Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Lietuvõs gyvéntojų genocdo ir rezisteñcijos tyrmo ceñtras, LGGRTC, Lietuvos valstybinė institucija.

Tikslai ir užduotys

Tiria 1940–90 SSRS ir nacių valdomos Vokietijos okupacinių režimų Lietuvoje vykdytą genocidą ir piliečių persekiojimą (Lietuvos gyventojų genocidas), pasipriešinimo šiems režimams istoriją, taip pat 1920–39 Lenkijos okupacinės valdžios vykdytą gyventojų persekiojimą Vilniaus krašte. Tiria Lietuvos gyventojų naikinimo apraiškas ir kitas represijas, inicijuoja jų organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, analizuoja Lietuvos pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui ir lietuvių antinacinį pasipriešinimą, įamžina pasipriešinimo dalyvių atminimą. Formuoja valstybinę politiką vykdant šiuos uždavinius (nustato tyrimų metodiką ir kryptis, sudaro jų programas, koordinuoja kitų institucijų šios srities veiklą); rūpinasi buvusių pasipriešinimo kovotojų ir nukentėjusiųjų teisine padėtimi ir jiems padarytos žalos materialiu atlyginimu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pastatas Vilniaus Senamiestyje

Struktūra ir istorija

Įkurtas 1993, yra Vilniuje. Veikia pagal specialų LGGRTC įstatymą (1997). Turi Genocido ir rezistencijos tyrimo ir Memorialinį departamentus. Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentą sudaro Istorinių tyrimų, Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo, Specialiųjų tyrimų skyriai. Memorialinį departamentą sudaro Atminimo programų ir Memorialinio meno ir ekspertizės skyriai, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus (jam priklauso Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus, Kauno rezistencijos ir tremties muziejus).

Nuo 1994 veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo (iki 1998 Genocido ir rezistencijos aukų) fondas. Nuo 1994 Centrui pavaldi Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija (pirmininkas Gintaras Šidlauskas). Turi biblioteką. LGGRTC pirmtakės buvo: Komisija stalinizmo nusikaltimams tirti (veikė 1988–90), darbo grupė SSRS KGB veiklos Lietuvoje dokumentacijai tvarkyti (įkurta 1991) ir Valstybinis Lietuvos gyventojų genocido tyrimų centras (įkurtas 1992). 1993 šios įstaigos pertvarkytos į LGGRTC, kurį sudarė Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo ir Lietuvos gyventojų genocido aukų atminimo institutai. 1997 priėmus LGGRTC įstatymą, Centro institutai reorganizuoti į departamentus, prijungtas Represijų Lietuvoje tyrimų centras (įkurtas 1993). Nuo 1999 LGGRTC dalyvauja tiriant asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą.

Tuskulėnų rimties parko memorialinio muziejaus koplyčios-kolumbariumo pilkapis su kriptomis (2002, architektai Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algirdas Umbrasas, Lina Masliukienė)

Veikla

Nuo 1994 įvykdytos arba vykdomos kelios dešimtys mokslinių programų: tiriamųjų (Lietuvos laisvės byla, Rezistencijos istorija, Holokausto byla ir kita), švietimo (Pokario istorija jaunimui), memorialinių (Tremties ir kalinimo vietos, Atminimo ženklai, simboliai ir paminklai, Memorialinių vietovių ir statinių inventorizacija bei sąvado sudarymas ir kita).

1997 11–2020 12 LGGRTC pripažino 7441 asmenų kario savanorio, 6844 – laisvės kovų dalyvio ir 90 509 – nuo okupacijos nukentėjusio asmens teisinį statusą. 2002–06 Centras iš Vokietijos skirtų lėšų 14 650 asmenų, per II pasaulinį karą išvežtų į ją priverčiamiesiems darbams, išmokėjo kompensacijas.

Nuo 2017 Centras organizuoja, koordinuoja ir vykdo Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų palaikų paieškos, jų identifikavimo darbus Vilniuje (Našlaičių kapinėse Antakalnyje, 2018 rasti ir identifikuoti A. Ramanausko-Vanago palaikai), Leipalingyje.

Leidyba

1996 LGGRTC leido žurnalus Tautos atmintis ir Darbai, nuo 1997 leidžia žurnalą Genocidas ir rezistencija (dukart per metus, iki 2021 išejo 48 tomai), daugiatomį tęstinį leidinį Lietuvos gyventojų genocidas (sovietinio genocido aukų vardynas; 1999–2019 išleisti penki tomai, antrą tomą sudaro trys, trečią ir ketvirtą – po dvi knygas). Leidžia monografijas, dokumentų rinkinius, atsiminimų bei publicistikos knygas, taip pat ir užsienio kalbomis.

Vadovai

Centro generaliniai direktoriai: V. Skuodis (1994–97), D. Kuodytė (1997–2008), T. B. Burauskaitė (2008–20), Adas Jakubauskas (2020 07–2021 04), A. Bubnys (nuo 2021 04).

2271

2640

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką