Lietuvõs istòrijos draugijà, Lietuvos mokslinė organizacija, 1929–40 veikusi Kaune ir 1988–2001 Vilniuje. Siekė plėtoti istorijos mokslą Lietuvoje, tirti lietuvių tautos praeitį. Rengė paskaitas, diskusijas. Užmezgė ryšius su Tarptautine istorijos mokslų organizacija. Draugiją sudarė tikrieji nariai (profesionalūs istorikai), garbės nariai (asmenys, nusipelnę Lietuvos istorijos mokslui) ir nariai rėmėjai. 1938 įsteigta istorijos mokytojų sekcija. Leido tęstinį leidinį Praeitis (1 tomas 1930, 2 tomas 1933). Išleido knygas: M. Dobužinskio Vytis (1933), K. Šakenio Vabalninkas ir jo apylinkė (1935), K. Jablonskio Lietuviškieji žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje (dalis 1 1941). Draugijai priklausė A. Janulaitis, P. Tarasenka, K. Jablonskis, I. Jonynas, V. Biržiška, V. Daugirdaitė‑Sruogienė, Povilas Spudas, K. Avižonis, Marija Krasauskaitė ir kiti.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, Lietuvos istorijos draugijos veikla nutrūko. Buvę draugijos nariai Jungtinėse Amerikos Valstijose įkūrė Lietuvių istorijos draugiją (veikė 1956–89).
1988 Z. Kiaupos, I. Lukšaitės ir E. Aleksandravičiaus iniciatyva atkūrus Lietuvos istorijos draugiją siekta formuoti lietuvių tautos ir Lietuvos visuomenės istorinę sąmonę, įtvirtinti istorijos kaip mokslo statusą. Draugija išleido 1929–40 veikusios Lietuvos istorijos draugijos parengtą Praeities 3 tomą (1992), leido tęstinį leidinį Mūsų praeitis (7 tomai 1990–2001). 1989–2001 draugija surengė 6 suvažiavimus, t. p. rengė konferencijas, minėjimus. Atkūrus Lietuvos istorijos draugiją, istorijos mokytojai susibūrė į sekciją – Lietuvos istorijos mokytojų asociaciją (nuo 1992 veikia savarankiškai).
Lietuvos istorijos draugijos pirmininkai 1988–2001: B. Dundulis, A. Tyla, V. Merkys, Elmantas Meilus, A. Ragauskas. 2001 Lietuvos istorijos draugijos veiklai nutrūkus, jos funkcijas iš dalies perėmė 1996 įsteigtas Lietuvos istorikų komitetas.
2950