Lietuvõs kredto ùnijos
Lietuvos kredito kooperacija iki 1990 metų
Pirmieji kredito kooperatyvai Lietuvoje įsikūrė 1871 Pabiržėje, 1873 Vydžiuose (dabartinė Baltarusija) ir Padubysyje (Šiaulių rajono savivaldybė). Kredito kooperatyvai teikė savo nariams santykinai nedideles trumpalaikes paskolas, palankesnėmis sąlygomis nei skolinantis iš bankų. Kredito kooperacija daugiausia plito tarp ūkininkų, lenkiškos orientacijos dvarininkų ir žydų kilmės piliečių. 1914 Rusijos imperijos valdomoje Lietuvos dalyje veikė 207 kredito kooperatyvai (jie vienijo apie 88 900 narių, buvo surinkę 6,3 mln. rublių indėlių, išdavę 6,8 mln. rublių paskolų), Klaipėdos krašte – 47.
Per Pirmąjį pasaulinį karą kredito kooperacija sunyko, ji atgijo nepriklausomoje Lietuvoje 1919 priėmus Kooperacijos įstatymą ir parengus kredito kooperatyvų pavyzdinius įstatus. Kredito kooperatyvų ėmė sparčiai daugėti 1922 įvedus litą. Veikė žemės ūkio (smulkaus kredito draugijos, valsčių taupomosios skolinamosios kasos ir kiti) ir miesto (daugiausia žydų liaudies bankai, valstybinių įstaigų tarnautojų ir karininkų taupomosios skolinamosios kasos) kredito kooperatyvai. Kredito kooperacijai finansuoti 1920 įsteigtas Kooperacijos bankas ir Centralinis žydų bankas, 1924 – Centralinis ūkininkų bankas. Trumpalaikėmis paskolomis kredito kooperatyvus rėmė ir Lietuvos bankas. 1925 veikė 302, 1930 – 209, 1935 – 369, 1937 – 422 (iš jų 41 – Klaipėdos krašte, 17 – Vilniaus krašte), 1939 – 310 (skaičius sumažėjo dėl kooperatyvų jungimosi) kredito kooperatyvų. Sovietinė valdžia nacionalizavo miesto ir socialistiniais pagrindais pertvarkė kaimo kredito kooperatyvus, o nuo 1949 juos pamažu likvidavo.
Kredito unijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1994 Kanados Kvebeko provincijos Desjardins kredito unijų konfederacijos tarptautinis skyrius atidarė savo atstovybę Kaune, kad supažindintų Lietuvos gyventojus su kredito unijų idėja, padėtų steigti kredito unijas, konsultuotų jas finansiniais ir valdymo klausimais. 1995 priimtas Kredito unijų įstatymas (nauja redakcija 2017), 2000 – Centrinės kredito unijos įstatymas (nauja redakcija 2017, pavadinimas pakeistas į Centrinių kredito unijų įstatymą). 1997 Kaune įkurta asociacija Lietuvos kredito unijos. 2018 01 01 baigta kredito unijų reforma, kredito unijos tęsia veiklą įstojusios į vieną iš dviejų centrinių kredito unijų arba pradėjo persitvarkymo į banką procedūrą.
Steigiant kredito uniją turi būti ne mažiau kaip 5 steigėjai (jie gali būti tik fiziniai asmenys, kiekvienas kredito unijos steigėjas privalo tapti jos nariu). Steigėjai sudaro steigimo sutartį, kurioje nurodoma: steigėjai (kiekvienam iš jų – vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), steigėjų teisės, pareigos ir atsakomybė, steigiamos kredito unijos pavadinimas, stojamojo mokesčio, mažiausio ir didžiausio pajaus dydis, mokėjimo tvarka ir kita. Kredito unija steigiama neribotam laikui, turi gauti licenciją vykdyti taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijas ir verstis kita kredito įstaigoms būdinga veikla. Kredito unija turi turėti ne mažiau kaip 150 narių, minimalus kiekvieno nario pajus – 30 eurų (kredito unijos įstatuose gali būti numatytas ir didesnis minimalus pajus). Nuo 1996 leidžiamas periodinis leidinys Kredito unijų žinios.
Kredito unijų veiklos rodikliai
2018 pabaigoje veikė 65 kredito unijos (2017 – 71, 2005 – 56, 2001 – 41) ir dvi centrinės kredito unijos, jos vienijo apie 161 100 narių (2007 – apie 84 000). Bendras visų unijų turtas (aktyvai) 2018 pabaigoje buvo 741,4 mln. eurų, indėliai kredito unijose – 643,7 mln. eurų (iš jų fizinių asmenų indėliai – daugiau kaip 96 %), suteiktų paskolų suma – 480,5 mln. eurų, pajinis kapitalas – 49,6 mln. eurų. Kredito unijų pajamų pagrindinis šaltinis – palūkanų pajamos (2017 – 78 % visų pajamų), išlaidų didžiausią dalį sudarė operacinės išlaidos (62 %). 2018 visų kredito unijų pelnas sudarė 2,8 mln. eurų, pelningai dirbo 47, nuostolingai – 18 kredito unijų.
49 kredito unijos (vienija daugiau kaip 115 000 narių) yra Lietuvos centrinės kredito unijos (įkurta 2002 Kaune) narės, 11 (vienija daugiau kaip 40 000 narių) – Jungtinės centrinės kredito unijos (įkurta 2017 Kaune) narės. Dar penkios kredito unijos pertvarkomos į bankus.
Lietuvos centrinė kredito unija
Lietuvos centrinė kredito unija verčiasi indėlių priėmimu, lėšų skolinimu, pervedimu, teikia finansines paslaugas savo narėms (kredito unijoms) ir jų nariams, kitoms finansinėms įstaigoms, prižiūri savo narių veiklą. 2018 Lietuvos centrinės kredito unijos pajinis kapitalas sudarė 16,4 mln. eurų, turtas – 135,2 mln. eurų, suteiktų paskolų suma – 12,9 mln. eurų, unijos pelnas 2018 sudarė apie 134 000 eurų.
345
kredito unija; kredito kooperatyvas; Lietuvos centrinė kredito unija; Jungtinė centrinė kredito unija