Lietuvõs óro transpòrtas
Oro transportas Lietuvoje iki 1990 metų
Oro transportas Lietuvoje pradėtas plėtoti 1922, Rusijos ir Vokietijos bendrovei Deruluft atidarius oro liniją Karaliaučius–Kaunas–Maskva. Nuo 1932 skraidyta maršrutu Varšuva–Vilnius–Ryga. 1937 pradėjo veikti Vokietijos bendrovės Deutsche Lufthansa (Lufthansa) oro linija Berlynas–Karaliaučius–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis. 1938 įkurta pirmoji lietuviška oro transporto bendrovė Lietuvos oro linijos, kuriai Orinio susisiekimo inspekcija (įsteigta 1934 prie Susisiekimo ministerijos) nupirko 2 šešiaviečius keleivinius lėktuvus Percival Q.6 (jiems suteikti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai). 1938–1939 šie lėktuvai maršrutu Kaunas–Palanga atliko 216 reisų, pervežė 764 keleivius, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto siuntų; 1939–1940 kurį laiką skraidė į Rygą.
pirmasis Lietuvos oro susisiekimo keleivinis Percival Q.6 lėktuvas Stepas Darius Kauno oro uoste (nežinomo fotografo nuotrauka, 1938–1940, © Lietuvos aviacijos muziejus)
1940 SSRS okupavus Lietuvą lėktuvus ir kitą Lietuvos oro linijų turtą pasisavino SSRS civilinės aviacijos organizacija Aeroflot. 1954 Vilniuje pastatyti oro uosto rūmai. 20 a. 7 dešimtmetyje pradėtas reguliarus susisiekimas reaktyviniais lėktuvais maršrutu Vilnius–Maskva, vėliau ir kitais. 9 dešimtmetyje Aeroflot lėktuvai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostų skraidė į daugiau kaip 40 SSRS miestų, bet į užsienį iš Lietuvos civiliniai skrydžiai nevykdyti.
Lietuvos oro transportas 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiuje
Vilniaus oro uostas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvusio Aeroflot Vilniaus padalinio pagrindu 1991 įkurta nacionalinė oro transporto bendrovė Lietuvos avialinijos, ji pirmoji buvusioje SSRS pradėjo skrydžius vakarietiškais lėktuvais Boeing. 1991 pabaigoje iš Vilniaus pradėti tarptautiniai skrydžiai į Kopenhagą, 1992–1993 – į Londoną, Paryžių, Stokholmą, Amsterdamą, Frankfurtą, iš Kauno – į Prahą, Budapeštą ir kitur.
1994 įsteigta valstybės įmonė Civilinės aviacijos direkcija, 2001 pertvarkyta į Civilinės aviacijos administraciją (prižiūrėjo oro transporto veiklą, orlaivius, aerodromus, aviacijos saugumą, išduodavo licencijas šioje srityje dirbančiam personalui ir kita; 2019 panaikinus Civilinės aviacijos administraciją jos teiktas paslaugas civilinės aviacijos priežiūros srityje perėmė Transporto kompetencijų agentūra) ir įmonę Oro navigacija (teikia oro navigacijos paslaugas).
Vilniaus oro uosto keleivių terminalas (2007, architektai Romualdas Kučinskas ir Leonardas Vaitys)
Kauno oro uosto Karmėlavoje keleivių terminalas (architektai Gintautas Natkevičius, Jurgita Skalskytė, Mantas Mickevičius, 2008)
Nacionalinė oro transporto bendrovė Lietuvos avialinijos iš Vilniaus ir Palangos oro uostų skraidino keleivius daugiau kaip 20 maršrutų (Europoje), kartu su vadinamaisiais bendrojo kodo partneriais (kitų šalių oro transporto bendrovėmis) suteikė keleiviams galimybę nuvykti į daugiau kaip 650 pasaulio miestų, o krovinius galėjo pristatyti į bet kurią šalį. Iki 2005 100 % Lietuvos avialinijų akcijų priklausė valstybei. 2005 bendrovė privatizuota, 2006 pakeitė pavadinimą į flyLAL–Lithuanian Airlines, o 2009 nutraukė skrydžius ir bankrutavo. Išnyko ir kitos lietuviškos oro transporto įmonės Amber Air, Aurela, Aviakompanija Lietuva, Small Planet Airlines, Star1 Airlines, t. p. Air Lituanica, kuri priklausė Vilniaus miesto savivaldybei.
Lietuvoje veikia 4 tarptautiniai oro uostai (Vilniaus, Kauno (Karmėlavoje), Palangos ir Šiaulių karinis) ir 31 aerodromas (iš jų 15 turėjo pakilimo takus su kieta danga), 15 aeroklubų (Akmenės, Alytaus, Biržų, Kartenos, Marijampolės, Mažeikių, Molėtų, Panevėžio, Pociūnų, Šiaulių, Šilutės, Telšių, Utenos, Vilniaus ir Zarasų). Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai valdo 3 tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
Svarbiausios Lietuvos oro transporto bendrovės, kurios tęsia veiklą: Avion Express (Vilnius), DAT LT, Transaviabaltika (Karmėlava); jų keleiviniai ir krovininiai skrydžiai daugiausia yra užsakomieji (nereguliarūs), vykdomi pagal konkrečius turizmo, prekybos ir kitų įmonių užsakymus. Reguliariuosius keleivinius skrydžius iš Vilniaus oro uosto vykdo užsienio šalių oro transporto bendrovės Air Baltic (Latvija), Finnair (Suomija), LOT (Lenkija), Lufthansa (Vokietija), Norwegian Air Shuttle (Norvegija), Ryanair (Airija), SAS (Skandinavijos šalys), Turkish Airlines (Turkija), Wizz Air (Vengrija) ir kitos, iš Kauno oro uosto – Ryanair, Wizz Air, iš Palangos oro uosto – Air Baltic, LOT, Ryanair, SAS ir kitos.
Palangos oro uostas
Statistika
Oro transportu pervežtų keleivių ir krovinių skaičius 1990–2022 parodytas 1 lentelėje, į civilinių orlaivių registrą įtrauktų skraidyti tinkamų orlaivių skaičius 1992–2022 – 2 lentelėje (Lietuvos oro uostų ir Valstybės duomenų agentūros duomenys).
1
2
2019 Lietuvos oro uostai aptarnavo 6,5 mln. keleivių (iš Vilniaus oro uosto – 5 mln., iš Kauno – 1,16 mln., iš Palangos – 0,34 mln.) ir 62 442 skrydžius (92 kryptys). Iš Vilniaus oro uosto atlikti 47 389 skrydžiai (74 kryptys), iš Kauno oro uosto – 9886 skrydžiai (28 kryptys), iš Palangos oro uosto – 5167 skrydžiai (9 kryptys). Daugiausia keleivių skraidinta į 2 Londono oro uostus (14 % visų keleivių), Kopenhagą, Rygą, Varšuvą (po 5 %), Kijevą, Frankfurtą prie Maino, Oslą (po 4 %), Stokholmą, Maskvą (po 3 %). Daugiausia keleivių skraidino oro transporto bendrovės Ryanair (33 % visų keleivių), Wizz Air (22 %), Air Baltic (9 %), Getjet (8 %), LOT (6 %), Scandinavian Airlines ir Lufthansa (po 4 %), Ukraine International Airlines, Norwegian Air Shuttle ir Aeroflot (po 3 %). Oro transportu pervežta 17,1 tūkst. t krovinių (iš Vilniaus oro uosto – 13,9 tūkst. t, iš Kauno – 3,2 tūkst. t, iš Palangos – 0,006 tūkst. t).
2020 dėl COVID‑19 pandemijos labai sumažėjo skrydžių (buvo 29 362, iš Vilniaus oro uosto – 20 857, iš Kauno – 6156, iš Palangos – 2949), skrydžių krypčių (72; iš Vilniaus oro uosto – 48, iš Kauno – 18, iš Palangos – 6) ir keleivių skaičius (1,8 mln.; iš Vilniaus oro uosto skraidinta 1,31 mln., iš Kauno – 0,37 mln., iš Palangos – 0,12 mln.). Daugiausia keleivių skraidinta į 2 Londono oro uostus (15 % visų keleivių), Rygą, Oslą, Kopenhagą (po 5 %), Varšuvą, Frankfurtą prie Maino, Dubliną (po 4 %), Kijevą ir Eindhoveną (po 2 %). Daugiausia keleivių skraidino oro transporto bendrovės Ryanair (31 % visų keleivių), Wizz Air (24 %), Air Baltic (11 %), LOT (5 %), Norwegian Air Shuttle, Scandinavian Airlines, Getjet, Lufthansa (po 4 %), Aeroflot, Turkish Airlines (po 2 %). Oro transportu pervežta 19,9 tūkst. t krovinių (iš Vilniaus oro uosto – 14,4 tūkst. t, iš Kauno oro uosto – 5,4 tūkst. t, iš Palangos oro uosto – 0,003 tūkst. t).
2021 Lietuvos oro uostai aptarnavo 2,47 mln. keleivių (iš Vilniaus oro uosto – 1,9 mln., iš Kauno – 0,49 mln., iš Palangos – 0,09 mln.) ir 34 437 skrydžius (94 kryptys). Iš Vilniaus oro uosto atlikti 25 316 skrydžių (58 kryptys), iš Kauno oro uosto – 6887 skrydžiai (30 krypčių), iš Palangos oro uosto – 2234 skrydžiai (6 kryptys). Daugiausia keleivių skraidinta į 2 Londono oro uostus (10 % visų keleivių), Frankfurtą prie Maino, Kopenhagą (po 5 %), Dubliną, Oslą, Varšuvą (po 4 %), Rygą, Kijevą (po 3 %), Stambulą (2 %). Daugiausia keleivių skraidino oro transporto bendrovės Ryanair (37 % visų keleivių), Wizz Air (15 %), Air Baltic (9 %), Lufthansa (5 %), LOT (4 %), Scandinavian Airlines (3 %), Turkish Airlines, Norwegian Air Shuttle (po 2 %), Ukraine International Airlines, Belavia (po 1 %). Oro transportu pervežta 20,48 tūkst. t krovinių (iš Vilniaus oro uosto – 15,31 tūkst. t, iš Kauno – 5,08 tūkst. t, iš Palangos – 0,09 tūkst. t).
2022 Lietuvos oro uostai aptarnavo 5,349 mln. keleivių (iš Vilniaus oro uosto – 3,916 mln., iš Kauno – 1,158 mln., iš Palangos – 0,275 mln.) ir 50 853 skrydžius (98 kryptys). Iš Vilniaus oro uosto atlikti 36 693 skrydžiai (61 kryptys), iš Kauno oro uosto – 10 475 skrydžiai (31 kryptis), iš Palangos oro uosto – 3685 skrydžiai (6 kryptys). Daugiausia keleivių skraidinta į 2 Londono oro uostus (15 % visų keleivių), Kopenhagą, Oslą, Varšuvą (po 5 %), Rygą, Dubliną (po 4 %), Frankfurtą prie Maino, Helsinkį, Eindhoveną (po 3 %). Daugiausia keleivių skraidino oro transporto bendrovės Ryanair (48 % visų keleivių), Wizz Air (19 %), Air Baltic (10 %), LOT (6 %), Scandinavian Airlines (4 %). Oro transportu pervežta 21,29 tūkst. t krovinių (iš Vilniaus oro uosto – 15,94 tūkst. t, iš Kauno – 5,06 tūkst. t, iš Palangos – 0,29 tūkst. t).
2023 Lietuvos oro uostai aptarnavo apie 6,01 mln. keleivių (iš Vilniaus oro uosto – 4,41 mln., iš Kauno – 1,3 mln., iš Palangos – 0,31 mln.), ir 53 116 skrydžių (100 krypčių). Iš Vilniaus oro uosto atlikti 38 684 skrydžiai (61 kryptis), iš Kauno oro uosto – 10 699 skrydžiai (33 kryptys), iš Palangos oro uosto – 3733 skrydžiai (6 kryptys). Daugiausia keleivių skraidinta į Jungtinę Karalystę (18 % visų keleivių), Vokietiją (10 %), Italiją (8 %), Norvegiją (8 %), Daniją (7 %), Latviją (6 %), Lenkiją (6 %). Daugiausia keleivių skraidino oro transporto bendrovės Ryanair (45 % visų keleivių), Wizz Air (17 %), Air Baltic (12 %), LOT (6 %), Scandinavian Airlines (5 %). Oro transportu pervežta 20,05 tūkst. t krovinių (iš Vilniaus oro uosto – 14,87 tūkst. t, iš Kauno – 4,86 tūkst. t, iš Palangos – 0,33 tūkst. t).
139
2271
oro transportas; Lietuvos aviacija