Lietuvõs nacionãlinis muziẽjus, pagrindinė Lietuvos istorinio paveldo įstaiga, yra Vilniuje.
Struktūra ir veikla
Muziejus kaupia, saugo, tiria, restauruoja, konservuoja ir eksponuoja svarbiausius valstybės istorijos vertybių rinkinius. Yra profiliniai Archeologijos, Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos, Etninės kultūros, Istorijos, Naujausiųjų laikų istorijos, Ikonografijos, Numizmatikos skyriai. Juose saugoma daugiau kaip 1 500 000 eksponatų (2024).
Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujasis arsenalas Vilniuje (priekyje – Karaliaus Mindaugo paminklas, 2003, skulptorius R. Midvikis, © LATGA, 2020, architektas R. Krištapavičius, © LATGA, 2020)
Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos proistorės ekspozicija
Muziejus turi 12 padalinių. 9 jų yra Vilniuje: Naujajame arsenale (14 a. antra pusė, rekonstruotas 16 a., 1725, 19 a. pradžioje, 1965, architektai S. B. Lasavickas, K. N. Kitkauskas, rekonstruojamas nuo 2023) veikė Lietuvos istorijos ir etninės kultūros, Senajame (16 a. pusė, rekonstruotas 16 a. pabaigoje, 1670, 1780, 1848, 20 a. pradžioje, 1985, architektas E. Purlys) – Lietuvos proistorės ir Senosios Lietuvos istorijos, Gedimino kalno pilies bokšte (Aukštutinė pilis) – Pilies ikonografijos ir ginklų (yra miesto apžvalgos aikštelė), Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Vilniaus bastėja) – Vilniaus gynybinės sienos istorijos ir ginklų, Signatarų namuose (manoma, 15 a., rekonstruoti 16 a., 17 a., 18 a., 1895, architektas A. Polozovas, 1907, architektas A. Mikulskis) – Vasario 16 signatarų (2018 čia eksponuojama L. Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rasta Vasario 16 Akto nuorašo faksimilė), dailininko K. Varnelio namuose-muziejuje (15 a. pradžia, rekonstruoti 19 a., architektai T. Tišeckis, A. Polozovas, 20 a. pabaigoje, architektės Aldona Stiklerienė ir Gražina Juknevičienė) – jo kūrybos ir kolekcijos, buvusiose Rusijos imperijos kareivinėse (18 a. antra pusė, iš dalies rekonstruotos 1835, architektas Mykolas Jurevičius, 1851, restauruotos 1998) – Istorijų namai (juose istorija pristatoma ne kaip fiksuota praeitis, bet kaip mūsų visų sukurta ir tebekuriama realybė), buvusiame areštinės pastate (18 a. antra pusė) – parodų erdvė, Pilininko name (1610, rekonstruotas 19 a., 1958) pristatoma Lietuvos istorija, kultūra ir prie šalies raidos prisidėjusios asmenybės.
V. Kudirkos muziejaus pastatas Kudirkos Naumiestyje (1998, architektas A. Ambrasas)
J. Basanavičiaus gimtinės Ožkabalių II kaime gyvenamasis namas (Vilkaviškio rajono savivaldybė; 1832, atstatyta 1989–98, architektė Ž. A. Mačionienė)
J. Basanavičiaus gimtinės ekspozicija
V. Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje (1998, architektas A. Ambrasas) pristatoma miestelio ir spaudos draudimo istorija, J. Šliūpo memorialinėje sodyboje Palangoje (buvusi Tiškevičių vila, 20 a. pradžia, renovuota 2023; joje 1931–44 metais gyveno J. Šliūpas) – pirmojo Palangos miesto burmistro ir Aušros istorija, J. Basanavičiaus gimtinėje Ožkabalių II kaime (Vilkaviškio rajono savivaldybė; 1832, atstatyta 1989–98, architektė Ž. A. Mačionienė) –19 a. pabaigos – 20 a. pradžios pasiturinčio Suvalkijos ūkininko vienkiemio sodyba su tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais, J. Basanavičiaus gyvenimas ir veikla.
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Pilininko namas Vilniuje (1610, rekonstruotas 19 a., 1958)
Pilininko namo ekspozicija
Lietuvos nacionaliniame muziejuje yra biblioteka, archyvas, restauravimo centras, knygų leidybos skyrius. Muziejus kasmet organizuoja etnografines, istorines ir archeologines ekspedicijas, konferencijas, vykdo edukacinę veiklą, rengia paskaitų ciklus Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai (2013–19), Istorijos miestui ir pasauliui (nuo 2021), Archeologijos vakarai – Marijos Gimbutienės skaitymai (nuo 2021). Leidžia tęstinius leidinius: Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka, Restauravimo metodika, Etnografija, Numizmatika, Lietuvos fotografijos istorija, Lituanistika užsienio šalių saugyklose ir kitus.
Istorija
Muziejaus ištakos – 1855 įkurtas Vilniaus senienų muziejus (jo pagrindą sudarė E. Tiškevičiaus kolekcija: monetų, medalių, senųjų atlasų, raižinių, portretų, istorinių retenybių rinkinys ir specializuota 3000 tomų biblioteka). Po 1863 sukilimo muziejus pertvarkytas – jo bibliotekos pagrindu įkurta Vilniaus viešoji biblioteka, muziejus (atidarytas 1867) tapo jos dalimi, netekęs dalies eksponatų (susijusieji su Lietuvos istorija 1868 buvo išvežti į N. Rumiancevo muziejų Maskvoje).
1919 Vilniaus senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkinių pagrindu įkurtas Istorijos-etnografijos muziejus (direktorius J. Basanavičius), Bazilijonų vienuolyne paskirtos patalpos; darbus nutraukė Lenkijos okupacija (1920). 1941 Senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkiniai perduoti Lietuvos mokslų akademijai, jų pagrindu įkurti Etnografijos ir Istorijos muziejai. V. Žilėno (direktorius 1947–73) pastangomis 1952 šiuos muziejus sujungus buvo atkurta Vilniaus senienų muziejaus struktūra, 1954–60 sukurtas Lietuvos SSR istorijos ir etnografijos muziejus (jame sutelkta didžioji dalis senųjų Vilniaus rinkinių). 1956, 1966–67 atgauta dalis į Rusiją išvežtų Senienų muziejaus eksponatų. 1967 muziejus įsikūrė Vilniaus pilių teritorijoje (Naujojo arsenalo pastate), 1968 atidaryta istoriniu principu parengta ekspozicija. 1992 muziejui perduoti reorganizuotų Ateizmo (1961–92) ir LSSR revoliucijos (1948–92) muziejų eksponatai, muziejus, kaip Lietuvos istorinių rinkinių pagrindinis saugotojas, pavadintas Lietuvos nacionaliniu muziejumi (jis pradėtas formuoti kaip plataus profilio Lietuvos istorijos muziejus), 1996 suteiktas nacionalinės įstaigos statusas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Vilniaus gynybinės sienos bastėja (17 a., atstatytas bokštas, 1970, architektas Ž. Simonaitis, restauruota patrankų patalpa, 1986, architektas A. Katilius)
Vilniaus gynybinės sienos bastėjos ekspozicija
Tiškevičių vila Palangoje (20 a. pradžia, renovuota 2023)
J. Šliūpo muziejaus ekspozicija
Gedimino pilies bokštas Vilniuje (14–15 a., 20 a. kelis kartus restauruotas, remontuotas)
Gedimino kalno pilies bokšto ekspozicija
Istorijų namai Vilniuje (18 a. antra pusė, restauruoti 1998)
Istorijų namų Etnografijos saugykla
K. Varnelio namai‑muziejus Vilniuje (15 a. pradžia, rekonstruoti 19 a., 20 a. pabaigoje)
K. Varnelio namų‑muziejaus ekspozicija
Buvusi areštinė Vilniuje (18 a. antra pusė)
Senasis arsenalas Vilniuje (16 a. pusė, rekonstruotas 16–20 a.)
Signatarų namai Vilniuje (manoma, 15 a., rekonstruoti 16 –20 a.)
Direktoriai
Muziejaus direktorės: B. Kulnytė (1992–2019), Rūta Kačkutė (nuo 2019).
2271