Lietuvos nacionalinio muziejaus Senasis arsenalas Vilniuje (priekyje – Karaliaus Mindaugo paminklas, skulptorius R. Midvikis, 2003)
Lietuvõs nacionãlinis muziẽjus, pagrindinė Lietuvos istorinio paveldo įstaiga, yra Vilniuje.
Struktūra, veikla
Muziejus kaupia, saugo, tiria, restauruoja, konservuoja ir eksponuoja svarbiausius valstybės istorijos vertybių rinkinius. Yra profiliniai Archeologijos, Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos, Etninės kultūros, Istorijos, Naujausiųjų laikų istorijos, Ikonografijos, Numizmatikos skyriai. Juose saugoma daugiau kaip 1 100 000 eksponatų (2020).
Lietuvos nacionalinio muziejaus Senasis arsenalas Vilniuje (priekyje – Karaliaus Mindaugo paminklas, skulptorius R. Midvikis, 2003)
Muziejus turi 10 padalinių: Naujajame arsenale veikia Lietuvos istorijos ir etninės kultūros, Senajame – Lietuvos proistorės ir Senosios Lietuvos istorijos, Gedimino kalno pilies bokšte – Pilies ikonografijos ir ginklų (yra miesto apžvalgos aikštelė), Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje – Vilniaus gynybinės sienos istorijos ir ginklų, Signatarų namuose – Vasario 16 signatarų (2018 čia eskoponuojamas profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo), dailininko K. Varnelio namuose–muziejuje – jo kūrybos ir kolekcijos, buv. Rusijos imperijos kareivinėse (visi Vilniuje) – Istorijų namai (juose istorija pristatoma ne kaip fiksuota praeitis, bet kaip mūsų visų sukurta ir tebekuriama realybė), V. Kudirkos muziejuje (Kudirkos Naumiestyje) – miestelio ir spaudos draudimo istorijos, J. Šliūpo memorialinėje sodyboje (Palangoje) – pirmojo Palangos miesto burmistro ir Aušros istorijos ekspozicijos, J. Basanavičiaus gimtinėje Ožkabalių I kaime (Vilkaviškio rajono savivaldybė) pristatoma 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios pasiturinčio Suvalkijos ūkininko vienkiemio sodyba su tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje yra biblioteka, archyvas, restauravimo centras. Muziejus kasmet organizuoja etnografines, istorines ir archeologines ekspedicijas, konferencijas, vykdo edukacinę veiklą, rengia Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus. Leidžia tęstinius leidinius: Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka, Restauravimo metodika, Etnografija, Numizmatika, Lietuvos fotografijos istorija, Lituanistika užsienio šalių saugyklose ir kitus.
Istorija
Muziejaus ištakos – 1855 įkurtas Vilniaus senienų muziejus (jo pagrindą sudarė E. Tiškevičiaus kolekcija: monetų, medalių, senųjų atlasų, raižinių, portretų, istorinių retenybių rinkinys ir specializuota 3000 tomų biblioteka). Po 1863 sukilimo muziejus pertvarkytas – jo bibliotekos pagrindu įkurta Vilniaus viešoji biblioteka, muziejus (atidarytas 1867) tapo jos dalimi, netekęs dalies eksponatų (susijusieji su Lietuvos istorija 1868 buvo išvežti į N. Rumiancevo muziejų Maskvoje).
1919 Vilniaus senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkinių pagrindu įkurtas Istorijos-etnografijos muziejus (direktorius J. Basanavičius), Bazilijonų vienuolyne paskirtos patalpos; darbus nutraukė Lenkijos okupacija (1920). 1941 Senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkiniai perduoti Lietuvos mokslų akademijai, jų pagrindu įkurti Etnografijos ir Istorijos muziejai. V. Žilėno (direktorius 1947–73) pastangomis 1952 šiuos muziejus sujungus buvo atkurta Vilniaus senienų muziejaus struktūra, 1954–60 sukurtas Lietuvos SSR istorijos ir etnografijos muziejus (jame sutelkta didžioji dalis senųjų Vilniaus rinkinių). 1956, 1966–67 atgauta dalis į Rusiją išvežtų Senienų muziejaus eksponatų. 1967 muziejus įsikūrė Vilniaus pilių teritorijoje (Naujojo arsenalo pastate), 1968 atidaryta istoriniu principu parengta ekspozicija. 1992 muziejui perduoti reorganizuotų Ateizmo (1961–92) ir LSSR revoliucijos (1948–92) muziejų eksponatai, muziejus, kaip Lietuvos istorinių rinkinių pagrindinis saugotojas, pavadintas Lietuvos nacionaliniu muziejumi (jis pradėtas formuoti kaip plataus profilio Lietuvos istorijos muziejus), 1996 suteiktas nacionalinės įstaigos statusas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos proistorės ekspozicija
Direktoriai
Muziejaus direktorės: B. Kulnytė (1992–2019), R. Kačkutė (nuo 2019).