Lietuvos politinės partijos

Lietuvõs poltinės pártijos

Lietuvos politinių partijų veiklos teisinis reglamentavimas

Lietuvoje politinė partija yra viešasis juridinis asmuo, turintis pavadinimą, įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1992) 35 straipsnis įtvirtina piliečių teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ir asociacijas. Politinės partijos tikslas – padėti išreikšti Lietuvos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimuose. Rinkimų metu visoms dalyvaujančioms politinėms partijoms ir jų kandidatams į Prezidento postą, Seimo, savivaldybių tarybų, t. p. Europos Parlamento narius suteikiama teisė vienodomis galimybėmis nemokamai naudotis Lietuvos radiju ir televizija, kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Politinės partijos turi teisę sudaryti koalicijas, sąjungas.

Politines partijas gali steigti ne mažiau kaip 2000 (iki 2005 01 – ne mažiau kaip 400, 2005–15 – ne mažiau kaip 1000) steigėjų grupė (partijos steigėjai ir nariai gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 m.), turinti savo suvažiavimo ar konferencijos patvirtintą statutą (įstatus), programą, išrinktus vadovus. Jos gali steigti filialus, atstovybes ir kitus padalinius, kurie nėra juridiniai asmenys ir veikia pagal politinės partijos patvirtintus nuostatus. Partijas registruoja Teisingumo ministerija, jeigu jų įstatuose, programoje nurodyti tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai neprieštarauja Lietuvos įstatymams.

Draudžiama steigti politines partijas, kurių programose skleidžiama rasinė, tautinė, religinė ar socialinė nelygybė ir neapykanta, valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių ir laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, siekiama autoritarinio ar totalitarinio valdymo. Lietuvos teritorijoje negali būti steigiamos ir veikti kitų valstybių politinės partijos ir organizacijos, jų padaliniai.

Politinės partijos institucijos ir buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Politinės partijos turi teisę steigti žiniasklaidos priemones, t. p. nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, idėjas, tikslus ir programą, rengti mitingus, demonstracijas, palaikyti ryšius su kitų valstybių politinėmis partijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis.

Sprendimą reorganizuoti arba likviduoti politinę partiją priima jos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija), kai kuriais atvejais – teismas. Jeigu politinėje partijoje lieka mažiau nei 2000 narių, apie narių skaičiaus sumažėjimą informuojamas Juridinių asmenų registras. Tokiu atveju politinė partija likviduojama, jeigu per šešis mėnesius po narių skaičiaus sumažėjimo politinės partijos nariai nenusprendžia politinės partijos reorganizuoti.

Susijungianti su kita politine organizacija arba nutraukusi savo veiklą politinė partija pateikia Teisingumo ministerijai dokumentus dėl jos išregistravimo. Susijungiant steigiama nauja politinė partija, kuri yra nutraukusios veiklą partijos teisių perėmėja, pateikia dokumentus dėl jos įregistravimo. Valstybės, savivaldybių institucijoms, jų pareigūnams, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims draudžiama kištis į politinių partijų vidaus reikalus.

Politinių partijų kūrimasis ir veikla iki 1940

19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje plėtojantis ir sudėtingėjant visuomenės struktūrai, atgimstant ir formuojantis lietuvių ir kitoms čia gyvenančioms tautoms, Lietuvoje susiklostė prielaidos kurtis politinėms partijoms. Lietuvių tautiniam judėjimui įtaką darė gretimos didesnės tautos (lenkai, rusai, vokiečiai), anksčiau pradėjusios telktis į nacijas. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje politines organizacijas ir partijas ėmė kurti ir Lietuvos tautinės mažumos, viena svarbesnių partijų buvo 1897 Lietuvos žydų organizacijų pagrindu įkurtas Bundas.

Daugelis lietuviškų partijų kūrėsi iš tautinio judėjimo srovių. 1896 A. Domaševičiaus ir A. Moravskio iniciatyva įkurta Lietuvos socialdemokratų partija savo programoje pirmoji įrašė Lietuvos Nepriklausomybės siekį. 1902 Varpo ir Ūkininko bendradarbių suvažiavime iš lietuvių tautinio judėjimo pasaulietinės srovės (varpininkų) K. Griniaus, J. Šaulio, P. Višinskio ir kitų iniciatyva įkurta pirmoji demokratinė ir liberali Lietuvių demokratų partija (Lietuvos demokratų partija).

Iš lietuvių tautinio judėjimo krikščioniškosios srovės 19 a. pabaigoje išsiskyrė krikščionys demokratai, kurie 1905 įkūrė Lietuvių krikščionių demokratų susivienijimą (remiantis jo 1904 parengtu statutu, 1917 06 Rusijoje buvo įkurta Lietuvos krikščionių demokratų partijos organizacija). Didžiojo Vilniaus seimo metu susikūrė nuo Lietuvos demokratų partijos priklausoma Lietuvos valstiečių sąjunga (vadovas E. Galvanauskas). A. Smetonos, J. Basanavičiaus, J. Tumo-Vaižganto, V. Mirono iniciatyva 1916 įkurta Tautos pažangos partija.

1917 09 Lietuvių konferencijos metu K. Bizausko, P. Dovydaičio, J. Staugaičio iniciatyva Lietuvoje įkurta Lietuvių krikščionių demokratų partija, priimta jos programa. 1918 11 Lietuvių krikščionių demokratų partija susijungė su Lietuvių krikščionių demokratų partijos Rusijos organizacija. Lietuvių krikščionių demokratų partija įtaką plėtė per Lietuvos darbo federaciją, t. p. Lietuvos ūkininkų sąjungą.

1917 Rusijoje įkurta Lietuvos socialistų revoliucionierių (eserų) partija 1927–40 Lietuvoje veikė nelegaliai kaip Lietuvos socialistų revoliucionierių maksimalistų sąjunga (veikėjai – K. Boruta, K. Jakubėnas, V. Karosa); ji surengė teroristinių išpuolių (prieš A. Voldemarą ir kitų). Nuosaikesnė – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija (M. Sleževičius, F. Bortkevičienė, A. Klimas) – įkurta 1917 11 Voroneže. Vilniuje 1918 08 įvyko partijos pirmasis suvažiavimas. Rusijos lietuvių dešinieji ir kairieji nesutarė, todėl liberalai (J. Baltrušaitis, P. Leonas, S. Šilingas) 1917 03 įkūrė Demokratinę tautos laisvės santarą (Santara). Lietuvoje 1925 ji tapo Lietuvos ūkininkų partija.

Rusijoje kairiųjų pažiūrų lietuvius veikė ir Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) idėjos. Sugrižę į Lietuvą jie (P. Eidukevičius, Aleksandras Jakševičius, Konstantinas Kernovičius, Romanas Pileris ir kiti) 1918 10 Vilniuje sušaukė suvažiavimą ir įkūrė Lietuvos komunistų partiją, kuri priešinosi Lietuvos nepriklausomybei ir iki 1940 06 Lietuvos Respublikoje veikė kaip nelegali antivalstybinė politinė organizacija.

1922 12 įvyko Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos bendras suvažiavimas, per jį K. Griniaus, A. Rimkos, P. Rusecko, M. Sleževičiaus, J. Staugaičio iniciatyva įkurta Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. 1924 prie Tautos pažangos partijos prisijungus Ekonominei politinei žemdirbių sąjungai ir kitoms organizacijoms A. Smetonos, J. Šerno, V. Mirono iniciatyva įkurta Lietuvių tautininkų sąjunga. Taip susiformavo Lietuvos politinių partijų sistema. Be lietuviškų partijų, jai priklausė ir tautinių mažumų (lenkų, rusų, vokiečių, žydų) politinės organizacijos. 1934 įkurta Lietuvių nacionalistų partija, kuri vienijo radikalesnius tautininkus (pirmininkai K. Mačius, A. Mačiuika).

1936 autoritarinė A. Smetonos valdžia uždarė Lietuvių krikščionių demokratų partiją, Lietuvos socialdemokratų partiją, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, kitas partijas ir jų padalinius. Toliau veikė tik Lietuvių tautininkų sąjunga.

Politinės partijos Lietuvoje ir išeivijoje SSRS okupacijos metais

1940 SSRS okupavus Lietuvą buvo legalizuota tik Lietuvos komunistų partija, kitos partijos uždraustos; 1945 S. Kairys, K. Bielinis organizavo Lietuvos socialdemokratų partijos veiklą užsienyje – ji (daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose) veikė kaip Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio delegatūra. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovai veikė Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete, Pasaulio lietuvių bendruomenėje ir kitose lietuvių bei tarptautinėse organizacijose. Nepriklausomos Lietuvos partijų tradicijas išeivijoje t. p. tęsė Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga (įkurta 1946), Amerikos lietuvių tautinė sąjunga (įkurta 1949). 1940 07 paskelbta apie Lietuvos darbo liaudies sąjungos veiklos pradžią; tai buvo fiktyvi organizacija, kuria siekta prisidengti aneksuojant ir sovietinant šalį.

Iki 20 a. 9 dešimtmečio Lietuvoje legaliai veikė tik Lietuvos komunistų partija, Lietuvos komjaunimas. Visos kitos politinės partijos ir organizacijos galėjo būti tik nelegalios (Lietuvos pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui).

1985 M. Gorbačiovui pradėjus pertvarką, Lietuvoje nuo 1988 ėmė klostytis palankesnės sąlygos viešai politinei veiklai. 1988 06 susikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (Sąjūdis) iniciatyvinė grupė, 1988 10 įvyko Sąjūdžio pirmasis suvažiavimas (1988 11–1990 Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas V. Landsbergis). 1988 10 Viktoro Keturakio, P. Šilo, V. Petkaus, V. K. Kryževičiaus ir kitų iniciatyva veiklą atnaujino Lietuvos krikščionių demokratų partija. 1988 pabaigoje S. Pečeliūno ir kitų iniciatyva paskelbta apie Lietuvos demokratų partijos atkūrimą. 1989 R. Matulio ir kitų iniciatyva atsikūrė Lietuvių tautininkų sąjunga, K. Antanavičiaus, V. P. Andriukaičio, A. Bagdono, G. Iešmanto, D. J. Kirvelio, A. Sakalo, Juozo Šato ir kitų iniciatyva – Lietuvos socialdemokratų partija.

1989 11 Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP ir pasiskelbė savarankiška partija (Centro komiteto pirmasis sekretorius A. M. Brazauskas; 1990 ji buvo pertvarkyta į Lietuvos demokratinę darbo partiją). Kiti, likę SSKP platformos Lietuvos komunistų partijos (vadovas – centro komiteto pirmasis sekretorius M. Burokevičius) nariais, priešinosi Lietuvos nepriklausomybei, prisidėjo prie SSRS Sausio tryliktosios agresijos (1991).

Nepriklausomos Lietuvos politinės partijos nuo 1990

1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę toliau formavosi dabartinė politinių partijų sistema. Iš pradžių didžiausi oponentai buvo visuomeninis politinis judėjimas Sąjūdis ir savarankiška Lietuvos komunistų partija (nuo 1990 pabaigos Lietuvos demokratinė darbo partija). Per pirmuosius demokratinius rinkimus 1990 Sąjūdis laimėjo absoliučią daugumą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo mandatų, bet 1991 susiskaldė į frakcijas ir daugumą faktiškai prarado. Per 1992 rinkimus daugumą (76 vietas iš 141) laimėjo Lietuvos demokratinė darbo partija, o 1996 – Tėvynės sąjunga–Lietuvos konservatoriai, 1993 susikūrusi iš Sąjūdžio daugumos.

Jau per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį politinių partijų ir organizacijų itin padaugėjo, vienu metu jų buvo įregistruota daugiau kaip 40, į 20 a. 10 dešimtmečio pabaigą ėmė mažėti. Greta minėtų, svarbesnės parlamentinės partijos buvo Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos liberalų sąjunga, Naujoji sąjunga (socialliberalai).

21 a. pradžioje prasidėjo politinių partijų jungimosi procesas. Iš žymesnių vienijimųsi minėtini: Lietuvos demokratinės darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos susijungimas į vieną partiją (Lietuvos socialdemokratų partiją; 2001), Naujosios demokratijos – Moterų partijos ir Lietuvos valstiečių partijos susijungimas (Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, 2001; nuo 2012 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Lietuvos dešiniųjų sąjungos (2003) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (2004), dalies buvusių Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių, o 2008 visos partijos Lietuvos krikščionys demokratai prisijungimas prie Tėvynės sąjungos–Lietuvos konservatorių, Liberalų ir centro sąjungos įkūrimas (2003) iš Lietuvos liberalų sąjungos, Lietuvos centro sąjungos ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos.

Vyko ir atvirkštiniai procesai: suskilo Lietuvos krikščionių demokratų partija, nuo Tėvynės sąjungos–Lietuvos konservatorių 1999 atskilo Tėvynės liaudies partija, 2000 – Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga, nuo Liberalų ir centro sąjungos 2005–06 atsiskyrė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, kuri greitai tapo viena įtakingiausių šalyje.

Dėl itin didelės socialinės skaidos ir vidurinio gyventojų sluoksnio lėto kūrimosi nuo 20 a. pabaigos partinės sistemos stabilumą silpnina naujų partijų, iškeliančių žinomus politinius vadovus ar populiarius šūkius, atsiradimas. Žymiausios jų – Darbo partija (įkurta 2003), laimėjusi 2004 Seimo rinkimus (gavo 39 vietas Seime), ir 2002 įkurta Liberalų demokratų partija (nuo 2008 partija Tvarka ir teisingumas, veikė iki 2020), kurios lyderis R. Paksas 2003 buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. Užsienio politologai pabrėžia tam tikrą Lietuvos politinės sistemos stabilumą: valdžia laimėjusioms partijoms perduodama taikiai, R. Paksas iš Prezidento posto pašalintas 2004 per Seimo įvykdytą apkaltą, Darbo partija, nors pati 2004–06 priklausė valdančiajai koalicijai, netapo valdančiąja, jos politinė įtaka sumažėjo (2006 Darbo partijos frakcija Seime suskilo, nuo jos atsiskyrė Pilietinės demokratijos partija), buvo gerai vertinamas 2006 suformuotos mažumos vyriausybės ir iki 2007 09 ją pagal sutartį rėmusios opozicinės Tėvynės sąjungos politinis bendradarbiavimas.

2008 Seimo rinkimuose netikėtai iškilo Tautos prisikėlimo partija, kurioje vyravo pramogų verslo veikėjai, bet ji gyvavo tik iki 2012, vėliau prisijungė prie Liberalų ir centro sąjungos. Darbo partijos įtaka vėl padidėjo, kai 2011 prie jos prisijungė Naujoji sąjunga (socialliberalai), 2013 – Krikščionių partija (buvusi Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga) ir Leiboristų partija. Po 2015, kai įvestas reikalavimas politinėms partijoms turėti ne mažiau kaip 2000 narių, likviduotos kai kurios mažos partijos, kurios tiek narių neturėjo ir faktiškai buvo nutraukusios politinę veiklą. 2016 Seimo rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (gavo 54 vietas Seime). Lietuvos socialdemokratų partija 2002–15 laimėjo visus savivaldybių tarybų rinkimus, 2012 – ir Seimo rinkimus, bet 2017–18 partijoje įvyko skilimas, nuo jos atsiskyrė nauja Lietuvos socialdemokratų darbo partija. 2020 susijungus partijoms Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Tvarka ir teisingumas ir politiniam judėjimui Pirmyn, Lietuva įkurta partija Laisvė ir teisingumas.

Tautinių mažumų interesams atstovauja partijos Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljansas, jos aktyviausiai veikia lenkų ir rusų kompaktiškai gyvenamose vietovėse (Vilniaus krašte, Klaipėdoje, Visagine).

Politinės partijos, veikusios ar tebeveikiančios po 1990, vardijamos 1 lentelėje, jų iškeltų kandidatų, išrinktų Seimo nariais, skaičius nurodomas 2 lentelėje, savivaldybių tarybų nariais – 3 lentelėje.

1 lent. Lietuvos politinės partijos 1990–2020
Politinė partija Įkūrimo metai Pastabos
Centro partija – tautininkai 2003 2003–05 veikė pavadinimu Nacionalinė centro partija, 2005–19 – Lietuvos centro partija, 2019–20 – Centro partija Gerovės Lietuva
Darbo partija 2003 2013 veikė pavadinimu Darbo partija (leiboristai)
Demokratinė darbo ir vienybės partija 2012 išregistruota 2017, nutraukė veiklą
Drąsos kelias politinė partija 2012  
Fronto partija 2008 išregistruota 2010, susijungus su Lietuvos socialistų partija ir įkūrus partiją Socialistinis liaudies frontas
Kartų solidarumo sąjunga–Santalka Lietuvai 2007 2007–10 veikė pavadinimu Pensininkų partija, 2010–17 – Lietuvos pensininkų partija, 2017–20 – Kartų solidarumo sąjunga
Kovotojų už Lietuvą sąjunga 1994 iki 2011 veikė pavadinimu Lietuvos laisvės sąjunga, 2011 – Lietuvos prezidento sąjunga
Krikščionių demokratų sąjunga 1989 išregistruota 2001, susijungus su Lietuvos krikščionių demokratų partija ir įkūrus partiją Lietuvos krikščionys demokratai
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga 2004 nuo 2010 Krikščionių partija, išregistruota 2013, prisijungus prie Darbo partijos
Krikščionių sąjunga 2020  
Laisvės partija 2019  
Leiboristų partija 2008 išregistruota 2013, prisijungus prie Darbo partijos
Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga 1924 iki 2017 Lietuvių tautininkų sąjunga, atkurta 1989, 2008–11 buvo prisijungusi prie Tėvynės sąjungos
Lietuvos centro sąjunga 1993 išregistruota 2003, susijungus su kitomis partijomis ir įkūrus Liberalų ir centro sąjungą
Lietuvos demokratinė darbo partija 1990 išregistruota 2001, prisijungus prie Lietuvos socialdemokratų partijos
Lietuvos demokratų partija 1902 atkurta 1989, išregistruota 2002, susijungus su kitomis partijomis ir įkūrus Lietuvos dešiniųjų sąjungą
Lietuvos dešiniųjų sąjunga 2002 išregistruota 2004, prisijungus prie Tėvynės sąjungos
Lietuvos gyvenimo logikos partija 1996 išregistruota 2010, prisijungus prie Naujosios sąjungos (socialliberalų)
Lietuvos humanistų partija 1990 išregistruota 2017, nutraukė veiklą
Lietuvos komunistų partija (savarankiška) 1989 išregistruota 1990, įkūrus Lietuvos demokratinę darbo partiją
Lietuvos komunistų partija (SSKP) 1918 uždrausta 1991
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija 2001  
Lietuvos krikščionių demokratų partija 1917 atkurta 1988, 2001–08 veikė pavadinimu Lietuvos krikščionys demokratai, išregistruota 2008, prisijungus prie Tėvynės sąjungos
Lietuvos laisvės lyga 1995 išregistruota 2002, susijungus su kitomis partijomis ir įkūrus Lietuvos dešiniųjų sąjungą
Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga 1994 iki 2016 veikė pavadinimu Lietuvos lenkų rinkimų akcija
Lietuvos liaudies partija 1996 nuo 2000 Lietuvos liaudies sąjunga Už teisingą Lietuvą, išregistruota 2010 prisijungus prie Naujosios sąjungos (socialliberalų)
Lietuvos liaudies partija 2010  
Lietuvos liberalų sąjunga 1990 išregistruota 2003, susijungus su kitomis partijomis ir įkūrus Liberalų ir centro sąjungą
Lietuvos nacionaldemokratų partija 1999 išregistruota 2015, nutraukė veiklą
Lietuvos piliečių sąjunga 1996 1996–97 veikė pavadinimu Lietuvos tautinių mažumų aljansas, 1997–2005 – Lietuvos piliečių aljansas, išregistruota 2006, įkūrus Pilietinės demokratijos partiją
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 1994 kaip politinė partija išregistruota 2004, prisijungus prie Tėvynės sąjungos, nuo 2004 veikia kaip asociacija
Lietuvos politinių kalinių partija 1995 likviduojama
Lietuvos protėvių atgimimo partija 1993 išregistruota 2011, nutraukė veiklą
Lietuvos reformų partija 1996 išregistruota 2017, nutraukė veiklą
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 2006  
Lietuvos rusų sąjunga 1995 likviduojama
Lietuvos socialdemokratų darbo partija 2018  
Lietuvos socialdemokratų partija 1896 atkurta 1989
Lietuvos socialdemokratų sąjunga 1999 iki 2003 veikė pavadinimu Lietuvos partija Socialdemokratija 2000, išregistruota 2019, nutraukė veiklą
Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga 1996 išregistruota 2017, nutraukė veiklą
Lietuvos socialistų partija 1994 išregistruota 2010, susijungus su Fronto partija ir įkūrus partiją Socialistinis liaudies frontas
Lietuvos teisingumo partija 1995 išregistruota 2007, prisijungus prie Naujosios sąjungos (socialliberalų)
Lietuvos ūkio partija 1996 išregistruota 2015, nutraukė veiklą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 1990 1990–94 veikė pavadinimu Lietuvos valstiečių sąjunga, 1994–2001 – Lietuvos valstiečių partija, 2001–05 – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, 2005–12 – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
Lietuvos žalioji partija 1989 išregistruota 2019, nutraukė veiklą
Lietuvos žaliųjų partija 2011 2011–12 veikė pavadinimu Politinė partija Lietuvos žaliųjų sąjūdis
Lietuvos žmonių partija 2012 išregistruota 2017, nutraukė veiklą
Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga 2000 išregistruota 2003, susijungus su kitomis partijomis ir įkūrus Liberalų ir centro sąjungą
Moterų partija 1995 1998–2000 veikė pavadinimu Naujoji demokratija–Moterų partija, 2000–02 – Naujosios demokratijos partija, išregistruota 2002, susijungus su Lietuvos valstiečių partija ir įkūrus Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungą
Nacionalinis susivienijimas 2020  
Naujoji sąjunga (socialliberalai) 1998 išregistruota 2011, prisijungus prie Darbo partijos
Nepriklausomybės partija 1990 išregistruota 2002, susijungus su kitomis partijomis ir įkūrus Lietuvos dešiniųjų sąjungą
Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga 2000 išregistruota 2004, susijungus su Jaunųjų krikščionių demokratų lyga ir įkūrus Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą
Partija „Jaunoji Lietuva“ 1994 1994–99 veikė pavadinimu Lietuvių nacionalinė partija Jaunoji Lietuva, 1999–2000 – Lietuvių nacionalinės partijos ir Jaunosios Lietuvos sąjunga, 2000–05 – Jaunosios Lietuvos ir naujųjų tautininkų sąjunga
Partija „Laisvė ir teisingumas“ 2003 iki 2014 veikė pavadinimu Liberalų ir centro sąjunga, 2014–20 – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)
Partija LIETUVA – VISŲ 2012 2012–20 veikė pavadinimu Emigrantų partija
Partija „Tvarka ir teisingumas“ 2002 2002–06 veikė pavadinimu Liberalų demokratų partija, 2006–08 – Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai), 2020 susijungė su partija Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir politiniu judėjimu Pirmyn, Lietuva į naują partiją Laisvė ir teisingumas
Politinė partija Lietuvos sąrašas 2012  
Politinė partija Profesinių sąjungų centras 2009  
Politinė partija „Rusų aljansas“ 2002  
Politinė partija Sąjunga TAIP 2012 išregistruota 2014, prisijungus prie Liberalų ir centro sąjungos
Respublikonų lyga 2002 iki 2010 veikė pavadinimu Lietuvos lenkų liaudies partija, išregistruota 2017, nutraukė veiklą
Respublikonų partija 1922 atkurta 1991, išregistruota 2017, prisijungus prie Lietuvių tautininkų sąjungos
Smulkaus ir vidutinio verslo partija 2006 išregistruota 2017, nutraukė veiklą
Socialistinis liaudies frontas 2010 2018 pertvarkyta į asociaciją
Tautinė partija „Lietuvos kelias“ 2001 2003–04 veikė pavadinimu Politinė partija Lietuvos kelias, išregistruota 2014, prisijungus prie Lietuvos liaudies partijos
Tautos pažangos partija 1916 atkurta 1994, išregistruota 2019, nutraukė veiklą
Tautos prisikėlimo partija 2008 išregistruota 2012, prisijungus prie Liberalų ir centro sąjungos
Tautos vienybės sąjunga 2006 iki 2012 veikė pavadinimu Pilietinės demokratijos partija, likviduojama
Tėvynės liaudies partija 1999 išregistruota 2002, susijungus su kitomis partijomis ir įkūrus Lietuvos dešiniųjų sąjungą
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 1993 1993–2003 veikė pavadinimu Tėvynės sąjunga (konservatoriai), 2003–04 Tėvynės sąjunga (konservatoriai, krikščioniškieji demokratai, laisvės kovotojai), 2004–08 Tėvynės Sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai)
Žemaičių partija 2009  
Žemaitijos partija 2009 išregistruota 2017, nutraukė veiklą
2 lent. Politinės partijos ir jų iškeltų kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičius (nuo 1990)
Politinė partija 1990 1992 1996* 2000 2004 2008 2012 2016 2020
Darbo partija 39 10 29 2 10
Drąsos kelias politinė partija 7 0
Jaunosios Lietuvos koalicija 1 0 0 0 0
Krikščionių demokratų sąjunga 1 1
Laisvės partija 11
Liberalų ir centro sąjunga (nuo 2014 Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)) 18 8 0 0
Lietuvos centro sąjunga 13 2
Lietuvos demokratinė darbo partija 0 76 12 42
Lietuvių tautininkų sąjungos koalicija 4 3 0 0 0 0
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva 1 1
Lietuvos centro judėjimas 2
Lietuvos demokratų partija 3 3 0 0
Lietuvos komunistų partija (savarankiška) 40
Lietuvos komunistų partija (SSKP) 5
Lietuvos krikščionių demokratų partija 2 12 15 2
Lietuvos laisvės sąjunga (nuo 2011 Kovotojų už Lietuvą sąjunga) 1 0 0 0
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (nuo 2016 Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga) 1 2 2 3 8 8 3
Lietuvos lenkų sąjunga 4
Lietuvos liberalų sąjunga 0 1 34
Lietuvos moterų partija 1
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 1 0
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 11 10 14 13
Lietuvos socialdemokratų darbo partija 3
Lietuvos socialdemokratų partija 9 9 12 7 20 25 37 17 13
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (2001–05 Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, 2005–12 – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga) 10 3 1 54 32
Lietuvos valstiečių partija 1 4
Lietuvos žalioji partija 4
Lietuvos žaliųjų partija 1 1
Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga 1
Naujoji sąjunga (socialliberalai) 29 11 1
Naujosios demokratijos partija 2
Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga 1 0
Partija Laisvė ir teisingumas 1
Partija Tvarka ir teisingumas 10 15 11 8
Politinė partija Lietuvos sąrašas 0 1
Sąjūdžio koalicija 70 27
Tautos prisikėlimo partija 16
Tėvynės sąjunga 70 9 25 45 33 31 50
nepartiniai 2 4 3 6 4 3 4 4
iš viso 133** 140*** 137**** 141 141 141 139 141 141

* pakartotiniai rinkimai į 1996 Lietuvos Respublikos Seimą vyko 1997–99

** 142. Iš jų 1990 02–03 buvo išrinkti 133, 1990 04 – 7, 1990 11 – 1, 1991 09 – 1, mirė 1 (1991 06), atsisakė mandato 1 (1992 05), buvo suspenduoti – 2 nariai. Sąjūdis ir jo koalicija (Lietuvos demokratų partija, Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos žalioji partija) šiuose rinkimuose gavo daugumą

*** 148. Iš jų 1993 buvo išrinkti 4, 1995 – 2 nariai. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato 1992 atsisakė 1, 1993 – 4, 1995 – 4, 1996 – 6 nariai. 1993 Aukščiausiasis Teismas pripažino trijų Seimo narių išrinkimo neteisėtumą ir jie neteko mandatų

**** 151. Iš jų 1997 buvo išrinkta 6, 1998 – 2, 2000 – 2. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato 1997 atsisakė 6, 1998 – 3, 1999 – 3, 2000 – 2 nariai

3 lent. Politinės partijos ir jų iškeltų kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariais, skaičius (nuo 1995*)
Politinė partija 1990 1995 1997 2000 2002 2007 2011 2015 2019
Darbo partija 111 165 147 62
Jaunosios Lietuvos koalicija 16 9 6 2
Krikščionių demokratų sąjunga 5 16
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga (nuo 2010 Krikščionių partija) 6 15
Liberalų ir centro sąjunga (nuo 2014 Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)) 182 126 57 32
Lietuvių tautininkų sąjunga (nuo 2017 Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga) 49 23 13 11 3 1 5
Lietuvos centro partija 18 19 3 8
Lietuvos centro sąjunga 74 135 173 156
Lietuvos demokratinė darbo partija 297 212 172
Lietuvos demokratų partija 9 7 9
Lietuvos dešiniųjų sąjunga 2
Lietuvos komunistų partija (savarankiška) 2 718
Lietuvos komunistų partija (SSKP) 462
Lietuvos krikščionių demokratų partija 247 180 99 116 95
Lietuvos laisvės lyga 4
Lietuvos laisvės sąjunga (nuo 2011 Kovotojų už Lietuvą sąjunga) 6 6 15 5 0 0 0
Lietuvos lenkų liaudies partija 1 0
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (nuo 2016 Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga) 69 56 53 50 53 4 1 0
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija Valdemaro Tomaševskio blokas (2019 koalicija Krikščioniškų šeimų sąjunga) 61 64 56
Lietuvos liaudies partija 7 5
Lietuvos liaudies sąjunga Už teisingą Lietuvą 3 0
Lietuvos liberalų sąjunga 40 44 166 160
Lietuvos moterų partija 14 10
Lietuvos nacionaldemokratų partija 5
Lietuvos piliečių aljansas 20 3
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 56 20 27 24
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 51 98 217 126
Lietuvos rusų sąjunga 7 7 11 5 3 3
Lietuvos socialdemokratų darbo partija 24
Lietuvos socialdemokratų partija 72 136 104 332 302 328 359 274
Lietuvos socialdemokratų sąjunga (iki 2003 Lietuvos partija Socialdemokratija 2000) 2 1 6 6
Lietuvos ūkio partija 5 0
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (1994–2001 Lietuvos valstiečių partija, 2001–05 Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, 2005–12 Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga) 104 84 209 190 141 147 140 223
Lietuvos žaliųjų partija 0 5
Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga 9
Naujoji sąjunga (socialliberalai) 270 138 97 52
Nepriklausomybės partija 2
Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga 16
Partija Jaunoji Lietuva 2 4 0
Partija Tvarka ir teisingumas (2002–06 Liberalų demokratų partija) 129 181 155 81 54
Pilietinės demokratijos partija 17
Politinė partija Lietuvos sąrašas 4
Politinė partija Rusų aljansas 3 3 3 0
Respublikonų partija 5 1 8
Sąjūdis 4 628
Socialistinis liaudies frontas 2
Tautos pažangos partija 14 3 1 3 0
Tėvynės liaudies partija 1
Tėvynės sąjunga 428 493 199 193 256 249 253 274
Žemaičių partija 3 3

* 1990 03 įvyko rinkimai į Lietuvos Respublikos liaudies deputatų tarybas. Pakartotiniai rinkimai vyko 1990 03–04. Rinkimuose, greta Sąjūdžio, Lietuvos komunistų partijos (savarankiškos), Lietuvos komunistų partijos (SSKP) kandidatų, į Lietuvos Respublikos liaudies deputatų tarybas buvo išrinkti 28 kitų partijų atstovai

L: Politinės partijos Lietuvoje: atgimimas ir veikla Kaunas 1996; Politinės partijos demokratinėje visuomenėje Vilnius 1998.

-partijos Lietuvoje; -politinės partijos Lietuvoje; -Lietuvos partijos

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką