazdijų (109 mln. m³) rajonų savivaldybių teritorijose. Per 2015–19 laikotarpį išgauta apie 37 500, 2020 – 8616, 2021 – 9287, 2022 – 8936, 2023 – 9565 tūkst. m³ žvyro.

Sapropelis

Manoma, Lietuvoje yra apie 500 ežerų, kuriuose gali būti pramoninių sapropelio sankaupų, bet įvairaus detalumo lygio geologiniai tyrimai atlikti tik 69 ežeruose. Lietuvoje yra 5 detaliai išžvalgyti sapropelio telkiniai – Paežerės (Šilalės rajono savivaldybės teritorija), Rėkyvos (Šiaulių rajono savivaldybės teritorija), Medžialenkės (Mažeikių rajono savivaldybės teritorija), Saločių (Telšių rajono savivaldybės teritorija) ir Grūto (Druskininkų savivaldybės teritorija) ežerų. Šiuo metu sapropelis eksploatuojamas tik Paežerės telkinyje. Jo eksploatacija gamtosaugos požiūriu turi teigiamą efektą – išvalyti ežerai atsigauna.

Per 2015–19 laikotarpį išgauta 40, 2020 – 1, 2021 – 2, 2022 ir 2023 – po 1 tūkst. m³ sapropėlio.

Nafta

naftos gręžinys Vilkyčiuose (Šilutės rajono savivaldybės teritorija)

Naftos gavyba (naftos gavyba Lietuvoje) pradėta 1990. Daugiausia telkinių Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonų savivaldybių teritorijose. Apie 50 % visų išteklių detaliai išžvalgytuose telkiniuose jau išgauta. Be šių, sausumoje ištirtų išteklių, Baltijos jūroje yra išskirtos dar 44 perspektyvios naftos struktūros; didžiausios jų išsidėsčiusios palei valstybinę jūros sieną su Latvija bei 25–30 km pločio juostoje palei Kuršių neriją. Naftos gavybos apimtys mažėja. 2021 pabaigoje veikė 37 naftos gavybos gręžiniai. Nuo 1990 iki 2021 pabaigos Lietuvoje išgauta apie 5506 tūkst. m³ naftos. Per 2015–19 laikotarpį išgauta apie 340, 2020 – 38,11, 2021 (iš 10 naftos telkinių: Genčų, Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Pocių, Sakučių, Šilalės, Šiūparių, Vėžaičių, Vilkyčių) – 34,47, 2022 – 32,68, 2023 – 29,91 tūkst. m³ naftos.

-naudingosios iškasenos; -Lietuvos naudingosios iškasenos

2477

2271

L: Lietuvos žemės gelmių raida ir ištekliai 2004; Lietuvos Respublikos valstybinis naudingųjų iškasenų M 1:200 000 žemėlapis su aiškinamuoju raštu.