Lietuvõs nacionãlinis òperos ir balèto teãtras, 1920–22 Lietùvių mẽno kūrjų draugjos òperos ir drãmos vaidyklà, Òperos vaidyklà, Lietuvõs òperos vaidyklà, Lietuvõs òpera, 1922–25 Valstýbės òpera, 1925–40 Valstýbės teãtras, 1940–41 Valstýbinis drãmos, òperos ir balèto teãtras, 1941–44 Kaũno didỹsis teãtras, 1944 Kaũno valstýbinis teãtras, 1944–54 Lietuvõs Soviẽtų Socialstinės Respùblikos valstýbinis òperos ir balèto teãtras, 1954–90 Lietuvõs Soviẽtų Socialstinės Respùblikos valstýbinis akadèminis òperos ir balèto teãtras, 1990–98 Lietuvõs valstýbinis òperos ir balèto teãtras, teatras, nuo 1948 veikiantis Vilniuje.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai Vilniuje
Teatras 1920–1940
G. Verdi operos Traviata pirmojo spektaklio scena (1920, režisierius K. Glinskis, dirigentas J. Tallat Kelpša; Violeta – A. Galaunienė, Alfredas – K. Petrauskas)
Teatrą 1920 rudenį Kaune įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugija. 1920 12 31 parodytas pirmasis spektaklis – G. Verdi opera Traviata. Kartu su dramos trupe teatras pavadintas Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos ir dramos vaidykla. 1921 06 16 A. Rubinšteino operos Demonas premjeroje pirmą kartą šoko balerinos. 1922 teatras suvalstybintas, pavadintas Valstybės opera.
1925–29 baleto trupei ir studijai vadovavo rusų baletmeisteris P. Petrovas. 1925 jis pastatė pirmuosius spektaklius – vienveiksmių baletų programą (05 18) ir L. Delibes’o baletą Kopelija (12 04), vėliau P. Čaikovskio Gulbių ežerą, Spragtuką, I. Stravinskio Ugnies paukštę, 1928 – Lietuvišką rapsodiją (pagal J. Karnavičiaus muziką). 1925 Valstybės opera ir Valstybės drama sujungtos į vieną Valstybės teatrą, operai suteikta teisė rodyti baleto spektaklius. 1929 baleto trupė pripažinta savarankiška, teatras pavadintas Valstybės teatru, opera, drama ir baletu. Jame dirbo 26 operos solistai, 19 šokėjų, 42 choristai, 51 orkestro artistas.
P. Čaikovskio baleto Gulbių ežeras spektaklio scena (1931, Valstybės teatras; dirigentas L. Hofmekleris, baletmeisteris N. Zverevas, dailininkas L. Libertas)
V. Bacevičiaus baleto Šokių sūkuryje spektaklio scena (1933, baletmeisteris N. Zverevas, dailininkas T. Kulakauskas)
Teatro veikla buvo intensyvi. Iki SSRS okupacijos 1944 pabaigoje pastatyta 43 kompozitorių 64 operos (vyravo italų ir prancūzų operos, rodyta reikšmingi austrų, vokiečių, rusų, čekų kompozitorių veikalai, M. Petrausko, J. Karnavičiaus, A. Račiūno, S. Šimkaus operos). Dirigavo J. Tallat Kelpša, M. Bukša, L. Hofmekleris, V. Marijošius, J. Pakalnis, keletą sezonų – J. Gruodis ir S. Šimkus. Scenografiją kūrė V. Didžiokas, V. Dubeneckis, P. Kalpokas, A. Galdikas, S. Ušinskas, M. Dobužinskis, L. Truikys ir kiti. Režisavo K. Glinskis, A. Sutkus, D. Arbeninas, N. Vekovas, N. Tichomirovas, T. Pavlovskis, P. Oleka, S. Dautartas, J. Dvarionaitė, A. Oleka‑Žilinskas, B. Dauguvietis. Baletmeisteriais dirbo T. Vasiljevas, N. Zverevas, G. Kiakštas, A. Fiodorova, B. Kelbauskas.
Žymiausi dainininkai: sopranai A. Galaunienė, V. Grigaitienė, J. Dvarionaitė, M. Rakauskaitė, V. Podėnaitė, E. Mickūnaitė, A. Dambrauskaitė, A. Staškevičiūtė, E. Kardelienė, mecosopranai J. Vencevičaitė, V. Jonuškaitė, M. Lipčienė, A. Kalvaitytė, tenorai K. Petrauskas, A. Kutkus, J. Babravičius, baritonai A. Sodeika, J. Bieliūnas, J. Būtėnas, J. Mažeika, bosai P. Oleka, S. Audėjus, S. Sodeika, A. Kučingis, I. Nauragis. Baleto artistai: T. Babuškinaitė, J. Jovaišaitė‑Olekienė, M. Juozapaitytė, T. Kublickaitė, O. Malėjinaitė, Eugenija Žalinkevičaitė, V. Aukščiūnas, E. Bandzevičius, P. Baravykas, H. Jagminas, B. Kelbauskas, rusų baleto artistai V. Nemčinova, A. Obuchovas.
Buvo rengiami orkestro koncertai, operos solistai ir choras atlikdavo mišias, oratorijas. Operos (retkarčiais ir baleto) trupė gastrolių vykdavo į Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Telšius, Uteną, Vilkaviškį. Koncertus, daugelį operos, kai kuriuos baleto spektaklius transliuodavo Valstybės radiofonas. Operos solistai dainavo Rygos, Talino, Stokholmo, Paryžiaus, Prahos, Romos, Milano, Buenos Airių ir kituose teatruose. 1935 lietuvių baleto trupė gastroliavo Monte Carlo (Monakas) ir Londone. Iki II pasaulinio karo teatre gastroliavo 55 užsienio dainininkai, tarp jų – A. Kaktiņis, M. Brehmane-Štengele, L. Lipkovskaja, M. Čerkaskaja, D. Smirnovas, F. Šaliapinas, G. Pälsson‑Wettergren, K. M. Öhman, V. Žitekas, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvė B. Darlys (B. Bernotaitė‑Drangelienė), rusų baleto artistai, tarp jų – V. Kriger ir A. Messereras, M. Reizen ir L. Žukovas, L. Bank ir M. Gabovičius, N. Kirsanova, latviai H. Tangijeva‑Birzniece ir O. Lēmanis, E. Feifere (Pfeifere) ir H. Plūcis, prancūzė L. Darsonval ir kiti, trupė Lenkų baletas, 15 užsienio dirigentų, tarp jų – E. Cooperis, N. Malko, F. von Hoesslinas, N. Annovazzi, A. Wolffas, R. Hegeris ir kiti.
Teatras 1940–1944
1940 SSRS okupacija, II pasaulinis karas ir Vokietijos okupacija teatro veiklos krypties pastebimiau nespėjo pakeisti. Jis rodė įprastinį repertuarą, pvz., per 1942–43 sezoną parodyta 18 operų (139 spektakliai), įvyko 12 simfoninės muzikos koncertų. Parengtos trys premjeros (1942 06 23 S. Šimkaus opera Pagirėnai, 1944 05 07 J. Pakalnio baletas Sužadėtinė, W. A. Mozarto opera Figaro vedybos). Įsteigtos ir veikė su Valstybės opera susijusios 3 naujos trupės – Operetė (dabar Kauno muzikinis teatras), Vilniaus operos trupė ir Šiaulių teatro muzikinis ansamblis (Šiaulių muzikinis teatras). 1941–44 teatras vadintas Kauno didžiuoju teatru, nuo 1944 rugsėjo – Kauno valstybiniu teatru.
J. Pakalnio baleto Sužadėtinė spektaklio scena (1943, baletmeisteris B. Kelbauskas, dailininkas V. Andriušis)
Didžiausi teatro pokyčiai prasidėjo, kai 1944 antroje pusėje SSRS antrą kartą okupavo Lietuvą. Į Vakarus pasitraukė apie 30 operos solistų, apie pusė baleto trupės, kai kurie dirigentai, scenografai, chorvedžiai, pianistai korepetitoriai, daug kitų teatro narių. 1947 Detmolde jie pastatė G. Rossini operą Sevilijos kirpėjas, 1948 Augsburge – L. Delibes’o baletą Kopelija, vėliau dauguma išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, čia dalyvavo steigiant Čikagos lietuvių operą, daugelis šokėjų įsteigė baleto studijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje. Nutrūko teatro ryšiai su Europos teatrais, vokalo pedagogikos centrais, išeivijos muzikais. Teatro veikla buvo nukreipta okupacijai įteisinti ir sovietizmui propaguoti. Meno prigimčiai svetimi SSRS totalitarinio komunistinio režimo ideologiniai reikalavimai ilgam sustabdė šiuolaikinių kompozitorių veikalų spektaklius, sutrikdė modernios stilistikos raidą lietuvių kompozitorių operose ir baletuose. 1944, atskyrus dramos trupę, operos ir baleto trupės sudarė atskirą Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos valstybinį operos ir baleto teatrą. 1948 teatras perkeltas į Vilnių. 1954 pavadintas Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos valstybiniu akademiniu operos ir baleto teatru. Nuo 1998 turi dabartinį pavadinimą. 1974 pastatyti nauji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai (architektė E. N. Bučiūtė).
Teatras 1945–1990
baleto spektaklio Šecherazada scena (1959, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką, baletmeisteris B. Kelbauskas, dailininkė R. Songailaitė, © LATGA, 2020)
Pirmaisiais metais po karo trečdalį operos ir beveik pusę baleto repertuaro sudarė rusų ir buvusių SSRS tautų kompozitorių kūriniai. 1948–58 vyriausieji dirigentai buvo atsiųsti iš Rusijos (S. Delicijevas, I. Altermanas). Teatro veikla buvo politizuota, bet jis liko svarbiu tautinės kultūros židiniu. Ilgainiui nusistojo repertuaras, 7 dešimtmetyje parodyta keletas 20 a. klasikos veikalų, bet repertuaras išsiplėtė nedaug: 1944–87 laikotarpiu pirmą kartą parodyti 31 kompozitoriaus 57 veikalai, tarp jų – dvylikos lietuvių kompozitorių 18 operų. 1987 pastatyta paskutinė sovietinė opera A. Bražinsko Liepsna.
E. Balsio baleto Eglė žalčių karalienė spektaklio scena (1960, baletmeisteris V. Grivickas, dailininkas J. Jankus)
A. Rekašiaus baleto Aistros spektaklio scena (1971, baletmeisteris E. Bukaitis, dailininkas J. Jankus)
Dirigavo A. Kalinauskas, R. Geniušas, V. Viržonis, A. H. Žiūraitis, J. D. Aleksa, D. Samėnas, A. Šulčys, keletą operų – M. Dvarionaitė, Ch. Potašinskas, J. Vadauskas, L. Survila. Režisavo J. Grybauskas, A. Zauka, J. Gustaitis, V. Popovas, A. Rudaitis, V. Mikštaitė, V. Grivickas, E. Domarkas, R. Siparis, keletą premjerų parengė dramos teatro režisieriai H. Vancevičius, P. Gaidys, R. Vaitkevičius, N. Krotkutė, rusų ir Vokietijos Demokratinės Respublikos režisieriai. Scenografiją kūrė J. Jankus, R. Songailaitė‑Balčikonienė, H. Ciparis, V. Palaima, I. Ivanovas, F. Navickas, A. Kariniauskas. Reikšmingų darbų sukūrė L. Truikys, Didžiojo teatro Maskvoje dailininkas V. Leventalis, estas E. Renteris. Chorui vadovavo J. Dambrauskas, J. Dautartas, A. Krogertas, A. Arminas, chormeisteriais dirbo J. Bielionis, V. Leparskas, P. Vaičekonis, R. Tilvikas, A. Celiešius, Č. Radžiūnas. Baletmeisteriai: E. Bukaitis, V. Grivickas, B. Kelbauskas, V. Brazdylis.
G. Verdi operos Don Karlas spektaklio scena (1981, režisierė N. Krotkutė, dailininkas L. Truikys)
V. Bellini operos Norma spektaklio scena (1987, režisierius E. Domarkas, dailininkas H. Ciparis, © LATGA, 2020; Norma – I. Milkevičiūtė, Orovezas – V. Bakula)
Žymiausi dainininkai: sopranai P. Zaniauskaitė, V. Dagelytė, L. Jakevičiūtė, J. Jasaitytė, R. Tumalevičiūtė, J. Petraškevičiūtė, I. Ylienė, B. Leonaitė, E. Čiudakova, E. Saulevičiūtė, I. M. Žukaitė, G. Kraskauskaitė, T. Slankauskaitė, E. Kornejeva, V. Kuraitė, G. Kaukaitė, G. Apanavičiūtė, mecosopranai A. Vaitkutė, V. Meliešytė, E. Kudabaitė, S. Vaidžiūnaitė, M. Aleškevičiūtė, I. Jasiūnaitė, B. Almonaitytė, N. Ambrazaitytė, tenorai K. Gutauskas, A. Satkūnas, J. Indra, V. Česas, V. Adamkevičius, V. Usinas, V. K. Noreika, E. Kuodis, J. Antanavičius, baritonai J. Stasiūnas, R. Marijošius, K. Šilgalis, V. Rubackis, Z. Tervydis, J. Urvelis, E. Kaniava, P. Zaremba, V. Bakas, R. Vešiota, bosai R. Siparis, Z. Paulauskas, H. Zabulėnas, L. Muraška, A. Lietuvninkas, V. Daunoras, V. Kuprys.
8–9 dešimtmetyje debiutavo sopranai D. Juodikaitytė‑Adamkevičienė, S. Jonaitytė, J. Čiurilaitė, R. Tumuliauskaitė, I. Milkevičiūtė, S. Stonytė, mecosopranai A. Stasiūnaitė, V. Šiškaitė, tenorai E. Eidukaitis, B. Tamašauskas, Č. Nausėda, G. Grigorianas, Z. Žemaitis, S. Larinas, A. Janutas, baritonai E. Vasilevskis, A. Markauskas, S. Dirsė, A. Malikėnas, bosai J. Jocys, V. Prudnikovas, V. Bakula. Baleto artistai: G. Sabaliauskaitė, T. Sventickaitė, A. Ruzgaitė, I. Kalvaitytė, A. Tumalevičiūtė, H. Kunavičius, H. Banys, Č. Žebrauskas, L. Aškelovičiūtė, R. Minderis, V. Kudžma, R. Janavičiutė‑Kantoravičienė, S. Masaniova, N. Antonova, N. Beredina, L. Bartusevičiūtė‑Noreikienė, A. Gineitytė, P. Skirmantas, J. Katakinas, V. Chlebinskas, J. Valeikaitė, A. Molodovas ir kiti.
SSRS okupacijos laikotarpiu Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras buvo vienas žymesnių visoje SSRS. Maskvos žinybos Vilnių įtraukdavo į gastroliuojančių užsienio dainininkų planus, todėl teatre dainavo E. Moser, A. Tomowa‑Sintow, G. Bumbry, J. Kingas, N. Rossi‑Lemeni, L. Quilico, šoko Y. Chauviré ir jaunesni Paryžiaus Grand Opéra šokėjai; gastroliavo Varšuvos Kamerinė ir Didžiojo teatro operos, Slovakų nacionalinio teatro Bratislavoje opera, Niujorko Joffrey Ballet, M. Béjart’o XX a. baletas ir kiti. Nuo 7 dešimtmečio kai kurie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai turėjo galimybę stažuoti Milano La Scala teatre, dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, bet net žymiausiems buvo leista dainuoti beveik tik vadinamųjų socialistinių šalių teatruose. Visas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras gastroliavo Maskvoje (1954, 1957, 1963, 1970, 1986), Leningrade (1958), Rygoje (1979).
Teatras po nepriklausomybės atkūrimo iki 21 a. 1 dešimtmečio
Naujas teatro raidos tarpsnis prasidėjo kartu su politinio gyvenimo pokyčiais, kurie lėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Atgauta teisė savarankiškai tvarkyti repertuarą ir visą veiklą. Atnaujinti ryšiai su išeivijos muzikais ir pasaulio operos teatrais. 1988 sausį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pirmą kartą gastroliavo už SSRS ribų (4 operos ir 3 baleto spektakliai Varšuvos Didžiajame teatre). 1989 teatre viešėjo D. Lapinsko vadovaujama Čikagos naujoji opera (The New Opera Company of Chicago), pradėta bendradarbiauti su Čikagos lietuvių opera, parengta bendra A. Ponchielli operos Lietuviai premjera. 1991 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pirmą kartą pasirodė Vokietijoje (G. Verdi operos Don Karlas 12 spektaklių ir L. Truikio scenografijos paroda Heilbronne).
S. Prokofjevo baleto Romeo ir Džuljeta spektaklio scena (1993, choreografas V. Vasiljevas, dailininkas Sergejus Barchinas)
Diriguoti pradėjo M. Staškus, kai kuriuos spektaklius J. Geniušas, M. Piečaitis, V. Lukočius. Premjerų parengė kviestiniai režisieriai N. Petrokas, J. Vaitkus, J. Jurašas, V. Pauliukaitis, dirigentai J. Domarkas, G. Rinkevičius, R. Šervenikas, dailininkai J. Arčikauskas, D. Mataitienė, J. Malinauskaitė, V. Kalinauskas, A. Jacovskis, A. Jacovskytė, J. Statkevičius, choreografai J. Smoriginas, E. Domeika, A. Cholina, Vokietijos, Austrijos, Slovakijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų menininkai.
Pagarsėjo sopranai A. Buzaitė, I. Zelenkauskaitė, R. Šilinskaitė, mecosopranai I. Linaburgytė, L. Jonutytė, E. Klivickaitė, tenorai A. Tveraga, V. Kurnickas, A. Rubežius, baritonai A. Malikėnas, V. Juozapaitis, bosai L. Norvaišas, V. Bagdonas; vaidmenų sukūrė filharmonijos solistė A. Krikščiūnaitė, jaunesnės kartos dainininkai – sopranai J. Stupnianek, S. Janušaitė, J. Gedmintaitė, mecosopranas L. Račkauskaitė, tenorai K. Alčiauskis, E. Seilius, baritonai M. Žemaitis, G. Žalys, D. Stumbras, L. Pautienius, bosas E. Dauskurdis. Baleto artistai: E. Špokaitė, Ž. Baikštytė, R. Jezerskytė, A. Bazevičiūtė, M. Hamanaka, N. Beliakaitė, E. Smalakys, M. Baužys, N. Juška, A. Paulauskas, A. Daraškevičius.
1552
Teatras 21 a. 1–2 dešimtmetyje
G. Puccini operos Madam Baterflai spektaklio scena (2006, režisierius A. Minghella, scenografas Michaelas Levine’as, kostiumų dailininkė Han Feng; Madam Baterflai – I. Zelenkauskaitė, Pinkertonas – Rhysas Meirionas)
2003 teatras įstojo į reikšmingas tarptautines meno organizacijas – į Tarptautinę atlikėjų menų draugiją (International Society for the Performing Arts, ISPA) ir asociaciją Opera Europa. 2006 įvyko pirmojo bendro pastatymo su pasaulio teatrais premjera – režisierius A. Minghella pastatė G. Puccini operos Madam Baterflai spektaklį su Anglų nacionaline opera Londone ir teatru Metropolitan Opera Niujorke. Iki 2020 teatras yra parengęs 12 bendrų su kitais teatrais spektaklių, teatro veikla vertinama kaip lygiaverčio partnerio garsiausiems operos teatrams pasaulyje.
Šiuo laikotarpiu teatras pamažu įsitvirtino tarptautinėje erdvėje, vis daugiau solistų pripažįstami pasauliniu mastu. Operų premjeras parengė režisieriai Günteris Krämeris (2004, 2016), A. Minghella, Davidas Aldenas (abu 2006), R. Wilsonas (2007, 2019), M. Trelińskis (2008), Arnaud Bernard’as (2009), Emilio Sagi (2010), Vasilijus Barchatovas (2012, 2020), A. Žagaras, Jean’as‑Claude’as Berutti (abu 2013), Vincent’as Boussard’as (2015), G. Vickas (2018), Andrea de Rosa (2020) ir kiti.
muzikinio spektaklio J. S. Bacho Pasija pagal Joną scena (2007, režisierius ir scenografas R. Wilsonas, kostiumų dailininkė Frida Parmeggiani)
G. Puccini operos Turandot spektaklio scena (2019, režisierius, scenografas ir šviesų dailininkas R. Wilsonas, kostiumų dailininkas Jacques’as Reynaud, © LATGA / SIAE, 2020; iš kairės: Liu – Eugenia Dushina, Altoumas – Marco Spotti, Kalafas – Kristianas Benediktas, pirma iš dešinės Turandot – S. Janušaitė)
R. Wagnerio operos Valkirija spektaklio scena (2007; dirigentas J. Kaspszykas, režisierius E. Nekrošius, scenografas M. Nekrošius, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020)
R. Ščedrino baleto Ana Karenina spektaklio scena (2005; Ana Karenina – E. Špokaitė, Vronskis – N. Juška; muzikos vadovas J. Aleksa, dirigentai V. Ovsianikovas, A. Šulčys, choreografas A. Ratmanskis, dailininkas M. Melbye)
Operų spektaklius režisavo lietuvių režisieriai J. Jurašas (2000, 2007), G. Varnas (2001, 2003, 2014), D. Ibelhauptaitė (2001, 2005), E. Nekrošius (2007, 2011), O. Koršunovas (2008, 2015, 2018), G. Padegimas (2010) ir kiti; dirigentai Rolfas Beckas, Cyrilas Diederichas, Pierre’as Valet, Johannesas Wildneris, Sesto Quatrini, M. Staškus, R. Šervenikas, M. Pitrėnas, G. Rinkevičius, J. Geniušas, R. Šumila ir kiti. Baletus pastatė choreografai K. Pastoras (2002, 2012, 2014, 2015, 2016), Kirillas Simonovas (2005, 2010), Aleksejus Ratmanskis (2005), Johanas Kobborgas (2009), A. Cholina, Andrejus Melanjinas (abu 2011), Robertas Bondara (2013), Michaelis Corderis (2014), Vasilijus Medvedevas (2016), Mauro Bigonzetti (2017), M. Rimeikis (abu 2017), Manuelis Legris (2018), Itzikas Galili (2019), Lola de Ávila (2020) ir kiti.
Daugiausia buvo statomos 19 a. operos (G. Verdi Otelas 2011, Ernanis 2013 ir Don Karlas 2016, P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas 2012, R. Wagnerio Lohengrinas 2013, G. Rossini Sevilijos kirpėjas 2014, G. Puccini Bohema 2015 ir Turandot 2019, J. É. F. Massenet Manon 2015, V. Bellini Kapulečiai ir Montekiai 2017, G. Donizetti Ana Bolena 2020), pastatyta klasikinių (W. A. Mozarto Figaro vedybos 2010, Idomenėjas 2018, G. F. Händelio Aleksandro puota 2014) operų, 20 a. kūrinių (B. Bartóko Hercogo Mėlynbarzdžio pilis 2018, L. Bernsteino Kandidas 2019, S. Prokofjevo Lošėjas 2020). Specialiai teatro užsakymu sukurtos šiuolaikinių lietuvių kompozitorių O. Narbutaitės (Kornetas 2004), S. Mickio (Zuikis Puikis 2015), R. Šerkšnytės (Penki Merės stebuklai 2017), G. Sodeikos (Post Futurum 2018) operos, R. Mačiliūnaitės šokio opera Amžinybė ir viena diena (2019).
O. Narbutaitės operos Kornetas spektaklio scena (2014, režisierius G. Varnas, scenografė Medilė Šiaulytytė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkas J. Statkevičius)
M. Urbaičio baleto Procesas spektaklio scena (2017, choreografas M. Rimeikis, scenografas M. Jacovskis, kostiumų dailininkė Jurgita Jankutė, © LATGA, 2020; Jozefas K. – Jeronimas Krivickas)
Sukurta klasikinių baletų pastatymų (L. A. Minkaus Don Kichotas 2016, A. Ch. Adamo Korsaras 2018 ir Žizel 2020), jų šiuolaikinių interpretacijų (L. Delibes’o Kopelija 2010, Tristanas ir Izolda 2012, pagal R. Wagnerio muziką, P. Čaikovskio Spragtukas, Sniego karalienė, pagal S. Prokofjevo muziką, abu 2014, E. Balsio Eglė žalčių karalienė 2015, S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta 2016). Pastatyta šiuolaikinių lietuvių kompozitorių baletų (G. A. Kuprevičiaus Čiurlionis 2013, M. Urbaičio Procesas 2017). Taip pat pastatyta vienaveiksmių (Bolero+ 2015, B. Bartóko Stebuklingas mandarinas 2018, Baletų triptikas 2019), kitų (Barbora Radvilaitė 2011, Piaf 2017, abu pagal įvairių kompozitorių muziką, Carmen 2013, pagal G. Bizet muziką) baletų.
L. Delibes’o baleto Kopelija spektaklio scena (2010, choreografas Kirillas Simonovas, dailininkas M. Šemiakinas, © LATGA / ARS, 2020; Kopelijus – V. Chlebinskas)
A. Ch. Adamo baleto Žizel spektaklio scena (2020, choreografė Lola de Ávila, scenografijos koncepcijos autorius Raffaele del Savio, kostiumų dailininkė Soledad Seseña del Moral; priekyje Žizel – K. Gudžiūnaitė, Albertas – Genadijus Žukovskis)
Teatro spektakliuose arba koncertuose dainavo V. Urmana, Dmytro Popovas, Johannesas von Duisburgas, Warenas Mokas, Ramónas Vargasas, José Cura, Elīna Garanca, Kristīne Opolais, Riccardo Zanellato, Angela Gheorghiu, E. Montvidas, A. Švilpa, Justina Gringytė, A. Grigorian, Katerina Tretyakova ir kiti solistai; šoko Natalija Krapivina, Nina Zmijevec, Natalija Ledovskaja, Anastasija Matvijenko, Denisas Matvijenko, Svetlana Lunkina, Nikolajus Ciskaridzė, Ivanas Putrovas, I. Yebra, J. Dronina, Mathias Heymannas, Josua Hoffaltas, Amaras Ramasaras, Daria Klimentová, Vadimas Muntagirovas, Jekaterina Krysanova, Vladislavas Lantratovas, Osielas Gouneo, Nicoletta Manni, Maria Eichwald, Mikhailas Kaniskinas, Ludmila Soledad Pagliero, Sarah Lamb ir kiti.
Teatre savo spektaklius rodė Boriso Eifmano baleto teatras (2000, 2018), japonų šiuolaikinio šokio trupė Dumb Type (2002), Didysis teatras Varšuvoje (2004), Ballet Preljocaj (2006), Baltarusijos nacionalinis akademinis didysis baleto teatas (2008), Lenkijos nacionalinis baletas (2013), Sachos operos ir baleto teatras (2016, Jakutija), Harlemo šokio teatras (2017), Estijos nacionalinė opera, Latvijos nacionalinė opera (2018), Brno nacionalinio teatro Baleto trupė (2019).
2020 m. teatro operos trupę sudaro 21 solistas (trupę papildė sopranas Viktorija Miškūnaitė, mecosopranas J. Vaškevičiūtė, tenorai Mindaugas Jankauskas, R. Karpis, Tomas Pavilionis, Michaelis Spadaccini, baritonai Eugenijus Chrebtovas, Steponas Zonys, bosas L. Mikalauskas), choras, orkestras. Baleto trupėje šoka 67 šokėjai; pagrindiniai solistai: A. Čumakova, K. Gudžiūnaitė, O. Konošenko, Haruka Ohno, Olesia Šaitanova, Greta Gylytė, Rūta Lataitė, Marija Kastorina, Julija Stankevičiūtė, R. Ceizaris, Stanislavas Semianiura, Genadijus Žukovskis, Ignas Armalis, Ernestas Barčaitis, Mantas Daraškevičius, Jeronimas Krivickas, Igoris Zaripovas, Jonas Laucius ir kiti.
867
Gastrolės
Solistai dalyvauja kitų muzikinių kolektyvų rengiamuose operų spektakliuose, koncertuoja, kviečiami į užsienį. Operos trupė gastroliavo Vokietijoje (1991, 1995, 1996, 1998, 2000), Italijoje (1992, Ravenos festivalyje 2007), Suomijoje (1993), Olandijoje (1993, 1995, 2000), Taivane (2000), Švedijoje (2003), Didžiojoje Britanijoje (2004 Nottinghame, su baleto trupe), Lenkijoje (2005, 2010), Vengrijoje ir Slovėnijoje (2007), Latvijoje (Rygoje 2007), Ispanijoje (2008), Izraelyje (Tel Avive 2008, 2015), Estijoje (2011), Kinijoje (2012); baleto trupė – Maskvoje (1954, 1957, 1963, 1969, 1986, 2003), Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas; 1958), Vokietijoje (1969, 1977, 1987, 1990, 1992, 1994, 2000, 2002, 2012), Bulgarijoje (1973), Rygoje (1979, 2006), Estijoje (1980, 2011), Graikijoje (1983, 1997), Švedijoje (1983, 1984), Zaire, Konge, Zimbabvėje, Argentinoje (1987), Sirijoje, Turkijoje, Meksikoje, Kuveite, Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (1988), Lenkijoje (Varšuvoje 1988, 1999, 2006, 2008, 2013), Lotynų Amerikos šalyse (1989), Olandijoje (1992–97), Prancūzijoje, Kaire, Danijoje (1997), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Vašingtone 1998), Ispanijoje (Madride 1999, Valensijoje 2002, Barselonoje 2005, 2007, 2010, 2011, 2013), Italijoje (1999, 2004, 2009, 2010, 2011), Japonijoje (2001), Turkijoje (2001, 2002), Valensijoje, Didžiojoje Britanijoje (Londone 2002, Nottinghame 2004), Slovėnijoje (2002), Ispanijoje (2005, 2007), Kinijoje (2015).
Teatro orkestras gastroliavo Šveicarijoje (Murteno festivalyje 2000–06, 2008, 2011), Ispanijoje (2007, 2009), choras – Kinijoje (Makao 2011).
2001–11 rengtas Vasaros sezonas Trakų pilyje.
2003–08 veikė Operos studija (vadovai V. K. Noreika, V. Viržonis), nuo 2013 – Operos stažuotojų programa. Nuo 2012 baleto trupė rengia Kūrybinio impulso projektus. Nuo 2002 teatras skelbia Metų operos ir baleto solistus. Nuo 2005 teatras leidžia žurnalą Bravissimo, pristatantį teatro veiklą, operos ir baleto pasaulio aktualijas. Nuo 2021 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiajame kieme teatras rengia tarptautinį vasaros festivalį LNOBT Open. Teatre rengiami įvairūs edukaciniai projektai.
Vadovai
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovai: direktoriai A. Jaloveckas (1944–45), A. Zauka (1945–48), J. Grybauskas (1948–52), J. Dautartas (1952–54), Z. Paulauskas (1954–62), K. Minderis (1997–98 ir 2001–02), meno vadovas ir direktorius V. Laurušas (1963–75), meno vadovas ir direktorius V. K. Noreika (1975–90), meno vadovas J. Širvinskas (1990–95), vadovas J. D. Aleksa (1995–97; 1975–90, 1995–2000 ir 2003–05 vyriausiasis dirigentas), generalinis direktorius J. Andrejevas (1999–2001), vyriausiasis dirigentas L. Balčiūnas (2000–02), generalinis direktorius G. Kėvišas (2002–17), Sigitas Žutautas (2017 06 13–2018 02 28), J. Sakalauskas (2018–23), vyriausiasis dirigentas M. Staškus (1997–98 ir nuo 2005), muzikos vadovas R. Šervenikas (2008–18), vyriausiasis dirigentas R. Šumila (nuo 2019), baleto trupės meno vadovas K. Pastoras (2011–2020), M. Rimeikis (nuo 2020), operos trupės meno vadovas S. Quatrini (nuo 2018), choro vadovas Č. Radžiūnas (nuo 1989).
L: Lietuvos TSR valstybinis akademinis operos ir baleto teatras 1920–1955 / parengė A. Kalinauskas Vilnius 1955; V. Mažeika Opera Vilnius 1967; R. Geniušas Dirigavimas ir Lietuvos dirigentai Vilnius 1973; Lietuvos TSR valstybinis Darbo raudonosios vėliavos ordino akademinis operos ir baleto teatras. Mūsų solistai / parengė G. Mikučionienė Vilnius 1980; Lietuvių teatras 1918–1929 Vilnius 1981; Lietuvos TSR Darbo raudonosios vėliavos ordino akademinis operos ir baleto teatras. 1920–1980 / parengė Ž. Dautartas Vilnius 1982; Muzikinių teatrų premjeros: Programų rinkinys. 1940–1960 / parengė L. Kiauleikytė Vilnius 1988; Valstybės teatro operos ir baleto programų sąvadas: 1920–1940 / parengė L. Kiauleikytė Vilnius 1992; A. Karosas-Karosevičius Pirmieji Lietuvos dainininkai Vilnius 1992; Lietuvių teatro istorija: 1929–1935 Vilnius 2000; Lietuvių teatro istorija: 1935–1940 Vilnius 2002; J. Vyliūtė Lietuviai muzikai Vokietijoje 1944–1949 Vilnius 2005; Lietuvių teatro istorija: 1970–1980 Vilnius 2006; J. Bruveris Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Vilnius 2006; Lietuvių teatro istorija: 1980–1990 Vilnius 2009; It sustingusi muzika: Nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai = Frozen Music: The National Opera and Ballet Theatre in Vilnius / sud. L. Markejevaitė Vilnius 2021; H. Šabasevičius Baletas LT: Originalūs baleto ir šokio spektakliai, sukurti Lietuvoje XX a.–XXI a. pradžioje Vilnius 2022.
-Lietuvos operos ir baleto teatras; -LNOBT; -LOBT
1552