Lietuvos kinematografininkų sąjunga

Lietuvõs kinematogrãfininkų sjunga vienija Lietuvos kino meno kūrėjus profesionalus. Būstinė Vilniuje. Skatina ir propaguoja savo narių kūrybą, gina jų teises, organizuoja kūrybinius ir edukacinius renginius, dalyvauja juose. Veikia 9 gildijos (Režisierių, Dokumentininkų, Kino operatorių, Animatorių, Aktorių, Dailininkų, Garso, Kino kritikų, Kino darbuotojų). Aukščiausia valdymo institucija (nuo 1990) – visuotinis narių susirinkimas (šaukiamas kasmet), tarp susirinkimų – Patikėtinių taryba ir pirmininkas (renkami susirinkimo kas 4 metai). Nuo 1998 kasmet teikiama Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija. Turi kino salę, veikia kino klubas (nuo 2004), kuriame rengiama filmų premjeros ir aptarimai, susitikimai su kūrybine grupe, lietuviško kino informaciniai vakarai. 2020 vienijo daugiau kaip 240 narių. Nuo 1991 Kinematografininkų sąjungų konfederacijos, nuo 1996 Europos menininkų tarybos (ECA) ir Europos kino režisierių federacijos (FERA) narė.

1931 Kaune įsteigta Lietuvos kinematografijos mėgėjų sąjunga veikė iki 1935 (pirmininkas S. Uzdonas). 1958 atnaujino veiklą Vilniuje (1958–65 Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos kinematografijos darbuotojų sąjunga, 1965–90 Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos kinematografininkų sąjunga), iki 1990 buvo Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos kinematografininkų sąjungos padalinys. 1958–63 sąjungai vadovavo organizacinis biuras (pirmininkas J. Baltušis), 1963–90 – valdyba; pirmieji sekretoriai: J. Gricius (1963–68, 1974–81), R. Vabalas (1968–74), valdybos pirmininkai: J. Gricius (1981–88), S. Valiulis (1988–91). 1991–2017 sąjungos pirmininkas G. Lukšas, nuo 2017 – A. Matelis.

Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos kinematografijos darbuotojų sąjunga; LSSR kinematogragfijos darbuotojų sąjunga; Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos kinematografininkų sąjunga; LSSR kinematografininkų sąjunga

1899

2271