Lietuvos miškų žemėlapis pagal vyraujančias medžių rūšis

Lietuvos miškų žemėlapis pagal vyraujančias medžių rūšis

Girulių šilas

kerpinis pušynas

Kuršių neriją dengia kalninės pušys

Ąžuolyno miškas (Dūkštų ąžuolynas) – didžiausia ąžuolų giria Lietuvoje

Lietuvõs miška. Senovėje beveik visa dabartinės Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmo tūkstantmečio pabaigoje miškai užėmė apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. 11–13 a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo.

Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia 16 amžių. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. Valakų reformos įstatymu (1557) netinkami žemės ūkiui plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 1636–41 pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). 1567 išleistas Girininkų įstatymas.

Lietuvai esant Rusijos imperijos valdžioje (1795–1915) miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175 tūkst. ha miškų. Vokietijos okupacijos metais (1915–18) miškų buvo iškirsta prie kelių, upių plynai – 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai – 38,5 tūkst. hektarų. Buvo kertami ir nesubrendę medynai. Iškirstos medienos tūris – 11,7 mln. m3, t. y. daugiau kaip 6 m. kirtimo norma. Kertama patogiose išvežti vietose (prie kelių, upių), net ir nesubrendę medynai. 1918–40 Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl II pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias (apie 20 %). Vėliau jis intensyviai didėjo.

Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. 2019 Varėnos rajono savivaldybės miškingumas buvo 69,0 %, Švenčionių – 60,2 %, Šalčininkų – 48,5 %, Trakų – 50,5 %, Vilniaus – 41,7 %. Mažiausiai miškų buvo šiose rajononų savivaldybėse: Vilkaviškio – 10,9 %, Pasvalio – 17,2 %, Joniškio – 20,0 %, Pakruojo – 20,1 %, Skuodo – 20,1 %, Šakių – 23,0 %.

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai yra Dainavos giria (Druskininkų–Varėnos miškai) apie 145 tūkst. ha, Labanoro–Pabradės giria – 91,5 tūkst. ha, Kazlų Rūdos miškai – 58,7 tūkst. ha, Karšuvos giria (Viešvilės–Smalininkų miškai) – 42,85 tūkst. ha, Rūdninkų giria – 37,5 tūkst. ha, Lavoriškių–Nemenčinės miškai – 31 tūkst. ha, Gaižiūnų–Rumšiškių miškai – 30,5 tūkst. ha, Kapčiamiesčio giria – 27,85 tūkst. ha, Ažvinčių–Minčios giria – 23,89 tūkst. hektarų. Daugiau kaip 10 tūkst. ha yra 17 masyvų. 2018 iškirsta 7,2 mln. m3 medienos. Miškai yra ne tik medienos, bet ir uogų, grybų, vaistinių augalų šaltinis, daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų.

mišrusis miškas rudenį

2006 miško žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha, miškingumas – 32,5 %, miško plotas, tenkantis vienam gyventojui, – 0,62 hektaro. Pušynai sudarė 35,8 %, eglynai 21,4 %, beržynai 21,1 %, juodalksnynai 6,7 %, baltalksnynai 6,4 %, drebulynai 3,3 %, uosynai 2,5 %, ąžuolynai 2,0 % (vyraujančios medžių rūšys nurodytos žemėlapyje). Želdinių (kultūrinės kilmės medynų) buvo 471,6 tūkst. ha (23 %), žėlinių – 1542,4 tūkst. ha (77 %). Jaunuolynai sudarė 25 %, pusamžiai medynai 42 %, bręstantys 14 %, brandūs 19 %.

Kapčiamiesčio girios mėlynšilis

Mančiagirės miško brukniašilis

Gražutės miško eglyngiris

Medenos miško pelkiagiris

2019 bendras miško plotas buvo 2197,1 tūkst. ha, miškingumas 33,7 %, miško plotas, tenkantis vienam gyventojui, – 0,79 hektaro. Pušynai sudarė 34,5 %, eglynai – 21,0 %, beržynai – 22,0 %, drebulynai – 4,7 %, juodalksnynai – 7,8 %, baltalksnynai – 5,9 %, ąžuolynai – 2,3 %, uosynai – 0,6 %, kiti – 1,1 %. Medynų vidutinis amžius 54 m., bonitetas I,4, skalsumas – 0,74 (lentelė). Miškai suskirstyti į keturias grupes: I grupės (rezervatiniai, jie sudaro 1,2 % visų miškų), II grupės (specialiosios paskirties – 11,7 %; iš jų IIA grupės ekosistemų apsaugos, daugiausia draustinių ir IIB grupės rekreaciniai), III grupės (apsauginiai – 13,3 %) ir IV grupės (ūkiniai – 73,8 %) miškai (2018). Pagal derlingumą ir drėgnumą miškų žemės suskirstytos augavietėmis (miško augavietė), medynai – miško tipais.

2019 miškuose buvo 18 182 briedžių, 55 250 tauriųjų elnių, 7160 danielių, 170 645 stirnos, 11 600 šernų, 12 509 barsukai, 300 vilkų.

Lent. Vidutiniai medynų rodikliai 2019 01
Medynai Plotas 1 000 ha % Amžius Bonitetas Skalsumas Tūris, m3/ha Tūrio prieaugis, m3/ha
visų medynų brandžių medynų bendras einamasis kaupiamas medyne
pušynai 710,6 34,5 72 I,8 0,76 337 425 9,3 3,4
eglynai 432,6 21,0 49 I,8 0,74 250 392 10,9 3,6
beržynai 452,4 22,0 45 IA,9 0,73 205 314 8,5 1,6
drebulynai 96,0 4,7 38 IA,4 0,72 253 391 11,8 1,5
juodalksnynai 161,3 7,8 43 IA,9 0,73 238 343 10,2 4,1
baltalksnynai 121,7 5,9 34 I,2 0,71 172 212 9,0 4,0
ąžuolynai 47,3 2,3 69 I,4 0,65 220 391 7,4 0,0
uosynai 13,0 0,6 67 I,1 0,56 208 255 6,9 -5,5
kiti 23,6 1,1 45 184 258 8,6 3,1
iš viso 2 058,6 100,0 54 I,4 0,74 260 341 9,6 2,9

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis

2019 01 valstybinės reikšmės miškų buvo 1 105 tūkst. ha (50,3 %), privačių – 891 tūkst. ha (40,6 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 201 tūkst. ha (9,2 %). Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija (jai priklauso Miškų politikos grupė). Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Nuo 2018 miškų ūkinę veiklą prižiūri Valstybinių miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (įkurta įgyvendinus valstybinių miškų ūkio pertvarką ir sujungus 42 valstybines miškų urėdijas). 2020 buvo 26 regioniniai padaliniai ir 338 girininkijos; regioninio padalinio vidutinis plotas 41,1 tūkst. ha, girininkijos – 3,2 tūkst. hektarų. Iš apie 1 mln. ha valstybinės reikšmės miškų apie 200 tūkst. ha buvo draustiniai ir kiti saugomi miškai. Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškotyros problemos tiriamos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete.

miškas

2126

eglynas Žemaitijos nacionaliniame parke

pušų želdiniai Dubravos girioje

atkurtas pušynas Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką