Lietuvos laisvės kovos sąjūdis

Lietuvõs láisvės kovõs sjūdis, LLKS, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui karinė politinė organizacija.

Telkė visas pasipriešinimo pajėgas – partizanus ir neginkluotą pogrindį. Įkurtas 1949 02 02–22 visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, įvykusiame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje Mėnaičių kaime (Radviliškio vlsč.). Pietų Lietuvos sričiai atstovavo srities ir Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas (slapyvardis Vanagas) ir Tauro apygardos vadas A. Grybinas (slapyvardis Faustas), Karaliaus Mindaugo (Šiaurės rytų Lietuvos, Kalnų) sričiai – Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo visuomeninės dalies viršininkas J. Šibaila (slapyvardis Merainis), Vakarų Lietuvos sričiai – Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis (slapyvardis Vytautas), sekretorius P. Bartkus (slapyvardis Žadgaila), srities štabo viršininkas V. Gužas (slapyvardis Kardas), Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis (slapyvardis Užpalis) ir štabo viršininkas B. Liesys (slapyvardis Naktis). Suvažiavime buvo apsvarstyti 23 klausimai. Patvirtintos J. Žemaičio parengto LLKS statuto 2 dalys, kitas dalis jam nurodyta artimiausiu metu patobulinti (Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutas). Priimtoje LLKS programoje (12 punktų; parengė J. Šibaila) apibrėžtas Lietuvos tikslas – parlamentinės Lietuvos Respublikos atkūrimas 1920–26 pavyzdžiu ir valstybingumo tęstinumas. Kad Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio pavadinimo savo tikslais nenaudotų sovietinis saugumas, 1949 02 10 posėdyje jo atsisakyta, buvo įkurtas LLKS ir tuo baigta (pradėta 1946) kurti partizanų vyriausiąją politinę ir karinę vadovybę. Sudaryta 15 žm. LLKS Taryba, išrinktas jos prezidiumas. Tarybos prezidiumo pirmininku tapo J. Žemaitis, Visuomeninės dalies viršininku – J. Šibaila, sekretoriumi – P. Bartkus. Į Tarybą įėjo A. Grybinas, V. Gužas, B. Liesys ir kiti. Priimtas kreipimasis į LLKS dalyvius, visus Lietuvos gyventojus.

Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanų ir Pietų Lietuvos srities atstovų, keliaujančių į vadų suvažiavimą, susitikimas, kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. Pirmoje eilėje iš kairės: 1 – neatpažintas partizanas, 2 – Jonas Petrauskas‑Šarūnas, 3 – Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas‑Demonas, 4 – Adolfas Kvedys‑Girėnas. Antroje eilėje iš kairės: 1 – Alfonsas Kvedys‑Jaunutis, 2 – Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbantas Dailidė‑Tauras, 3 – Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas‑Faustas, 4 – Juozas Palubeckas‑Simas, 5 – neatpažintas partizanas (Jurbarko ir Girdžių apylinkės, 1949 02 04)

LLKS politinė programa buvo išdėstyta 1949 02 16 priimtoje deklaracijoje (Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracija). LLKS Taryba sovietiniu reokupaciniu laikotarpiu (1944–90) laikoma aukščiausia politine institucija, Lietuvos vyriausybe pogrindyje, vadovaujančia politinio ir karinio išlaisvinimo kovai. LLKS prezidiumas buvo įpareigotas, susidarius sąlygoms, vadovauti lietuvių tautos sukilimui, o atkūrus nepriklausomybę, kol bus išrinktas Seimas ir Prezidentas, – sudaryti laikinąją vyriausybę. LLKS įsakymai, direktyvos ir nuostatai buvo privalomi visiems Lietuvos gyventojams. Paskelbta, kad partizanai atstovauja reguliariajai kariuomenei. Svarstant taktiką nutarta neplėsti partizanų organizacijos eiliniais nariais, o išlaikyti gerai organizuotų stiprių štabų sistemą. J. Žemaitis 1949 02 23 LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmuoju pavaduotoju paskyrė A. Ramanauską, antruoju – J. Šibailą, trečiuoju – L. Grigonį.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ženklas (partizanų sukurtas ženklas)

1949–51 LLKS prezidiumas parengė ir patvirtino Vadovybių statutą, Baudžiamąjį statutą ir kitus norminius dokumentus; rengdamas rėmėsi žemesnių partizanų organizacinių vienetų dokumentais. Pagal Vadovybių statutą buvo įsteigta Gynybos (Ginkluotųjų) pajėgų vado pareigybė. Juo laikinai buvo J. Žemaitis, 1949 07 05 (patvirtintas 09 18) paskirtas A. Ramanauskas. 1950 05 30 prezidiumo pirmininko nutarimu Gynybos pajėgų ir Visuomeninės dalies padaliniai buvo panaikinti ir įsteigtos prezidiumo pirmininko 3 padėjėjų (pavaduotojų) pareigybės: karinės, visuomeninės ir organizacinės veiklos.

Siekiant SSRS okupacijos sąlygomis išsaugoti nuo sunaikinimo partizanų vyriausią vadovybę, 1950 03 partizaninėse srityse (sritis) buvo įkurtos vyriausios vadovybės sekcijos, joms vadovauti paskirti A. Ramanauskas, J. Šibaila ir einantis Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas J. Kimštas (slapyvardis Žygūnas); 03 15 įkurtas sekcijas jungiantis LLKS Tarybos branduolys iš sąjūdžio prezidiumo pirmininko ir sekcijų vadovų. Prezidiumo sprendimai turėjo būti priimami kolegialiai, balsų dauguma. 1952 01 dėl ligos J. Žemaitis atsisakė prezidiumo pirmininko pareigų ir įpareigojo Vakarų Lietuvos srities vadą A. Bakšį (slapyvardis Germantas) tartis dėl pareigų perdavimo A. Ramanauskui; 05 20 jam išsiųstas raštas, bet 1952 vasarą J. Žemaitis teigė, kad vėl vadovauja Lietuvos pogrindinei kovai. Nekoordinuoti veiksmai rodo, kad tuo metu beveik neveikė ryšių sistema ir LLKS vadovybė buvo beveik neveikli.

Minaičiai. Paminklas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui ir jo Tarybos Deklaracijos signatarams (skulptorius Jonas Jagėla)

LLKS prezidiumas leido žurnalą Prie rymančio Rūpintojėlio (nuo 1949 02 25; redaktorius J. Šibaila), tarnybinį leidinį LLKS Tarybos biuletenis (nuo 1949 01 25 už parengimą buvo atsakingas P. Bartkus), tolygų slaptų raštų leidiniui (turinį galėjo žinoti tik sąjūdžio Tarybos nariai); autoriai buvo žymimi šifrais. LLKS prezidiumas, kaip pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui aukščiausia institucija, turėjo teisę teikti partizanams karinius laipsnius ir aukščiausius apdovanojimus – Laisvės kovos karžygio vardą (suteiktas 8 žymiems LLKS vadams) ir Laisvės kovos kryžių su kardais (kartais be kardų) ir ąžuolo lapais. LLKS nustojo gyvuoti pasibaigus partizanų kovoms (1953–54).

Minaičiai. Paminklinė kompozicija 1949 02 10–20 vykusiam Lietuvos partizanų vadų suvažiavimui ir jame įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui (pastatyta 2003; dizaineris R. Navickas, architektė V. Molienė)

L: K. K. Girnius Partizanų kovos Lietuvoje Vilnius 1990; N. Gaškaitė Pasipriešinimo istorija: 1944–1953 metai Vilnius 2006; V. Vaitkevičius Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba: nariai, jų veikla ir diskusijos Klaipėda 2021.

269

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką