Lietuvõs muziẽjai
Muziejų rūšys
Pagal tematiką Lietuvos muziejai yra architektūros, literatūros, memorialiniai, muziejai neregiams, teatro, muzikos ir kino, dailės (vaizduojamosios, taikomosios, skulptūrų, tautodailės, keramikos, galerijos), gamtos (akmenų, augalų, brangakmenių, geologijos, gintaro, jūrų, medicinos, mineralų, miško, zoologijos, nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų, vilko), istorijos (archeologijos, dvarų istorijos ir kultūros, genocido ir rezistencijos, istorijos, etnografijos ir kraštotyros, kultūros istorijos, karo istorijos, sukilimų, liaudies buities), kulinarinio paveldo (šakočių), mokslo ir technikos (apskaitos, arklio, aviacijos, bankininkystės, bitininkystės, dviračių, energetikos, fotografijos, geležinkelio, irklavimo, kalbos, kalendorių, kalvystės, kelių, kino, knygos, krepšinio, kosmologijos, laikrodžių, malūnų ekspozicijos, mokslo, pinigų, policijos ir pasieniečių, radijo ir televizijos, ryšių, senovinės technikos, sporto, stalo teniso, žvejybos ir kiti) ir kiti (angelų, iliuzijų, inkilų, katinų, klounų, medžioklės trofėjų, plaktukų, šunų, elnių, žaislų, žemdirbio ir kiti).
Kretingos muziejus
Pagal priklausomybę Lietuvos muziejai skirstomi į nacionalinius (jų yra 4), valstybinius (16), savivaldybių (apie 60), žinybinius (apie 90), viešąsias įstaigas-muziejus (26), privačius (64), visuomeninius (74), mokyklų (apie 300). Yra ir virtualių muziejų (6).
Žemaičių muziejaus Alka dailės salės ekspozicija
Šaltojo karo muziejus – Plokštinės raketų bazė Žemaitijos nacionaliniame parke (Plungės rajono savivaldybė)
Lietuvos nacionaliniai muziejai
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys – Vytauto Kasiulio dailės muziejus Vilniuje
1
Lietuvos valstybiniai muziejai
Sekminių šventė Lietuvos liaudies buities muziejuje (Rumšiškės, 2005)
Lietuvos etnokosmologijos muziejus (Kulionys, Čiulėnų seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė)
2
Bendros institucijos
Veikia Lietuvos muziejų asociacija (įkurta 1995). Ji padeda plėtoti Lietuvos muziejų veiklą, skatina jų bendradarbiavimą (ir tarptautinį), teikia metodinę pagalbą, populiarina muziejininkystę, leido Muziejininkystės biuletenį (1992–2002), leidžia žurnalą Lietuvos muziejai (nuo 2003), pristato virtualias muziejų parodas ir panoramas. Lietuvos muziejų politiką formuoja ir ją įgyvendina Muziejų taryba (veikia nuo 2003).
Rinkiniai ir lankomumas
Vievio kelių muziejus
Angelų muziejus Anykščiuose
2024 pradžioje Lietuvos muziejų rinkiniuose buvo saugomos 8 089 862 vertybės (2023 muziejai įsigijo 133 893 vertybes). Per 2023 muziejuose apsilankė 5 747 299 lankytojai, lankomiausi – Lietuvos jūrų muziejus (661 497 lankytojai), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (559 829), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (454 860), Lietuvos nacionalinis muziejus (430 353), Trakų istorijos muziejus (298 958 lankytojai). Iš visų Kultūros ministerijos pavaldumo muziejų lankomiausias buvo Lietuvos jūrų muziejus, iš kitoms ministerijoms pavaldžių muziejų – Vytauto Didžiojo karo muziejus (101 739 lankytojai), daugiausiai lankytojų sulaukę savivaldybių muziejai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdoje (79 154), Kretingos muziejus (74 527), A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus (72 355), iš kitų muziejų – Energetikos ir technikos muziejus (145 163), MO muziejus (145 000), Kernavės archeologinės vietovės muziejus (121 199 lankytojai). Šalies muziejai surengė 41 216 edukacinių užsiėmimų, juose apsilankė 724 950 dalyvių.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejaus ekspozicija
Pasvalio krašto muziejaus ekspozicijos dalis partizanų bunkeryje Žadeikių miške
2271
Muziejų Lietuvoje kūrimasis
Muziejinių vertybių rinkiniai Lietuvoje žinomi nuo 16 amžiaus. Jie buvo pradėti kaupti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, didikų dvaruose. Nemažai tokių rinkinių 18–19 a. sukaupė Vilniaus universiteto numizmatikos, tapybos ir grafikos, botanikos, mineralogijos kabinetai.
Pirmasis muziejus Lietuvoje (kraštotyros) – Baubliai. Jį D. Poška įkūrė 1812 savo dvaro sodyboje Bijotuose (Šilalės rajono savivaldybė). Šiame muziejuje buvo laikomas senienų (archeologinių radinių, ginklų, šarvų, monetų) rinkinys. 1855 grafo E. Tiškevičiaus iniciatyva prie Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos buvo įsteigtas Vilniaus senienų muziejus – dabartinio Lietuvos nacionalinio muziejaus pirmtakas. Jame kauptas ir tirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinis ir kultūrinis palikimas. Jo rinkinių pagrindą sudarė E. Tiškevičiaus, brolių J. A. ir M. Kosakovskių, K. Tyzenhauzo ir kitų asmenų privačios kolekcijos (senienų rinkiniai, knygos, paveikslai). Po 1863–1864 sukilimo dalis muziejaus rinkinių 1868 buvo išvežta į N. Rumiancevo muziejų (veikė 1861–1927) Maskvoje. Senienų muziejus su pertraukomis veikė iki Pirmojo pasaulinio karo.
Pirmoji Vilniaus senienų muziejaus ekspozicija (dailininkas Albertas Vaitiekus Žametas, 1857)
Kaune 1887 iš privačių asmenų kolekcijų pradėtas kurti miesto muziejus (atidarytas 1897, nuo 1905 vadintas Kauno miesto ir pramonės muziejumi; veikė iki 1936). Jo rinkinių pagrindą sudarė E. Golyškino paleontologijos kolekcija (surinkta Kauno apylinkėse statant fortus), J. Radavičiaus mineralogijos, K. Gukovskio mineralogijos ir numizmatikos, J. Žiogo, T. Daugirdo (pirmasis muziejaus direktorius) dovanotos geologinės, archeologinės ir etnografinės kolekcijos. Muziejus rinko ir pašto ženklus, meno kūrinius, kaupė muziejinės literatūros biblioteką (sukaupta apie 1200 egzempliorių).
Vilniuje A. Žirkevičiaus iniciatyva 1898 buvo įsteigtas M. Muravjovo muziejus. Jame surinkta daug medžiagos apie 1863–1864 sukilimą, grafo M. Muravjovo asmeninių daiktų; 1915 muziejus evakuotas į Maskvą. 20 a. pradžioje veikė Vilniaus karo muziejus (rinkiniai 1915 išvežti į Vitebską), nuo 1906 iki Pirmojo pasaulinio karo – privatus A. Bradausko Senienų ir taikomojo meno muziejus. 1907 įkurtas Vilniaus mokslo ir meno muziejus (kolekcijų padovanojo V. Tiškevičius, M. Broel Plateris, V. Šukevičius, L. Uzembla); muziejaus rinkiniai 1914 perduoti Vilniaus mokslo bičiulių draugijos muziejui. 1907 įkurtos Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija t. p. turėjo muziejinių rinkinių (vėliau jie pateko į 1941 įkurtą Lietuvos dailės muziejų ir Lietuvos nacionalinį muziejų). Vilniuje 1913–1914 veikė Žydų senovės mėgėjų draugijos muziejus (1920 perkeltas į Kauną).
Lietuvos muziejai 1918–1940
1918 atkūrus Lietuvos valstybę ir 1920 Kaunui tapus laikinąja sostine (Vilnių ir Vilniaus kraštą buvo okupavusi Lenkija), čia suaktyvėjo muziejinis gyvenimas: 1919 čia atidarytas Kauno zoologijos muziejus (nuo 1970 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus), 1921 – Lietuvos karo muziejus (Vytauto Didžiojo karo muziejus), 1922 – Pedagoginis muziejus (nuo 2010 Lietuvos švietimo istorijos muziejus), 1925 – Čiurlionio galerija.
Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus (Anykščiuose) Antano Žukausko namas
1936 specialiai pastatytuose rūmuose (architektas V. Dubeneckis, inžinieriai K. Reisonas ir K. Krikščiukaitis) įkurtas Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. Į jį buvo perkelti Lietuvos karo ir Kauno miesto ir pramonės muziejų, M. K. Čiurlionio galerijos eksponatai, Lietuvių dailės draugijos liaudies meno rinkiniai. Kaune veikė ir kiti muziejai: Kauno zoologijos muziejus (įkurtas 1919 T. Ivanausko iniciatyva), Pedagoginis muziejus (įkurtas 1922, nuo 2010 Lietuvos švietimo istorijos muziejus), Žydų istorijos ir etnografijos (1920–1940), Botanikos (įkurtas 1923), Lietuvos universiteto Teatro seminaro (įsteigtas 1926; dabartinis Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus), Motinos ir vaiko (įsteigtas 1932), J. Tumo-Vaižganto (įsteigtas 1934), Bažnytinio meno (įsteigtas 1935; 1940 SSRS okupacinės valdžios uždarytas, 1999 atkurtas, nuo 2001 Kauno arkivyskupijos muziejus), Maironio lietuvių literatūros muziejus (įsteigtas 1936).
Vilniuje, 1920 okupuotame Lenkijos, veiklą atnaujino mokslo draugijų muziejai. Prie 1912–1940 veikusios Vrublevskių bibliotekos 1931 buvo įsteigtas regioninis muziejus. Veikė tautinių mažumų muziejai: Baltarusių (įkurtas 1921), Totorių (įsteigtas 1929), Karaimų (įsteigtas 1938 Trakuose).
1925–1932 Lietuvoje kasmet vyko Kultūros kongresai. P. Bugailiškio iniciatyva 1928 ir 1935 Kaune, 1933 Šiauliuose įvyko Lietuvos muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimai. Senovės kultūros apsaugos kursai (įsteigti 1935) ir Lietuvos (nuo 1930 Vytauto Didžiojo) universiteto Etnologijos katedra (įkurta 1922) padėjo besikuriantiems kraštotyros muziejams; juos steigė ir išlaikė kraštotyros draugijos, apskričių administracija, mokyklos.
Pirmieji kraštotyros muziejai buvo įsteigti Kėdainiuose (1922; nuo 1990 Kėdainių krašto muziejus) ir Šiauliuose (1923 Šiaulių apskrities valdyba įkūrė „Aušros“ muziejų). Kiti kraštotyros muziejai įkurti Lazdijuose (1924), Klaipėdoje (1924; nuo 1988 Mažosios Lietuvos istorijos muziejus), Panevėžyje (1925; nuo 1947 Panevėžio kraštotyros muziejus), Alytuje (1928 įkūrė Dzūkų kraštotyros draugija, Alytaus kraštotyros muziejus), Biržuose (1928; nuo 1991 Biržų krašto muziejus „Sėla“), Mažeikiuose (1928; nuo 1990 Mažeikių muziejus), Utenoje (1929; nuo 1945 Utenos kraštotyros muziejus), Telšiuose (įsteigtas 1932 Žemaičių senovės mėgėjų draugijos Alka rūpesčiu; nuo 1988 Žemaičių muziejus Alka), Rokiškyje (1933; Rokiškio krašto muziejus), Marijampolėje (1933; nuo 1990 Marijampolės kraštotyros muziejus), Švenčionyse (1934; nuo 1992 Nalšios muziejus), Zarasuose (1934), Kretingoje (1934; Kretingos muziejus).
Šiaulių Aušros muziejaus Ch. Frenkelio vila
1930 mokytojas J. Šiaučiūnas Kernavėje įsteigė kraštotyros muziejų (1962–1989 jis buvo Trakų istorijos muziejaus padalinys ir vadinosi Kernavės istorijos muziejumi (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas).
Rokiškio krašto muziejus
Nuo 4 dešimtmečio pradžios kai kurie muziejai buvo remiami Švietimo ministerijos. 1935 buvo įregistruota 15 kraštotyros muziejų: iš jų 8 priklausė draugijoms, 6 – apskritims ir 1 – Lietuvos šaulių sąjungai (V. Putvinskio muziejus Kelmėje; įsteigtas 1932). Kražių parapija 1937 įkūrė Kražių skerdynių muziejų (surinkta medžiaga apie 1893 Kražių skerdynes). Garsėjo pavieniai kolekcininkai. Šilutės dvarininkas daktaras H. Scheu (Šojus) turėjo gausią archeologinių radinių (iš Klaipėdos krašto senkapių), tautodailės kolekciją (surinktą iš vietos gyventojų), spaudos rinkinį. 1935–1940 Žagarėje veikė privatus J. Kirlio spaudos muziejus.
Lietuvos muziejai 1940–1990
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą visi muziejai buvo suvalstybinti, valdžios nurodymu vykdytos valymo akcijos – dalis eksponatų buvo naikinama arba įslaptinama specialiuose fonduose. Uždarytas Žydų istorijos ir etnografijos muziejus (atkurtas 1944). Vytauto Didžiojo karo muziejus (1921–1930 Lietuvos karo muziejus) Kaune pertvarkytas į Kariškai istorinį muziejų. 1940 pradėtas kurti Liaudies kovų muziejus Kaune. Vilniuje įsteigti: Literatūrinis A. Puškino (1940, nuo 2023 03 Markučių dvaro muziejus), Dailės (1941), Literatūros (1941) muziejai. 1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui dalis Lietuvos muziejų nukentėjo. Buvo apgadinti ir išgrobstyti Alytaus, Kelmės, Utenos, Zarasų muziejai. Muziejų veikla karo metais nenutrūko. Kaune 1941 įsteigtas Raudonojo teroro muziejus kaupė medžiagą apie sovietų nusikaltimus Lietuvoje 1940–1941. Kupiškyje 1943 pradėjo veikti etnografijos muziejus (Kupiškio etnografijos muziejus), 1944 – Ukmergės kraštotyros muziejus.
Rokiškio krašto muziejaus dvaro rūmų valgomasis
Jono Biliūno memorialinis muziejus (Niūronys, Anykščių rajono savivaldybė)
1944–1945 SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 uždarytas Baltarusių muziejus. 1947 atidarytas Čiurlionio dailės muziejus. Įsteigta naujų muziejų: Trakų istorijos muziejus (1948), Revoliucijos muziejus (1948), Šilutės kraštotyros muziejus (2048, nuo 2015 Šilutės Hugo Šojaus muziejus), Kauno Devintojo forto (1958; Devintasis fortas), Panerių memorialinis muziejus (1960), Ateizmo (veikė 1961–1989), Palangos gintaro muziejus (1963), Liaudies buities muziejus (1966, atidarytas 1974, nuo 2023 11 Lietuvos etnografijos muziejus), LSSR istorijos ir etnografijos (1967, atidarytas 1968), J. Biliūno memorialinis (1970), Jūrų muziejus ir akvariumas (1975; Lietuvos jūrų muziejus), Bitininkystės muziejus (1976), Arklio muziejus (1978), Martyno Jankaus muziejus (1981), Laikrodžių muziejus (1984), Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas (1989) ir kiti. 1944–1949 ir 1989–1997 veikė Žydų muziejus (nuo 1997 Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus).
Lietuvos muziejai po nepriklausomybės atkūrimo
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1992 savarankiškas tapo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (1964–1992 priklausė Lietuvos dailės muziejui). 1992 įkurtas Lietuvos genocido aukų muziejus (nuo 2018 Okupacijų ir laisvės kovų muziejus). LSSR istorijos ir etnografijos muziejus, prijungus Ateizmo ir Revoliucijos muziejus, pertvarkytas į Nacionalinį Lietuvos valstybės ir kultūros istorijos muziejų (nuo 1997 Lietuvos nacionalinis muziejus). Įkurta specializuotų muziejų – Lietuvos aviacijos (Kaunas, 1990), Lietuvos etnokosmologijos (Kulionys, Molėtų rajono savivaldybė, 1990) ir Žemaičių vyskupystės (Varniai, 1999).
Vytauto Valiušio keramikos muziejaus ekspozicija (Leliūnai, Utenos rajono savivaldybė)
Pasvalio krašto muziejaus filialas Girnų muziejus
Miestų ir rajonų savivaldybės t. p. įsteigė muziejų – krašto, memorialinių ir kitų. Krašto muziejai įsteigti Daugyvenėje (1990, Radviliškio rajono savivaldybė), Tauragėje (1990, Tauragės krašto muziejus), Vilkaviškyje (1990), Jurbarke (1991), Molėtuose (1991, Molėtų krašto muziejus), Pasvalyje (1991, Pasvalio krašto muziejus), Skuode (1991), Plungėje, Šilalėje (abu 1994), Lazdijuose, Prienuose (abu 1995), Kaišiadoryse (1998), Druskininkuose (1999), Nemenčinėje (2000), Gargžduose (2005, Gargždų krašto muziejus), Akmenėje (2007, Akmenės krašto muziejus), Ignalinoje (2012, Ignalinos krašto muziejus).
Įkurta memorialinių muziejų: Vydūno Kintuose (1994, nuo 1998 priklauso Šilutės rajono savivaldybei), Juozo Tumo-Vaižganto Kaune, T. Manno Nidoje (abu 1995), K. Griniaus Marijampolėje (1998), J. Zikaro Kaune (1999), J. Naujalio Raudondvaryje (2002) ir kitų. 2005 įkurta Vilniaus memorialinių muziejų direkcija.
Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus (Mažeikių muziejaus filialas) ekspozicija
Lietuvos banko Pinigų muziejus Vilniuje
Nuo 1990 Lietuvoje ėmė kurtis viešosios įstaigos-muziejai: Europos parkas (1991, atidarytas 1993), Europos geografinio centro muziejus (1992), Grūto parkas (1999, atidarytas 2001), MO muziejus (2009), Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE (2013). Muziejų t. p. įkūrė aukštosios mokyklos (Šiaulių pedagoginis institutas, dabar Šiaulių universitetas, Lietuvos žemės ūkio akademija, dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, 1992, Vilniaus dailės akademija 1994, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 1999), įvairios žinybos (Lietuvos savanoriai 1993, Lietuvos bankas 1999, Kauno arkivyskupija 2001) ir mokyklos. 2006 Vytauto Didžiojo karo muziejus perduotas Krašto apsaugos ministerijai.
Taikomosios dailės muziejus, Senasis ir Naujasis arsenalai, Gedimino pilies bokštas
Vidos Žilinskienės jūrų muziejaus ekspozicija (Salakas, Zarasų rajono savivaldybė)
2017 Lietuvos muziejų rinkiniuose buvo saugoma daugiau kaip 7,42 mln. kultūros vertybių, muziejuose apsilankė daugiau kaip 4,15 mln. lankytojų. Muziejai surengė 25 777 edukacinius užsiėmimus, juose apsilankė 526 639 lankytojai. Lankomiausi muziejai buvo: Lietuvos jūrų muziejus (436 009 lankytojai), Trakų istorijos muziejus (379 556 lankytojai), Lietuvos dailės muziejus (344 568 lankytojai), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (229 890 lankytojų), Lietuvos nacionalinis muziejus (172 328 lankytojai). 2019 veikė nacionaliniai (4), respublikiniai (15), savivaldybių (61), žinybiniai (81), viešosios įstaigos-muziejai (28), privatūs (63), visuomeniniai (74), mokyklų (312), virtualūs muziejai (7).
Per 2019 muziejuose apsilankė daugiau kaip 5 588 573 lankytojai. Lankomiausi muziejai: Lietuvos jūrų muziejus (681 358 lankytojai), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (598 192), Trakų istorijos muziejus (441 228), Lietuvos nacionalinis muziejus (389 114), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (381 544 lankytojai). Muziejai surengė 33 359 edukacinius užsiėmimus (juose apsilankė 620 514 lankytojų), 1878 parodas (iš jų – 164 tarptautines). 2019 muziejuose dirbo 3436 darbuotojai (iš jų – 1351 muziejininkas).
Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro Katinų muziejaus ekspozicija (2017)
Brangakmenių muziejus Kaune
2020 pradžioje Lietuvos muziejų rinkiniuose buvo saugoma daugiau kaip 7 568 131 kultūros vertybė, 2021 pradžioje – apie 7,7 mln. kultūros vertybių. 2020 paskelbus karantiną dėl COVID‑19 pandemijos muziejų lankytojų gerokai sumažėjo. Muziejuose apsilankė daugiau kaip 2,8 mln. lankytojų. Lankomiausi buvo: Lietuvos jūrų muziejus (422 149 lankytojai), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (230 253 lankytojai), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (172 072 lankytojai), Kretingos muziejus (131 394 lankytojai), Trakų istorijos muziejus (122 302 lankytojai). Muziejai surengė daugiau kaip 15 400 edukacinių užsiėmimų. 2021 muziejuose dirbo 3357 darbuotojai (iš jų – 1512 muziejininkų), apsilankė daugiau kaip 3,1 mln. lankytojų.
Per 2022 muziejuose apsilankė 4 968 334 lankytojai. Lankomiausi muziejai: Lietuvos jūrų muziejus (614 728 lankytojai), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (444 026), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (400 753), Lietuvos nacionalinis muziejus (266 069), Trakų istorijos muziejus (255 098 lankytojai). Iš Kultūros ministerijos pavaldumo muziejų daugiausiai lankytojų apsilankė Lietuvos jūrų muziejuje (614 728 lankytojai), kitų ministerijų pavaldumo – Vytauto Didžiojo karo muziejuje (92 193 lankytojai). Daugiausiai lankytojų sulaukęs savivaldybės muziejus – A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus (68 304 lankytojai). Iš kitų muziejų daugiausiai lankytojų apsilankė MO muziejuje (121 255 lankytojai). 2022 muziejai surengė 37 381 edukacinį užsiėmimą (daugiausiai surengė Lietuvos jūrų muziejus – 3660), juose apsilankė 638 158 dalyviai (daugiausiai Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje – 42 752). 2023 pradžioje Lietuvos muziejų rinkiniuose buvo saugomos 7 962 088 vertybės (2022 muziejai įsigijo 140 275 vertybes), muziejuose dirbo 3472 darbuotojai (iš jų – 1636 muziejininkai).
Pagal 2023 04 01 įsigaliojusią Muziejų įstatymo naują redakciją respublikiniai muziejai tapo valstybiniais.
L: N. Keršytė Lietuvos muziejai iki 1940 metų: Lietuvos muziejų raida XVI–XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Vilnius 2003.
2246
2271
muziejai Lietuvoje