Lietuvõs láisvės lýga, LLL, 1978–88 Lietuvos pogrindinė antisovietinė, 1988–2003 – legali radikali politinė organizacija. Įkurta 1978 06 14.

Veikla iki 1990

Kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (siejo su 1939 Molotovo–Ribbentropo pakto padarinių likvidavimu) ir jos stiprinimo. Organizacijos iniciatoriai ir steigėjai buvo pogrindinio leidinio Laisvės šauklys (1976), atkurto ir leisto 1988–92, leidybos grupė – V. Bogušis, K. Jokubynas, J. Sasnauskas, A. Terleckas (idėjinis lyderis) ir kiti. Lygos narystė nebuvo įforminama – nariu laikytas kiekvienas, kuris kovoja dėl jos tikslų įgyvendinimo. LLL pagrindinis tikslas pogrindyje buvo kova dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, svarbiausi uždaviniai – lietuvių tautinės savimonės, politinės ir religinės sąmonės ugdymas bei Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose. Aukščiausias organas – Tautinė taryba, 1988–90 užsienyje turėjo įgaliotinį A. Statkevičių, 1989–91 veikė Užsienio taryba.

Lietuvos laisvės lygos ženklelis

1979 LLL inicijavo Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą (jį pasirašė Lygos 15 narių; juo remdamasis Europos Parlamentas 1983 specialia rezoliucija parėmė Baltijos šalių laisvės siekį). Pogrindžio sąlygomis Lyga paskelbė ir išplatino keliasdešimt pareiškimų, kreipimųsi, viešų laiškų vyriausybėms, valstybių vadovams ir tautoms dėl Baltijos šalių sovietinės okupacijos, žmogaus teisių varžymo, rusifikacijos.

Svarbiausi jų: Lietuvos Laisvės Lygos Deklaracija (1978), Moralinis ultimatumas SSRS vyriausybei (1979), Kreipimasis į Lietuvoje gyvenančius rusus (1979), Kodėl niekinama lietuvių tautos praeitis? (1979), Viešasis laiškas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Afganų tautai (1980; smerkiama SSRS invazija į Afganistaną), Atviras laiškas popiežiui Jonui Pauliui II (1987), LLL programa (1988), Ištikimybės 1918 metų Vasario 16 dienos aktui paskelbimas (1988), Viešas laiškas profesoriui V. Landsbergiui, LSSR Aukščiausiajai Tarybai (1990) ir Dėl pirmosios sesijos darbotvarkės (1990). 1979 LLL Vilniuje surengė viešą spaudos konferenciją Vakarų žurnalistams. 1979–80 Lygos pagrindiniai organizatoriai buvo nuteisti ir įkalinti; KGB pačios organizacijos neatskleidė, bet jos veikla prislopo.

1987, SSRS vykstant pertvarkai, LLL suaktyvino veiklą. 1987 08 23 Vilniuje surengė pirmąjį per SSRS okupaciją ir aneksiją Lietuvoje viešą protesto mitingą (mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo) – reikalavo išvesti SSRS kariuomenę iš Lietuvos. Vėliau surengė kitų protesto akcijų – pirmuosius viešus Vasario 16 (1988) ir didžiųjų 1948 sovietinių trėmimų į Sibirą minėjimus (1988). 1988 09 28 LSSR Vidaus reikalų ministerijos specialios paskirties dalinys prieš LLL rengto mitingo dalyvius Gedimino (dabar Katedros) aikštėje Vilniuje panaudojo jėgą.

1988–90 legali Lietuvos laisvės lyga kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės, daugiausia prieš SSRS okupacinę kariuomenę: 1989–91 kartu su jaunalietuviais (Jaunoji Lietuva) organizavo šaukimo į ją boikotą, surengė mitingą, raginantį Lietuvos jaunimą netarnauti okupacinėje kariuomenėje (1989). Smerkė ir demaskavo Lietuvos komunistų partijos pastangas (1988–89) įteisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją bei tas Sąjūdžio jėgas, kurios kėlė Lietuvos suvereniteto SSRS sudėtyje idėją, surengė demonstracijų, didelių mitingų ir piketų, platino pareiškimus, viešus laiškus, straipsnius. 1989 boikotavo rinkimus į SSRS, 1990 – į LSSR Aukščiausiąją Tarybą (dėl to, kad rinkimai organizuoti pagal sovietinius įstatymus). 1989–90 Lygos iniciatyva Tarptautinė antikomunistinė katalikiška organizacija (TFP, anglų k. Tradition, Family, Property) surengė pasaulinio masto parašų dėl Lietuvos laisvės rinkimą (surinkta 5,2 mln.).

per 1990 pradžios Lietuvos laisvės lygos antisovietinį mitingą Vilniuje kalba A. Terleckas, greta jo A. Tučkus (su garsiakalbiu) ir A. Andreika

1990 LLL su jaunalietuviais surengė sovietinių paminklų demontavimo akciją. Lyga atstovavo Lietuvai SSRS tautinių nepriklausomybės sąjūdžių judėjime, inicijavo radikaliausių Lietuvos politinių jėgų susivienijimus – Lietuvos nepriklausomybės sąjungą ir Lietuvos konsultacinį seimą. 1989 Varniuose pastatė pirmąjį okupuotoje Lietuvoje paminklą 1944–53 Lietuvos partizanams. Kovoje dėl nepriklausomybės (kitaip negu Sąjūdis) laikėsi radikalios taktikos, kėlė reikalavimus tučtuojau įvesti Lietuvos pilietybę, lietuvių kalbą paskelbti valstybine, išvesti iš Lietuvos SSRS okupacinę kariuomenę, nepaisant politinių aplinkybių, atkurti Lietuvos suverenitetą ir nepriklausomybę.

Lietuvos visuomenė LLL veiklą vertino įvairiai, dalis žmonių nepalaikė jos radikalumo, dauguma pritarė nuosaikesnei Sąjūdžio politikai dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Veikla atkūrus Lietuvos nepriklausomybę

1990 03 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos laisvės lyga reiškėsi šalies politiniame gyvenime: oponavo parlamentinėms daugumoms ir vykdomajai valdžiai, kritikavo kai kurias politines ir ūkines reformas, protestavo prieš buvusių Lietuvos komunistų partijos ir KGB struktūrų siekį išlikti valdžioje, pastangas nuvertinti pasipriešinimo judėjimo reikšmę atkuriant nepriklausomybę. Po 1988 organizacijoje veikė 14 teritorinių skyrių Lietuvoje ir 4 užsienyje: Australijos, 2 Jungtinių Amerikos Valstijų (Čikagos bei Kalifornijos) ir Kolumbijos. 1995 LLL buvo įregistruota kaip politinė partija. 2001 prisijungė prie Lietuvos dešiniųjų sąjungos. 2003 nutraukė veiklą; kai kurie nariai įstojo į kitas politines partijas ir organizacijas. LLL leido žurnalą Vytis (1979–81 pogrindyje ir 1988) ir informacinį biuletenį Lietuvos šauklys (1988–92).

Organizacijos vadovas ir žymesni veikėjai

Lietuvos laisvės lygos vadovas (Tautinės tarybos pirmininkas) buvo A. Terleckas; žymesni veikėjai: A. Andreika, V. Bogušis, K. Jokubynas, L. Laurinskas, R. J. Ragaišis, J. Sasnauskas, A. Statkevičius, V. Šakalys, A. Tučkus ir J. Volungevičius.

2640

2451

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką