Lietuvõs ginklúotosios pãjėgos po nepriklausomýbės atkūrmo
Pajėgos iki Lietuvos įstojimo į NATO
1990 03 paskelbus Lietuvos valstybės atkūrimą pradėta kurti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenę. 1990 04 įsteigtas Krašto apsaugos departamentas. 1990, nesant sąlygų kurti kariuomenę, prie šio departamento įkurtas karinis-techninis sporto klubas. 1990 aštuoniose zonose įsteigti departamento skyriai, kurie vėliau tapo apskričių komendantūromis. 1990 08 įkurta Krašto apsaugos departamento Apsaugos tarnyba – sukarintas padalinys ypač svarbiems objektams saugoti. 1990 10 pradėta formuoti Pasienio apsaugos tarnyba. 1990 12 įsteigti Karininkų kursai ir Atskiras apsaugos būrys.
Per 1991 Sausio tryliktosios SSRS agresiją prieš Lietuvą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų ir kitų svarbiausių objektų gynybai buvo sutelkti savanoriai (Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų pradininkai) ir pasieniečiai. 01 13 įkurta Lietuvos Respublikos laikinoji gynybos vadovybė, 01 17 – Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (priimtas šios tarnybos įstatymas). 1991 02 22 įsteigtas Mokomasis junginys (nuo 11 14 – Greitojo reagavimo brigada, nuo 1992 06 06 – Lauko kariuomenės 1-oji motodesantinė brigada Geležinis Vilkas). Ši brigada tapo Lietuvos sausumos pajėgų pagrindu. 1991 05 įkurtas Gynybos štabas. 1991 įsteigtos 37 rajonų komendantūros, 08 pradėta steigti komendantinius būrius. 1991 10 vietoj Krašto apsaugos departamento įkurta Krašto apsaugos ministerija.
1992 sukurtos Lietuvos karinių oro pajėgų tarnyba ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų flotilė. 1992 11 19 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo aktu įteisintas Lietuvos kariuomenės atkūrimas. Tais metais įkurtas Kunigaikščio Vaidoto batalionas ir Butigeidžio dragūnų batalionas. 1993 sukurtos karinės oro, 1995 – karinės jūrų pajėgos. 1993 įsteigtas Štabo batalionas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, 1995 – Inžinerijos batalionas. Nuo 1994 Lietuvai pradėjus rengtis stoti į NATO, kariuomenėje buvo siekiama įdiegti tokias pat kaip NATO šalių karines procedūras ir standartus, keičiamos mokymo programos, atnaujinama ginkluotė. Nuo 1994 Lietuvos kariai dalyvauja tarptautinėse operacijose. Siekiant tobulinti kariuomenės mokymo sistemą 1998 08 įsteigta Mokymų ir doktrinų valdyba (nuo 1999 – Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdyba). 1999–2002 veikė Motorizuotoji pėstininkų brigada Žemaitija. 2000 įkurtas oro gynybos batalionas, 2004 – Specialiųjų operacijų junginys (nuo 2008 Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos).
Nuo 1992 Lietuva ginkluotę ir karo techniką (pėstininkų ginklus, ryšių įrangą, pėstininkų šarvuočius ir lengvąsias transporto priemones) pirko iš kitų valstybių. Didesnę ginkluotės ir karinės įrangos dalį padovanojo draugiškos šalys (pirmiausia Čekija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Norvegija, Švedija, Šveicarija ir Vokietija). Daugiausia jos iš perteklinių karinių atsargų davė Švedija. 2001 Lietuvos ginkluotosios pajėgos pradėjo prieštankinių raketinių sistemų JAVELIN, 2002 – oro gynybos raketinių sistemų STINGER įsigijimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų procedūras (šios sistemos gautos 2004 ir 2007), perėjo į modernios ir kokybiškos ginkluotės įsigijimo lygmenį.
Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų karių pratybos kariniame poligone (2002)
Lietuvai įstojus į NATO
2004 Lietuvai įstojus į NATO pasikeitė šalies gynybos koncepcija: nuo teritorinės gynybos pereita prie kolektyvinės gynybos principo – šalies kariuomenė kartu su sąjungininkų pajėgomis turi būti pasirengusi atgrasinti ir atremti agresorių tiek savo teritorijoje, tiek už jos sienų. Lietuvos valstybės gynyba yra ir kolektyvinė visų NATO narių gynyba. Nauji Lietuvos kariuomenės uždaviniai ir įsipareigojimai NATO gynybiniam aljansui lemia karinių pajėgų pertvarkymą pagal naujus reikalavimus: efektyvumo (gera ginkluotė ir įranga, sklandi sąveika su sąjungininkų pajėgomis, nuolatinis nustatytos kovinės parengties lygis), mobilumo (visi kariniai vienetai turi būti parengti tarptautinėms operacijoms už šalies sienų ir greitai perdislokuojami), išsilaikymo (logistikos sistema turi garantuoti karinėse operacijose dalyvaujančių pajėgų gebėjimą išsilaikyti nustatytą laiką) ir išlikimo (apsaugos priemonės nuo masinio naikinimo ginklo poveikio, tobulas vadovavimas ir valdymas).
Lietuvos kariuomenės orkestras (2006)
Lietuvos kariuomenės kariai per lauko pratybas (2007)
Lietuvos kariuomenės automobilis Toyota Land Cruiser 200 (2011)
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų palapinės (2011)
Lietuvos kariuomenė t. p. pertvarkoma taip, kad visada būtų pasirengusi teikti pagalbą kitos valstybės ir savivaldybių institucijoms teroristinių įvykių atvejais, padėti likviduoti gamtos stichijos padarinius ir reaguoti į kitokias – ne tik karinio pobūdžio – grėsmes, kurios pranoksta civilinių institucijų galimybes imtis atitinkamų priemonių.
Pabradės poligonas (iššaunama Javelin raketa; 2014)
Lietuvos kariuomenės orkestras prie Prezidentūros (Vilnius, 2015 06 02)
Pajėgų vadovybė
Lietuvos kariuomenės vadai: J. Andriškevičius (1993–99), J. A. Kronkaitis (1999–2004), V. Tutkus (2004–09), A. Pocius (2009–14), J. V. Žukas (2014–19), V. Rupšys (nuo 2019).
Gynybos štabo (2008–17 Jungtinis štabas) viršininkai: N. Vidrinskas (1991–92), V. Tutkus (1992–93, 1994–96), S. Knezys (1993–94), A. S. Jurgaitis (1996–2003), V. Vaikšnoras (2003–08 ir 2016–19), A. Vaičeliūnas (2008–11), V. Tamošaitis (2011–16), G. Zenkevičius (2019–20), M. Steponavičius (nuo 2020). Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generaliniai direktoriai: A. Leika (2011–12), V. Šiaučiulis (2012–13 ir 2017), G. Zenkevičius (2013–14), D. Užkuraitis (2014–17; vietoj šios pareigybės nuo 2018 veikia Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos).
2974
2798
2271
Lietuvos ginkluotosios pajėgos