Lietuvõs mókslo tarýba, valstybinė įstaiga, patarianti Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, plėtojanti programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą. 1991 Vilniuje įsteigė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Tikslai
Tikslai: skatinti aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir jų rezultatų veiksmingumą, gerinti mokslinių tyrimų kokybę ir plėtrą, didinti mokslo poveikį valstybės plėtrai, ugdyti mokslo ir studijų poreikį.
Veikla
Lietuvos mokslo taryba teikia Seimui, Vyriausybei, mokslo ir studijų institucijoms siūlymus dėl mokslo ir studijų sistemos tobulinimo, analizuoja padėtį mokslo ir studijų institucijose, mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų siūlymus mokslo ir studijų veiklos klausimais, teikia išvadas dėl mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančių teisės aktų ir tarptautinių sutarčių projektų. Rengia, teikia ir vertina siūlymus dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemos plėtros strategijos, mokslo finansavimo, mokslinių tyrimų prioritetų ir jų įgyvendinimo. Analizuoja mokslo laipsnių teikimo praktiką, vertina mokslo leidinių kokybę, dalyvauja vertinant mokslo ir studijų institucijų mokslinę veiklą. Rengia ir skelbia analitines studijas įvairiais mokslo ir studijų sistemos aspektais. Nuo 2007 įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinės paramos programas, skirtas tyrėjų kompetencijai ugdyti ir mokslo bei verslo bendradarbiavimui plėtoti (mokslinės kompetencijos centrų plėtotės ir finansavimo, nacionalinio ir tarptautinio lygio tyrėjų gebėjimų ugdymo programos).
Lietuvos mokslo taryba įgaliota vertinti Lietuvoje vykdomą mokslinę veiklą ir teikti siūlymus dėl šios veiklos plėtojimo, programinio ir konkursinio finansavimo tobulinimo, lėšų naudojimo veiksmingumo, mokslo ir studijų infrastruktūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, laboratorinės ir eksperimentinės bazės stiprinimo. Vieni svarbiausių yra Lietuvos mokslo tarybos siūlymai dėl Lietuvos aukštojo mokslo ir mokslo kvalifikacijų bei laipsnių teikimo sistemos pertvarkymo iš sovietinės į vakarietišką, doktorantų rengimo tobulinimo, programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo steigimo, valstybinių ir nacionalinių mokslo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos, aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų kvalifikacinių reikalavimų, mokslo ir studijų institucijų steigimo kriterijų ir tvarkos, mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančių teisės aktų projektų, mokslo ir studijų sistemos plėtros strategijos ir struktūrinės reformos.
Lietuvos mokslo tarybos administracija įgyvendina Lietuvos mokslo tarybos sprendimus dėl programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo. Lietuvos mokslo taryba bendradarbiauja su visų Europos Sąjungos valstybių panašias funkcijas vykdančiomis institucijomis, Europos mokslo taryba, Šiaurės šalių mokslinių tyrimų tarybomis.
Sudėtis
Lietuvos mokslo taryba veikia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo (2007) pagrindu. Nuo 2007 Lietuvos mokslo tarybą sudaro 29 nariai, renkami penkerių metų kadencijai (galimos ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės). Lietuvos mokslo tarybos sudėtį Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Yra Humanitarinių ir socialinių mokslų bei Gamtos ir technikos mokslų komitetai. Po 10 kiekvieno komiteto narių renka Švietimo ir mokslo ministerija iš mokslo ir studijų institucijų pasiūlytų mokslininkų. Valdybą sudaro Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojai (komitetų pirmininkai), Lietuvos mokslo tarybos mokslinis sekretorius, ministro pirmininko patarėjas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijų, Lietuvos mokslų akademijos atstovai.
Pirmininkai
1
2622