Lietuvõs karamų literatūrà. Pasaulietinė karaimų raštija yra negausi. 16–17 a. rankraštinėse namų knygose, be tautosakos kūrinių, išliko teologų Izaoko Trakiečio (1533–94), Saliamono Trakiečio (1650–1715) eilėraščių. Lietuvos karaimų pasaulietinė literatūra atsirado tik 19 a. pabaigoje Vilniuje. 1889 karaimų kalba buvo išleista ST Pradžios knyga, parengta Z. Mickevičiaus ir E. Rojeckio. Lietuvos karaimų pasaulietinės literatūros pradininku laikomas poetas S. Kobeckis išleido eilėraščių rinkinį Dainos (Irlar 1904), parašė pjesių, vodevilių. Lietuvos karaimų poetų kūryba buvo spausdinama periodinėje spaudoje. Eilėraščių rinkiniuose Karaimų dainos (Karaj jyrlary 1989), Į Trakus paukščiu plasnosiu (Čypčychlej učma Trochka 1997, lietuvių, karaimų kalbomis) išspausdintuose S. Firkovičiaus, Š. Lopato, Z. Firkovičiaus (1906–58), J. Malecko (1889–1952), M. Tinfovičiaus (1912–74), S. Kobecko ir kitų kūriniuose vyrauja meilės savo tautai, kalbai, gimtinei Trakams, pagarbos Vytautui Didžiajam motyvai. S. Firkovičius ir S. Kobeckas yra parašę pjesių, kurios iki 1940 buvo vaidinamos mėgėjų teatruose Trakuose, Panevėžyje.
Vilniuje lenkų kalba leisto karaimų žurnalo Myśl karaimska viršelis (1929)
Vilniuje lenkų kalba leistas karaimų žurnalas Myśl karaimska (1924–39). Jame kūrybos paskelbė karaimų poetai J. Labanosas (1878–1952), Š. Lopato, M. Tinfovičius, vertėjas J. Maleckas. S. Firkovičius parašė pjesių mėgėjų teatrui (Du gyvenimai / Eki tirlik 1935, Namų draugas / Dostu juvniun 1937, Tikras užmokestis / Kerti jal 1938), knygą apie Lenkijos karaimus, sudarė karaimų maldų ir giesmių rinkinį (Koltchalar 1935).
Lietuvos karaimai išlaikė gausų folklorą: patarlių, priežodžių, dainų, pasakų, padavimų, būrimų iš kūno dilgčiojimų, iš Likimo knygos, t. p. tradicinius vestuvių (sužadėtuvių, jungtuvių, puotos), gimusio kūdikio palaiminimo ir vardo suteikimo iškilmių (kutlamach), laidotuvių, darbo švenčių (pvz., derliaus šventė Orach toju), aukojimo papročius.
2271