Lietuvos kelių transportas

Lietuvõs keli transpòrtas

Lietuvos kelių transportas iki 1918

Pirmuose kryžiuočių žvalgų pranešimuose apie Lietuvą (Lithauische Wegeberichte) aprašomi Lietuvos gruntkeliai. Vėliau pranešimuose minimi keliai iš Klaipėdos į Žemaitiją, iš Įsruties į Kauną, Darsūniškį, Alytų ir kiti (iš viso apie 100 kelių). 14 a. Vilniui tapus Lietuvos sostine nutiesti keliai į Trakus, Kauną, Kernavę, Ukmergę, tarptautiniai keliai per Medininkus į Polocką, atšakos į Lydą, Gardiną.

16 a. svarbią reikšmę įgavo Maskvos–Poznanės kelias (nuo Medininkų nutiestas per Vilnių, Varėną, Merkinę link Gardino), nutiestas naujas kelias nuo Įsruties per Virbalį link Nemuno, o persikėlus per Nemuną Panemunės vieškeliu buvo galima patekti į Jurbarką, Kauną. Kiti svarbūs to meto prekybos keliai ėjo iš Vilniaus į Rygą (per Ukmergę, Anykščius), Karaliaučių (per Trakus, Kauną, Jurbarką), Lietuvos Brastą (per Lydą) su atšaka į Alšėnus, Naugarduką, Kijevą. Vieškeliams plėtotis svarbų impulsą davė keleivių, pašto siuntų, kitų krovinių (jau 16 a. jie buvo vežami į Krokuvą, Vieną, Veneciją) daugėjimas. Susisiekimui gerinti 1591 Seimas nusprendė nutiesti vieškelį iš Kauno į Prūsiją ir Žemaitiją.

1795 prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos per Lietuvos teritoriją pradėta gabenti ir daugelį Rusijos prekių. Tuo metu Lietuvoje jau buvo tankus vieškelių tinklas, svarbiausi – Sankt Peterburgo–Varšuvos (per Švenčionis, Pabradę, Nemenčinę, Vilnių), Vilniaus–Kauno, Varšuvos–Rygos (per Suvalkus, Marijampolę, Kauną, Šiaulius), Karaliaučiaus–Rygos (per Klaipėdą, Palangą) kelių ruožai.

Kietos dangos keliai – plentai – pradėti tiesti tik 19 a., jų tiesimas vyko lėtai. 1830–36 nutiestas pirmasis Lietuvoje plentas Sankt Peterburgas–Varšuva ėjo per Daugpilį, Zarasus, Ukmergę, Kauną, Marijampolę, Suvalkus, turėjo atšaką nuo Marijampolės per Kybartus iki Virbalio (t. y. iki Karaliaučiaus plento). 1836–58 nutiestas antrasis plentas Sankt Peterburgas–Ryga–Karaliaučius per Joniškį, Šiaulius, Tauragę, Pagėgius. Plentus stengtasi tiesti kuo tiesesniais ruožais, su kuo mažesnio nuolydžio įkalnėmis. Lietuvos keliai buvo geriausiai tvarkomi ir prižiūrimi visoje Rusijos imperijoje.

19 a. pabaigoje Rusija intensyviai pradėjo tiesti strateginius kelius savo vakariniame pasienyje (Alytus–Varėna–Valkininkai, Merkinė–Leipalingis–Kapčiamiestis ir kitus). 1896 Lietuvoje įregistruotas pirmasis automobilis (buvo Rusijos imperijos susisiekimo ministerijos žinioje), 1908 pradėjo veikti pirmoji reguliari autobusų linija tarp Šiaulių ir Jelgavos.

Kelių transporto plėtra 1918–1990

Per Pirmąjį pasaulinį karą daug kelių (daugiausia plentų) ir tiltų buvo sunaikinta, todėl sukūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę jos keliai buvo labai prasti. 1920 buvo 1190 km plentų, labai netolygiai pasiskirsčiusių po Lietuvos teritoriją (jų beveik nebuvo Žemaitijoje, Kėdainių, Panevėžio, Biržų, Rokiškio apskrityse). Pirmoji miesto autobusų linija paleista 1924 Kaune. 1932 Lietuvoje buvo apie 2000 automobilių, 1939 – 3100 (iš jų 720 sunkvežimių). 1933 prasidėjo reguliaresnis susisiekimas tarpmiestiniais autobusų maršrutais.

Susisiekimui su Klaipėdos kraštu pagerinti 1929 pradėtas tiesti Žemaičių plentas iš Kauno į Klaipėdą, pirmiausia jo Raseinių–Viduklės ruožas. Žemaičių plentas (Kaunas–Raseiniai–Rietavas–Gargždai, ilgis 195,5 km) iškilmingai atidarytas 1939 07 09. 1937–39 nutiestas ir Aukštaičių plentas maršrutu Cinkiškiai (Kauno rajono savivaldybė)–Kėdainiai–Panevėžys–Pasvalys–Biržai (170 kilometrų). 1939 pabaigoje Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo apie 2200 km kelių su kieta danga.

Po Antrojo pasaulinio karo 1945 Lietuvoje tebuvo 104 km asfaltuotų kelių. Pirmiausia pradėta atstatyti pagrindinius Lietuvos plentus. 1950 Lietuvoje buvo apie 40 800 km kelių, iš jų apie 7200 km (arba 17,6 %) buvo galima važiuoti visus metus arba laikyti stabiliais oro sąlygų atžvilgiu. 1952 baigta kloti asfalto danga Vilniaus–Kauno kelyje. Pirmosios troleibusų linijos nutiestos 1956 Vilniuje, 1965 Kaune.

Sparčiai didėjant automobilių eismo intensyvumui 1970 nutiesta pirmoji moderni keturių važiavimo juostų automobilių magistralė Vilnius–Kaunas. 1970 t. p. pradėti Kauno–Klaipėdos automagistralės tiesimo darbai (šios automagistralės pagrindas buvo senasis Žemaičių plentas, bet daugelyje vietų jo ruožų trasa ištiesinta, aplenktos visos gyvenvietės), ji baigta 1987. 8 dešimtmečio pradžioje sparčiau pradėta asfaltuoti gyvenviečių gatves, 1971–90 išasfaltuota apie 1500 km gatvių. 1980 nutiesta automobilių magistralė Vilnius–Ukmergė, 1988 ji pratęsta iki Panevėžio.

Nepriklausomos Lietuvos kelių transportas 20 a. pabaigoje–21 amžiuje

Kauno–Klaipėdos automobilių magistralė

per Dubysos slėnį nutiesta automobilių magistralė ir gruntkelis

automobilių keliai ties Trakais

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išasfaltuota daug žvyrkelių, bet rajoniniai keliai vis dar daugiausia yra su žvyro danga. Lietuva turi gerai išplėtotą automobilių kelių tinklą, automobilių transportu pasiekiamos visos gyvenamosios vietovės. 1970 bendras kelių ilgis Lietuvoje sudarė 33 700 km (iš jų 13 900 km su kieta danga), 1990 – 48 734 km (39 853 km su kieta danga), 1997 – 69 243 km (61 615 km su kieta danga), 2000 – 75 243 km (68 665 km su kieta danga), 2008 – 81 030 km (71 563 km su kieta danga), 2018 – 85 572 km (71 906 km su kieta danga).

Valstybinės reikšmės automobilių kelių (jais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas) ilgis 2018 sudarė 21 238 km (14 810 km, arba 69,7 %, – su asfalto danga, 6359 km, arba 29,9 %, – su žvyro danga, likusieji – su cementbetonio ar grindinio dangomis), iš jų – 1751 km magistralinių (iš jų 1639 km europinės reikšmės, arba E kategorijos, kelių), 4928 km krašto ir 14 559 km rajoninių kelių. Automagistralių ilgis 2018 buvo 324 kilometrai. Lietuvą kerta 6 transeuropiniai automobilių keliai, tarp jų E67 Via Baltica. Valstybinės reikšmės kelių tinklo tankumas 1000 gyventojų – daugiau kaip 7,5 km, 1000 kvadratinių kilometrų šalies teritorijos – 325,2 kilometro. Valstybinės reikšmės keliuose 2018 buvo įrengti 1233 tiltai, 280 viadukų, aštuonios estakados.

Be valstybinės reikšmės, yra ir vietinės reikšmės keliai – viešieji (keliai ir gatvės; nuosavybės teise priklauso savivaldybėms) ir vidaus (nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims); 2018 jų ilgis sudarė 64 334 kilometrus.

Kelių transporto priemonių skaičius 1995–2018 pateiktas 1 lentelėje, 2018 1000 gyventojų teko 439 individualūs lengvieji automobiliai. Kelių transportui tenka daugiau kaip 50 % visų rūšių transportu pervežamų krovinių ir daugiau kaip 97 % visų keleivių. 2 ir 3 lentelėse pateikti duomenys apie krovinių ir keleivių vežimo kelių transportu mastą ir apyvartą 1940–2018.

1 lent. Lietuvos kelių transporto priemonių skaičius 1995–2018* (metų pabaigoje)
Transporto priemonės 1995 2000 2005 2010 2015 2018
motociklai 20 033 19 842 24 027 38 995 26 651 33 666
autobusai 17 052 15 069 14 839 13 261 6 856 7 517
lengvieji automobiliai 718 469 1 172 394 1 455 276 1 691 855 1 244 063 1 430 520
krovininiai automobiliai 101 422 88 346 106 247 113 113 78 115 89 754
puspriekabių vilkikai 7 469 10 267 16 239 20 808 24 781 35 923
specialūs automobiliai 15 346 11 798 11 526 14 598 10 521 10 313
visos kelių transporto priemonės 879 791 1 317 716 1 658 068 1 954 592 1 443 046 1 672 012

* Lietuvos statistikos departamento duomenys

2 lent. Krovinių ir keleivių vežimas kelių transportu Lietuvoje 1940–2018
Metai Pervežta krovinių (mln. tonų) Pervežta keleivių (mln.)
1940 1,3 3,0*
1950 8,5 36,2
1960 78,6 201,9
1970 192,9 569,5
1980 293,1 718,2
1991 295,6 1 068,3
1995 138,3 678,2
2000 45,0 372,7
2004 51,5 430,1
2008 59,4 468,3
2010 44,7 380,4
2012 48,4 387,5
2014 57,6 419,0
2016 63,6 378,9
2018 89,1 371,5

* 1939 duomenys

3 lent. Lietuvos kelių transporto krovinių ir keleivių apyvarta 1940–2018
Metai Krovinių apyvarta (mln. tonkilometrių) Keleivių apyvarta (mln. keleivių kilometrų)
1940 13 96*
1950 115 130
1960 1 135 1 295
1970 3 444 4 913
1980 6 921 6 667
1991 7 019 7 798
1995 5 160 4 169
2000 7 769 2 154
2004 12 278,5 3 548
2008 20 418,9 3 421
2010 19 397,9 2 694
2012 23 449,1 2 734
2014 28 066,9 2 973
2016 30 974,0 2 631
2018 43 590,4 2 839

* 1939 duomenys

139

82

2271

614

kelių transportas

-kelių transportas Lietuvoje; -automobilių transportas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką