Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos

Lietuvõs krãšto apsaugõs savanõrių pãjėgos, KASP yra Lietuvos kariuomenės, nuo 2003 Lietuvos sausumos pajėgų sudėtinė dalis. Jas sudaro štabas ir 6 rinktinės, apimančios visą Lietuvos Respublikos teritoriją: Dainavos apygardos 1 rinktinė (Alytuje), Dariaus ir Girėno apygardos 2 rinktinė (Kaune), Žemaičių apygardos 3 rinktinė (Klaipėdoje), Vyčio apygardos 5 rinktinė (Panevėžyje), Prisikėlimo apygardos 6 rinktinė (Šiauliuose) ir Didžiosios Kovos apygardos 8 rinktinė (Vilniuje). KASP veikia savarankiškai arba kaip sausumos pajėgų dalis sąveikauja su kitomis Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų rūšimis. Taikos meto KASP uždaviniai: papildyti Lietuvos reguliariųjų pajėgų dalinius ir padalinius kariais bei kariniais vienetais, rengti ir siųsti į taikos rėmimo operacijas (tarptautinė operacija) karius specialistus ir karinius vienetus, teikti paramą civilinei valdžiai stichinių nelaimių atveju, saugoti strateginius objektus, administruoti ir rengti Lietuvos kariuomenės aktyvųjį rezervą. Per karą KASP daliniai vykdo jiems skirtas gynybos užduotis. 2004 Lietuvos Respublikai įstojus į NATO, vykdo ir šios gynybos organizacijos užduotis (tarp jų teikia priimančiosios šalies paramą atvykstančioms NATO pajėgoms).

Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų vėliava

Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pratybose (2005)

Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų savanoriai per taktines pratybas Pabradės poligone (apie 2000)

Kariais savanoriais priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 m., kurie pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei dorines savybes atitinka rikiuotės kario reikalavimus. Stojantiems asmenims, neatlikusiems privalomosios pradinės karo tarnybos, bandomuoju laikotarpiu skiriami pradiniai kariniai mokymai. Kariams savanoriams, pašauktiems į pratybas, karinius mokymus ar vykdyti karo tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto lėšų mokamas rezervo kario atlyginimas. 2006 05 patvirtinus Lietuvos kariuomenės aktyviojo rezervo reformos koncepciją, KASP pertvarkomos į kariuomenės aktyvųjį rezervą. Jis turi atitikti visai kariuomenei keliamus reikalavimus – būti integruotas į reguliariąsias pajėgas, didelio pajėgumo, gebantis greitai reaguoti, lankstus, plačiai panaudojamas, greitai perdislokuojamas, per karinę operaciją galintis išsilaikyti numatytą laiko tarpą, sklandžiai bendradarbiaujantis su sąjungininkais įvairaus masto, tipo ir intensyvumo karinėse operacijose Lietuvoje ir už jos ribų bei vykdantis visas kitas pavestas užduotis šalies viduje.

KASP 2019 tarnavo apie 5000 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Nuo 1993 KASP (iki 1998 Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba) dalyvauja visose svarbiausiose Lietuvos kariuomenės ir tarptautinėse karinėse pratybose. Nuo 2004 Lietuvos dalyvavimas taikos palaikymo operacijoje Kosove patikėtas KASP kariams. Vyksta vienas būrys, kurį po pusės metų keičia kitas. KASP bendradarbiauja su užsienio šalių (Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Norvegijos, Švedijos) analogiškomis karinėmis pajėgomis.

Savanoriai vykdo ir kitas įstatymų numatytas užduotis: palaiko viešąją tvarką masinių susibūrimų vietose (pvz., per popiežiaus Jono Pauliaus II 1993 vizitą Lietuvoje), padeda pašalinti nelaimių ir katastrofų padarinius (gesina degančius miškus, durpynus, valo užterštus vandens telkinius). KASP ugdo visuomenės ir savo karių pilietiškumą bei tautinę savimonę: veikia KASP muziejus, orkestras, nuo 1991 leidžiamas laikraštis Savanoris, palaikomi ryšiai su visuomeninėmis organizacijomis, mokyklomis, organizuojami įvairūs renginiai, šventės, konkursai. Nuo 1991 kasmet vyksta Savanorių sporto žaidynės.

Istorija

KASP ištakos siekia Lietuvos sąjūdžio (įkurtas 1988; Sąjūdis) laikus, kai jo organizuojamuose mitinguose tvarkai palaikyti buvo suburti saugos (vadinamųjų žaliaraiščių) būriai. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 Sąjūdžio miestų ir rajonų būstinėse prasidėjo savanorių registracija. Jie vėliau sudarė Lietuvos Respublikos kuriamos krašto apsaugos sistemos darinių pagrindą. 1990 Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje susikūrė savanorių rinktinės. 1990 09 Klaipėdos savanoriai Šilutės rajone vykdė rekognoskuotę, ėmė žymėti Lietuvos valstybės sieną ir įrenginėti pasienio postus. 1990 10 02 Lazdijų savanoriai kartu su Pasienio apsaugos tarnyba įkūrė pirmąjį laikinąjį pasienio kontrolės postą Lazdijuose, vykdžiusį sienos kontrolės ir muitinės užduotis. Miestuose ir rajonuose savanoriai pradėjo saugoti svarbius valstybinius ir savivaldybių objektus.

Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų pradininkai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų savanoriai gynėjai (1991 sausis)

Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos savanoriai palaiko viešąją tvarką Vilniuje, Vingio parke, per popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje (1993)

Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės kariai šaudymo pratybose (1994)

1991 01 prasidėjus SSRS agresijai prieš Lietuvos valstybę (Sausio tryliktoji), apie 1000 savanorių iš visos šalies susitelkė į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo rūmus. 1991 01 11 sudarytas šių rūmų gynybos štabas. 1991 01 17 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įstatymą, kuriuo remiantis buvo sukurta ši tarnyba. Patvirtina SKAT struktūra ir etatai, numatyta štabas, operatyvinis būrys, mokykla, 8 rinktinės ir 200 kuopų. Iš pradžių stigo kvalifikuotų vadų, programų, mokymo priemonių, ginklų, tinkamų patalpų.

1991 08 19 Maskvoje prasidėjus pučui (Rugpjūčio pučas), Lietuvos laikinosios gynybos vadovybės sprendimu krašto apsaugos daliniai turėjo ginklu ginti Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės rūmus, o šalies okupacijos atveju – organizuoti ir vykdyti pilietinio pasipriešinimo akcijas visoje Lietuvos teritorijoje. Per pučą žuvo savanoris A. Sakalauskas.

1991 11 23, Lietuvos kariuomenės dienos proga, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas K. Motieka SKAT įteikė kovinę vėliavą. 1991 pabaigoje įkurtas SKAT aviacijos junginys. Vyriausybės sprendimu savanoriai perėmė energetikos ir kitų svarbiausių objektų apsaugą.

Rusijos karinei vadovybei ignoruojant 1992 01 08 Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą drausti atvykti į Lietuvos teritoriją pašauktiems į karo tarnybą naujokams bei kitam papildomam kariuomenės kontingentui be Lietuvos valdžios leidimo, savanoriai blokavo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius Rusijos karinius dalinius ir aerodromus. Naujokų įvežimą pavyko sužlugdyti; manoma, ši blokada pagreitino Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos 1993.

1992 įsteigtas SKAT vadų mokymo centras, vėliau tokie centrai įkurti visose rinktinėse. SKAT jaunesnieji karininkai mokėsi Lietuvos karininkų kursuose, Krašto apsaugos mokykloje (nuo 1994 Lietuvos karo akademijoje). 1992 savanorių padaugėjo iki 12 000, imta kurti batalionus. 1993 pradžioje Lietuvos karo komendantūrų funkcijos perduotos savanorių rinktinėms. Jos tapo apskričių teritorinės gynybos rinktinėmis, sudaryti apskričių ir rajonų teritorinės gynybos štabai.

1992–93 Lietuvos demokratinei darbo partijai laimėjus Seimo ir Prezidento rinkimus, prieš naująją Lietuvos Respublikos valdžią 1993 bandyta sukelti savanorių grupės Pakaunės maištą. Nuo 1993 SKAT kariai vyko mokytis į kitas šalis, o užsienio savanoriai – į Lietuvą. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos kariai SKAT padėjo perimti Vakarų valstybių karinius standartus, suvokti vakarietišką ginkluotųjų pajėgų modelį. Nuo 1994 savanoriai Lietuvos kariuomenės būriuose dalyvavo tarptautinėse operacijose Kroatijoje, vėliau – Serbijos Kosovo provincijoje, Afganistane ir Irake. 1998 SKAT pertvarkyta į KASP. Nuo pat SKAT įkūrimo 1991 rengtasi teritorinei gynybai, siekta turėti kuo daugiau karių savanorių ir padalinių visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2004 Lietuvai įstojus į NATO ir kintant KASP uždaviniams šių pajėgų karių mažėja, panaikinti 5 rinktinių štabai, Vadų ir rinktinių mokymo centrai. 2004 Savanorių pajėgoms perduotas ir į mokomąjį pertvarkytas Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas. KASP aviacijos rinktinė 2006 turėjo keturis AN‑2, penkis JAK‑52, vieną JAK‑18 T ir du Wilga‑35 A lėktuvus. Savanorių pajėgose 2007 tarnavo apie 7000 karių savanorių ir apie 900 profesinės karo tarnybos karių (karininkų ir liktinių).

Lent. Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų vadai
J. Gečas 1991–93*
A. Pocius** 1994–2003
B. Juozaitis*** 1996–97
A. Plieskis 2003–10
R. Moldaris 2010–15
A. Jasinskas 2015–18
D. Pašvenskas nuo 2018

*SKAT štabo viršininkas (iki 1994 vado pareigybės nebuvo)

**1993–94 SKAT štabo viršininkas

***laikinasis vadas

-Krašto apsaugos savanorių pajėgos; -Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba; -SKAT

L: Krašto apsaugos savanorių pajėgos / sud. P. Dabulevičius, V. Voveris Vilnius 2001; V. Voveris Trečioji savanorių karta Vilnius 2006.

2869

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką