Lietuvos Respublika po 1990

Lietuvõs Respùblika po 1990

1990 pavasaris: pirmieji nepriklausomos valstybės atkūrimo darbai, pasaulio reakcija į Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą

1990 03 11 Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai (pirmininkas V. Landsbergis) priėmus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dokumentus (dėl 1990 02 24 rinkimuose išrinktų deputatų įgaliojimų ir LSSR Aukščiausiosios Tarybos perkvalifikavimo į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, 1940 svetimos jėgos panaikintos Lietuvos valstybės suverenių galių atkūrimo, 1977 SSRS Konstitucijos ir 1978 LSSR Konstitucijos galiojimo nutraukimo remiantis 1938 Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1938 Konstitucijos galiojimo sustabdymo ir Laikinojo Pagrindinio Įstatymo priėmimo), Lietuva tapo deklaruota kaip nepriklausoma valstybė, nors faktiškai tebebuvo SSRS sudėtyje. Per žmonių apsisprendimą deklaruotą valstybę tikėtasi įgyvendinti sulaukus tarptautinio pripažinimo, ypač tų valstybių, kurios laikėsi 1940 SSRS įvykdytos Lietuvos aneksijos nepripažinimo politikos.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo posėdžių salėje priėmus Kovo 11 Aktą (1990 03 11)

Viltys nepasiteisino – jau 1990 03 12 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento spaudos atstovai pranešė, kad Lietuvos nepriklausomybės pripažinti nesiruošiama. Kiek vėliau (03 21) Jungtinių Amerikos Valstijų Senatas svarstė galimybę nedelsiant pripažinti Lietuvą; rezoliucija atmesta 59 balsais prieš 36. Senatas t. p. paragino Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybę svarstyti Lietuvos pripažinimo klausimą. Didžioji Britanija, Prancūzija, kai kurios kitos Vakarų valstybės apsiribojo pareikšdamos moralinį palankumą Lietuvai.

SSRS liaudies deputatų suvažiavimas 1990 03 15 įvertino 03 11 Lietuvoje priimtus dokumentus kaip neteisėtus – esą sąjunginė respublika, nors ir turėdama konstitucinę teisę išstoti iš SSRS, negali vienašališkai ignoruoti politinių, socialinių, ekonominių, teritorinių, teisinių ir kitų problemų. M. Gorbačiovas (03 14 išrinktas SSRS prezidentu) pasiuntė V. Landsbergiui ultimatumą per tris dienas nepriklausomybės paskelbimą atšaukti.

prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų 1990 03 12 vietoj Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos herbo kabinamas Vytis

Tuo tarpu deklaruota Lietuvos valstybė pradėta įgyvendinti. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (AT/AS) anuliavo karinės tarnybos SSRS kariuomenėje prievolę, paskelbė, kad nutraukiama sovietinių karinių komisariatų veikla, pakvietė savanorius į Lietuvos Respublikos krašto apsaugą, ėmė kurti alternatyvius sovietiniams pasienio apsaugos ir muitinės punktus. Sąjunginio arba sąjunginio respublikinio pavaldumo įmonės, įstaigos ir organizacijos tapo pavaldžios Lietuvos Respublikai, pradėta keisti jų vadovus. Tuo pat metu stengtasi stabdyti didėjančią Lietuvos politinių jėgų konfrontaciją. 03 17 AT/AS sudarė vyriausybę, kurioje didesnę įtaką turėjo nepriklausoma Lietuvos komunistų partija: ministre pirmininke tapo K. D. Prunskienė, jos pavaduotojais – A. M. Brazauskas ir R. Ozolas. 1990 03 20 M. Gorbačiovo reikalavimą faktiškai atmetus, SSRS vyriausybė Lietuvai ėmė taikyti spaudimo priemones, jomis siekta šalyje įvesti Maskvos tiesioginį valdymą.

Po Lietuvos teritoriją judėjo karinė technika, kariškiai užiminėjo valstybinės reikšmės pastatus, teikė paramą Lietuvos komunistų partijai (SSKP platformos) ir trukdė Lietuvos Respublikos pareigūnų veiklai. Dauguma Lietuvos pareigūnų spaudimui nepasidavė (į kariškių užimtą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą atvykusį SSRS generalinio prokuroro paskirtą prokurorą, turintį pakeisti AT/AS paskirtąjį, darbuotojai boikotavo). Naktį iš 03 26 į 27 sovietiniai desantininkai įsiveržė į Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninę, sumušė ir išsivežė nuo šaukimo į SSRS kariuomenę besislapstančius 38 jaunuolius; išpuolį plačiai pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

SSRS ultimatumas Lietuvai, ekonominė blokada ir moratoriumas

1990 04 13, Velykų išvakarėse, M. Gorbačiovas atsiuntė naują ultimatumą – grasinta nutraukti produkcijos, kuri realizuojama užsienio rinkoje laisvai konvertuojama valiuta, tiekimą. Atmetus ir šį ultimatumą, nuo 04 18 Lietuvai apribotas naftos ir dujų, nutrauktas metalo ir medžio produkcijos, popieriaus, sintetinių pluoštų, automobilių ir traktorių, cukraus, kavos, kitos produkcijos tiekimas. SSRS vykdyta Lietuvos ekonominė blokada nebuvo efektyvi – SSRS siekė išvengti blokados poveikio Kaliningrado sričiai, Lietuvos vyriausybė sumaniai perskirstė išteklius – ir tik stiprino Lietuvos atskirumo nuo SSRS įspūdį. Be to, blokada pakenkė paties M. Gorbačiovo tarptautiniam įvaizdžiui. Maskvoje didėjo perversmo tikimybė.

1990 04 26 Prancūzijos prezidentas F. Mitterrand’as ir Vokietijos kancleris H. Kohlis pasiuntė laišką V. Landsbergiui siūlydami sustabdyti Lietuvos Respublikos parlamento nutarimų padarinius, kad galėtų būti pradėtos Lietuvos ir SSRS derybos (tarpininkauti nesisiūlyta). Lietuvoje kilo diskusijos – vyriausybė linko į kompromisų paiešką, o kai kurie Sąjūdžio deputatai atmetė bet kokias nuolaidas Maskvai. Ypač radikalią poziciją užėmė Lietuvos laisvės lyga, kuri prie AT/AS rūmų organizavo demonstraciją su šūkiu Moratoriumas – Lietuvos nepriklausomybės mirtis. Tarp AT/AS deputatų ėmė formuotis vadinamoji Centro frakcija, ieškanti vidurio kelio. 06 29 AT/AS pavyko priimti vadinamąjį moratoriumo įstatymą, pagal kurį Kovo 11 Akto įgyvendinimas galėjo būti stabdomas tik prasidėjus deryboms su SSRS ir tik šimtui dienų. M. Gorbačiovas, prieš tai reikalavęs atšaukti patį Kovo 11 Aktą, AT/AS priimtu įstatymu pasitenkino ir blokadą nutraukė. Visgi derybos tarp Lietuvos ir SSRS neprasidėjo (įvyko tik keli organizaciniai posėdžiai). Nepasiteisino ir M. Gorbačiovo viltys sumažinus spaudimą Lietuvai gauti ekonominę paramą iš Didžiojo septyneto šalių (ją blokavo Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija). Kita vertus, tarp AT/AS dešiniųjų deputatų stiprėjo abejonės dėl derybų su M. Gorbačiovu tikslingumo – įžvelgta pagreitį įgaunančio SSRS skilimo perspektyva. Dar 1990 03 30 pereinamąjį nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį buvo paskelbusi Estija, 05 04 – Latvija, 06 12 suvereniteto deklaraciją priėmė Rusijos Sovietų Federacinė Socialistinė Respublika, panašia linkme pajudėjo ir kitos sąjunginės bei autonominės respublikos.

1991 Sausio tryliktosios įvykiai

Nuo 1990 rudens stiprėjo SSRS vadovybės nuostata šalies skilimo procesus stabdyti jėga, pagrindinį smūgį nukreipiant į Baltijos šalis. Lietuvos teisėtais atstovais ir politiniais partneriais demonstratyviai laikyta Lietuvos komunistų partija (SSKP platformos), blokuoti Lietuvos bandymai siųsti delegacijas į tarptautinius renginius (Geros valios žaidynes Sietle 07 20–08 05; ESBO Viršūnių susitikimą Paryžiuje 11 19–21 ir kitus). Kita vertus, tarptautinei bendrijai buvo svarbi SSRS pozicija Kuveito krizės (Persijos įlankos karas) klausimu.

Pirmosiomis 1991 sausio dienomis į Baltijos šalis buvo įvesta papildomų SSRS kariuomenės dalinių (pretekstas – užtikrinti naujokų šaukimą į karo tarnybą). Tarp kariškių plintant nepasitenkinimui dėl galimo jų panaudojimo prieš civilius, į Baltijos šalis permesti specialūs desantininkų daliniai. 01 06 Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmė nutarimą dėl kainų ir atlyginimų kėlimo. Dėl prastų viešųjų ryšių visuomenėje atgarsį įgavo tik kainų kėlimo faktas. 1991 01 08 Lietuvos komunistų partijos (SSKP platformos) ir Jedinstvo organizuota minia bandė veržtis į AT/AS pastatą, bet buvo sustabdyta vandens srove. Tos pačios dienos vakare atsistatydino K. D. Prunskienė ir jos vyriausybė. 01 09 į Vilnių atskraidinta Alfa desantininkų grupė. Tą pačią dieną Jedinstvo rėmėjai vėl telkėsi prie AT/AS, tačiau juos neutralizavo AT/AS remiančių žmonių demonstracija bei taikus stačiatikių arkivyskupo Chrizostomo kreipimasis. 01 10 M. Gorbačiovas atsiuntė dar vieną ultimatumą – atšaukti nepriklausomybės paskelbimą. 1991 01 11 kariškiai Vilniuje užėmė Spaudos rūmus (per išpuolį keli žmonės sužeisti kulkų arba sumušti), o Lietuvos komunistų partijos (SSKP platformos) atstovas J. Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje sukurtas LSSR gelbėjimo komitetas, imantis visą valdžią šalyje. Tai buvo viešas perversmo paskelbimas. Dalis Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų perėjo į perversmininkų pusę. Ignalinos atominės elektrinės kolektyvas atsiuntė AT/AS grasinimą nutraukti elektros tiekimą.

Naktį iš 1991 01 12 į 13 naujai paskirtas ministras pirmininkas A. Šimėnas neatlaikė spaudimo ir pasislėpė (vietoj jo paskirtas G. Vagnorius). V. Landsbergis demonstravo ištvermę ir ryžtą, tai teikė pasitikėjimo nepriklausomos Lietuvos šalininkams. Tą pačią naktį kariškiai su desantininkais Vilniuje užėmė televizijos bokštą ir televizijos ir radijo pastatą. Lietuvos televizijos ir radijo laidų transliavimas nutrūko. Prie televizijos bokšto žuvo 13 civilių asmenų, 165 sužeisti, iš jų 26 – sunkiai. Paryčiais tankų ir šarvuočių kolona pravažiavo pro AT/AS pastatą, tačiau jo nepuolė (galbūt dėl susibūrusios didelės žmonių minios). Dar neišaušus Lietuvos radijo laidas ėmė transliuoti Sitkūnų radijo stotis, Lietuva ir pasaulis buvo informuoti apie įvykdytą išpuolį ir aukas. Desantininkai buvo apsupę ir Sitkūnų radijo stotį, bet jos nešturmavo. Perversmas neįvyko. Pagal vieną Sausio tryliktosios įvykių interpretacijų, perversmininkai patyrė nesėkmę, nes pralaimėjo kovą su Lietuvos Respublikos struktūromis viešųjų ryšių srityje.

visuomenė atsisveikina su Sausio tryliktosios aukomis (Vilnius, Katedros aikštė, 1991 sausis)

Perversmininkų scenarijus numatė Jedinstvo rėmėjų ir landsbergistų susirėmimus, kuriuos numalšinti turėję kariškiai; vėliau būtų įvestas tiesioginis valdymas. Atsitiko kitaip – jau 1991 01 13 ryte pasaulis išgirdo ir pamatė filmuotus vaizdus, kaip automatais ginkluoti, tankų lydimi sovietų kariškiai kovojo su beginkliais žmonėmis. Perversmą komplikavo ir tai, kad jis turėjo prasidėti Rygoje 01 15, t. y., tuo pat metu kaip ir Persijos įlankos karas, bet planus suardė ankstesni įvykiai Lietuvoje. B. Jelcinas ragino rusų kareivius nedalyvauti prievartos prieš civilius akcijose. Maskvoje įvyko šimtatūkstantiniai protesto prieš įvykius Baltijos šalyse mitingai. M. Gorbačiovas teisinosi apie perversmą nieko nežinojęs.

1991 02 referendumas ir tarptautinio Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo pradžia

Skausmas dėl Sausio tryliktosios aukų ir pasiekta pergalė suteikė stiprų impulsą Lietuvos žmonėms susitelkti. 1991 02 09 AT/AS ryžosi surengti referendumą. Į klausimą Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika? teigiamai atsakė 75 % Lietuvos gyventojų. 1991 02 11 Islandijos Altingas paskelbė deklaraciją dėl Lietuvos pripažinimo, 02 28 panašų pareiškimą paskelbė Danija, 05 16 – Slovėnija.

Visgi šie pripažinimai faktinės padėties Lietuvoje nekeitė. Lietuvos Respublika tęsė savo valstybinių struktūrų, prieš kurias sovietiniai kariškiai periodiškai rengė išpuolius (ypač prieš Krašto apsaugos savanorius, pasieniečius, muitininkus), kūrimą. Iš užgrobto televizijos ir radijo pastato Lietuvos komunistų partijos (SSKP platformos) atstovai transliavo savo žemo lygio laidas, o iš Sitkūnų ir iš AT/AS pastato buvo atkurta lietuviškų laidų transliacija. 1991 pirmąjį pusmetį Lietuvos žmonės patyrė aršaus informacinio karo išbandymą.

1991 vasara: padėtis Rusijoje, Medininkų žudynės

Pagrindinė kova Maskvoje vyko tarp M. Gorbačiovo ir B. Jelcino, atstovaujančių atitinkamai SSRS ir Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos struktūroms. 1991 06 12 visuotiniuose rinkimuose B. Jelcinas buvo išrinktas Rusijos prezidentu, tai labai sustiprino tiek jo, tiek Rusijos poziciją priešpriešoje su SSRS. 1991 07 29 Maskvoje B. Jelcinas su V. Landsbergiu pasirašė Rusijos ir Lietuvos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį, pagal kurią abi pusės pripažino viena kitos teisę į valstybinę nepriklausomybę. Tai buvo iššūkis sovietinėms struktūroms. 1991 07 30–31 naktį sovietinės milicijos OMON smogikai užpuolė Lietuvos Respublikos muitinės Medininkų postą ir nužudė ten buvusius beginklius pareigūnus. Medininkų žudynės liudijo artėjančią principinio susidūrimo kulminaciją.

Rugpjūčio pučas Rusijoje, tarptautinis Lietuvos pripažinimas

1991 08 19–21 Maskvoje SSKP ir KGB vadovai bandė įvykdyti valstybės perversmą, kuris žlugo dėl B. Jelcino ir jo komandos pasipriešinimo (Rugpjūčio pučas). Ryžtingai prieš pučą pasisakė Lietuvos Respublikos AT/AS bei vyriausybė, tačiau pučistus parėmė kai kurios rytinių Lietuvos rajonų savivaldybės. Pučui žlugus tuo pačiu žlugo ir SSRS struktūrų galia, ją keitė naujoji Rusijos valstybė. Nuo rugpjūčio pabaigos Lietuvą užgriuvo tarptautinio pripažinimo banga; 08 25 Lietuvą pripažino Prancūzija; 08 26 – Lenkija; 08 27 – Didžioji Britanija; 08 27 – Vokietija; 09 02 – Jungtinės Amerikos Valstijos (kaip ir dauguma kitų Vakarų valstybių Jungtinės Valstijos Lietuvos Respublikos pripažinimą įgyvendino atkurdamos tarpukaryje buvusius diplomatinius santykius); 1991 09 06 Lietuvos Respubliką pripažino SSRS. 1991 09 17 Lietuva tapo Jungtinių Tautų nare (Lietuva ir Jungtinės Tautos).

Lietuvos valstybė ir visuomenė 1992, Konstitucijos priėmimas

Lietuvai tapus faktine nepriklausoma valstybe labai paspartėjo visuomenės skaidymosi į interesų grupes procesas. Buvusi sovietinė ekonominė sistema sparčiai iro, ją natūraliai keitė laisvoji rinka. Kūrėsi daugiapartinė politinė sistema. Siekiant gyventojams suteikti apylyges starto pozicijas įvesta investicinių čekių sistema. Faktiškai ji buvo naudinga buvusiai valdininkijai (gamyklų bei žemės ūkio įmonių vadovams) bei kai kuriems politiniams veikėjams, o dauguma gyventojų už čekius tegalėjo privatizuoti savo gyvenamus būstus. Masinę privatizaciją lydėjo didėjanti socialinė nelygybė, nedarbas, nusikalstamumas.

Siekiant tramdyti ekonominių bei socialinių procesų chaotiškumą, stiprėjo AT/AS vadovybės autoritarizmo tendencijos – iškelta idėja, kad rengiamoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje turi būti numatyta stipri prezidento institucija. Konstitucijos priėmimo planai žlugo: nors referendume 1992 05 23 balsavo 57,5 % rinkėjų, o už siūlomą projektą pasisakė 69,4 % jų, tai tesudarė 39,9 % visų balso teisę turinčių (kad įstatymas įsigaliotų, reikėjo daugiau nei pusės balso teisę turinčių asmenų pritarimo). Strigo ir vadinamoji dekagėbizacija: paaiškėjo, kad aktyviausias to proceso iniciatorius – buvęs KGB informatorius. Referendume dėl SSRS kariuomenės išvedimo 1992 06 14 (1941 trėmimų minėjimo dieną) dalyvavo 75,76 % rinkėjų. Į klausimą Ar pritariate, kad buvusios SSRS kariuomenės išvedimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos būtų pradėtas tuoj pat ir užbaigtas 1992 metais, ir kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala? teigiamai atsakė 90,76 % balsavusių (68,72 % visų balso teisę turinčių asmenų). Lietuvos Respublikos diplomatijos pasiekimu laikytinas Rusijos įsipareigojimas (1992 09 08) jos žinion perėjusią sovietinę kariuomenę greičiau išvesti iš Lietuvos (iki 1993 08 31).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras A. Butkevičius (kairėje) ir Rusijos Federacijos gynybos ministras armijos generolas P. Gračiovas pasirašo Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafiką. Iš kairės stovi – AT/AS pirmininkas V. Landsbergis, Rusijos Federacijos prezidentas B. Jelcinas, Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas R. Chasbulatovas (Maskva, 1992)

1992 rudenį AT/AS pavyko susitarti dėl kompromisinio Konstitucijos projekto (prezidentas renkamas visos tautos, bet jo galios ribojamos, Seimo 71 narys renkamas vienmandatėse apygardose ir 70 – pagal partijų sąrašus). Per referendumą, kuris įvyko 1992 10 25 kartu su Seimo rinkimais, Konstitucijai pritarė 75,42 % dalyvavusių referendume (56,76 % visų balso teisę turinčių asmenų). Lietuvoje įsigaliojo parlamentinė demokratinė sistema.

Lietuvos politinė ir ekonominė raida 1992–2004, naujų politinių jėgų iškilimas

Seimo rinkimuose gavęs 30 mandatų Sąjūdis patyrė pralaimėjimą. Daugumą (73 mandatus) gavo Lietuvos demokratinė darbo partija. Rinkimų rezultatus labiau nulėmė ne politiniai, o ekonominiai motyvai. Ypač stiprus nepasitenkinimas kilo dėl AT/AS politikos kaime (mechaninio kolūkių bei tarybinių ūkių ardymo). 1993 02 14 per Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus A. M. Brazauskas nugalėjo dešiniųjų remtą išeivijos atstovą S. Lozoraitį (60,17 % balsų prieš 38,7 %).

Rinkimų rezultatus daugeliui įvertinus kaip komunistų revanšą Lietuvoje iškilo perversmo grėsmė. 1993 07 sumaištavo Kauno savanoriai. Tai buvo politiškai ypač jautrus momentas, nes iki vasaros pabaigos Lietuvą turėjo palikti paskutinis Rusijos kariuomenės dalinys, o rugsėjo pradžioje laukta popiežiaus vizito (Jonas Paulius II Lietuvoje viešėjo 1993 09 04–08). Maištininkus pavyko neutralizuoti, tačiau įtampa valdžios sluoksniuose neišnyko iki pat kitų rinkimų.

Lietuvos Respublikos prezidentas A. M. Brazauskas ir popiežius Jonas Paulius II per šio vizitą Lietuvoje (1993, Vilnius; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Kairieji savo autoritetą bandė stiprinti užsienio politikos veiksmais: pateikta paraiška stoti į NATO (1994 01 04), pasirašyta sutartis su Lenkija (1994 04 26), A. M. Brazauskas 1995 02 28 Izraelio Knesete atsiprašė už Holokaustą, Lietuva tapo asocijuota Europos Sajungos nare (1995 05 29). Ėmė slūgti įtampa dėl tautinių mažumų problemų. 1993 06 25 įvesta sava valiuta. 1995 sustabdytas BVP smukimas. Valdžia pradėjo perimti iniciatyvą tramdant organizuotą nusikalstamumą (Vilniaus brigados sutriuškinimas). Kita vertus, Lietuvos demokratinė darbo partija atvėrė kelią privatizacijai, iš kurios pasipelnė (ne be korupcijos elementų) kai kurie partijos nariai bei šalininkai. Dėl kilusių skandalų ir nuviltų rinkėjų lūkesčių, 1996 10 20 Seimo rinkimuose Lietuvos demokratinė darbo partija patyrė pralaimėjimą (rinkėjų parama partijai krito nuo 42,6 % 1992 iki 9,5 % 1996). Pažymėtinas ir bendras rinkėjų aktyvumo mažėjimas – balsuoti atėjo vos pusė (1990 bei 1992 rinkimuose dalyvaudavo 72–75 %) visų, turinčių balso teisę.

Pagal švytuoklės principą į valdžią sugrįžo V. Landsbergio vadovaujami sąjūdininkai, 1993 įkūrę Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių partiją. 1998 01 04 prezidento rinkimus laimėjo dešiniųjų remtas kandidatas, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas V. Adamkus, nežymia balsų persvara įveikęs Lietuvos generalinį prokurorą A. Paulauską. Dešiniųjų sugrįžimui į valdžią pasitarnavo 1996–98 ekonominis pakilimas, kuris vyko ne tiek visuomenės turtėjimo, kiek turtinės diferenciacijos linkme. Iš 1998 07 Telekomo privatizacijos biudžetui naudos nebuvo, nes 2/3 gautų lėšų išdalinta gyventojams, kompensuojant jų prarastus rublinius indėlius. Problemų sukėlė Mažeikių naftos bei Būtingės komplekso privatizavimas. Siekdami strateginio tikslo – integracijos į NATO – konservatoriai tikėjosi paskatinti Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybę apsispręsti palankiai, jei Lietuvoje atsirastų stambių Jungtinių Valstijų kapitalo investicijų. 1999 pabaigoje Mažeikių naftos kompleksas pusvelčiui atiduotas amerikiečių bendrovei Williams International. Padėtį komplikavo prezidento V. Adamkaus, Seimo pirmininko V. Landsbergio ir vyriausybės vadovo G. Vagnoriaus nesutarimai.

2000 06 konservatorių dominuojamas Seimas priėmė įstatymą Dėl SSRS okupacinės žalos atlyginimo. Rusija atsisakė mokėti net tas išmokas, su kuriomis anksčiau buvo sutikusi. Ruošiantis 2000 Seimo rinkimams kairiųjų stovykloje formavosi koalicija iš socialdemokratinės krypties grupuočių, visų pirma – Lietuvos demokratinės darbo ir Lietuvos socialdemokratų partijų (partijos susijungė 2001 pradžioje). Koalicijos reitingai ėmė sparčiai augti, kai jai vadovauti ėmė netikėtai į politiką grįžęs A. M. Brazauskas. Rinkimuose koalicija gavo daugiausia mandatų – 51. Konservatoriai liko su vos 9 mandatais.

Iškilo dvi naujos politinės jėgos: R. Pakso vadovaujama Lietuvos liberalų sąjunga (34 mandatai) ir A. Paulausko Naujoji sąjunga (29 mandatai). R. Pakso ir A. Paulausko iškilimas žymiai padidino rinkėjų susidomėjimą (aktyvumas rinkimuose šoktelėjo nuo 39 iki 54,2 %). Didelei daliai Lietuvos gyventojų ideologizuoti dešiniųjų ir kairiųjų nesutarimai buvo pabodę, laukta naujos politikos ir naujų lyderių – R. Paksas su A. Paulausku atrodė esą naujos politikos nešėjai. Formaliai prezidentas privalėjo pasiūlyti formuoti vyriausybę A. M. Brazauskui, bet V. Adamkus tokią teisę suteikė R. Paksui (politinėje arenoje iškilo 1999 06, kai netikėtai tapo ministru pirmininku; jau spalį atsistatydino protestuodamas prieš sandėrį su Williams International, o 2000 03 kaip liberalų atstovas laimėjo Vilniaus mero postą).

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II su vyru Edinburgo hercogu Filipu ir prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma po apsikeitimo valstybiniais apdovanojimais per oficialų karalienės vizitą Lietuvoje 2006 10 17

Sudaryta naujosios politikos koalicija išsilaikė tik pusmetį, nes 2001 07 R. Paksas vėl atsistatydino ir ėmė ruoštis prezidento rinkimams. V. Adamkus buvo priverstas pavesti A. M. Brazauskui formuoti vyriausybę. 2003 01 05 prezidento rinkimus, nugalėjęs V. Adamkų, laimėjo R. Paksas. Tai buvo iššūkis didžiajai daliai Lietuvos politinio elito, besiorientuojančio į Vakarus ir nuogąstaujančio dėl stiprėjančių rusiško kapitalo pozicijų Lietuvoje. 2003 10 30 kilo politinis skandalas, kai tuometis Valstybės saugumo departamento direktorius įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje prezidentas apkaltintas priklausomybe nuo tarptautinių nusikaltėlių, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Per pradėtą apkaltos procesą (dėl šiurkščių Konstitucijos pažeidimų ir duotos priesaikos sulaužymo) 2004 04 04 Seime minimalia balsų persvara R. Paksas buvo nušalintas nuo prezidento pareigų. 2004 06 prezidento rinkimus laimėjo V. Adamkus, antrajame ture įveikęs R. Pakso paremtą K. D. Prunskienę (52,4 % balsų prieš 47,6 %).

Narystė NATO ir Europos Sąjungoje, aktyvi užsienio politika

Narystė NATO (2004 03 29; Lietuva ir NATO) ir Europos Sąjungoje (2004 05 01; Lietuva ir Europos Sąjunga) Lietuvos viešojoje erdvėje traktuota kaip patekimas į pažangiausių bei pasaulyje pirmaujančių valstybių bendriją. NATO teikė saugumo garantijas, o Europos Sąjunga – finansines dotacijas ir teisinių bei socialinių struktūrų pertvarkymą pagal europinius standartus.

Pradiniu laikotarpiu saugumo jausmą stiprino Lietuvos Respublikos atstovų dalyvavimas NATO sprendimų priėmime, Lietuvos kariuomenės perorganizavimas pagal NATO standartus, NATO šalių naikintuvų pradėta vykdyti oro policijos misija. V. Adamkaus antrosios kadencijos metais ir 2009 prezidente tapus D. Grybauskaitei (2014 perrinkta antrai kadencijai) Lietuva ėmėsi iniciatyvos įtraukti į NATO kitas buvusias SSRS respublikas, ypač Gruziją ir Ukrainą. Lietuvai parėmus revoliucijas Gruzijoje (Rožių revoliucija 2003 11) ir Ukrainoje (Oranžinė revoliucija 2004 11–12, Maidano revoliucija 2014 02) labai paaštrėjo santykiai su Maskva, kur demokratijos plėtra į Rytus suvokta kaip siekis ardyti Rusijos valstybę. Vakarams ir Rusijai pradėjus taikyti abipuses sankcijas Lietuva ėmė prarasti turėtą tranzito tarp Rytų ir Vakarų tarpininkės padėtį. Dėl sankcijų patirti milžiniški nuostoliai Europos Sąjungos kompensuoti tik iš dalies.

Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė ir Olandijos karalius Vilhelmas Aleksandras lanko NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius olandų karius (Rukla, 2018)

Politinė raida 2004–2018, euro įvedimas

2004 Seimo rinkimus laimėjusi Darbo partija (įkurta V. Uspaskicho) sudarė koaliciją su Lietuvos socialdemokratų partija, Naująja sąjunga ir Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (vadovė K. D. Prunskienė; nuo 2012 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga). Dėl žiniasklaidos ir teisėsaugos dėmesio jau 2005 V. Uspaskichas turėjo atsistatydinti iš ūkio ministro pareigų, o 2006 kartu su kitais Darbo partijos atstovais buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn už finansinius nusikaltimus. 2006 06 01 A. M. Brazausko vyriausybei žlugus, sudaryta nauja, G. Kirkilo, vyriausybė nepaisė fiskalinės drausmės. Kilusios ekonominės krizės sąlygomis 2008 rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga–Krikščionys demokratai kartu su pramogų verslo atstovų Tautos prisikėlimo partija (pirmininkas – A. Valinskas). Konservatoriaus A. Kubiliaus vadovaujama koalicinė (su Tautos prisikėlimo partijos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovais) vyriausybė pasižymėjo ypač griežtu taupymu. 2009 išvakarėse atlikta vadinamoji naktinė mokesčių reforma – sumažintos pensijos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, panaikintos lengvatos kai kurioms įmonėms, padidinti mokesčiai už autorinius honorarus. Tautos prisikėlimo partiją lydėjo skandalai: 2009 09 15 A. Valinskas atstatydintas iš Seimo pirmininko pareigų, 2010 05 organizuota apkalta Seimo nariams L. Karaliui ir A. Sacharukui, atsistatydino kultūros ministras R. Vilkaitis. Kaip tam tikros suverenumo nostalgijos apraišką galima interpretuoti 2008–12 debatus, kai nesėkmingai bandyta atšaukti įsipareigojimą Europos Sąjungai uždaryti Ignalinos atominę elektrinę; liko neįgyvendinti naujos atominės elektrinės projektai. 2013–14 kilo judėjimas, kuris siekė uždrausti užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės.

2012 10 rinkimus į Seimą laimėjo Lietuvos socialdemokratų ir Darbo partijos. Nemažai balsų (7,99 %) gavusi Drąsos kelio partija (susikūrė po 2009–12 Garliavos įvykių, susijusių su galimos pedofilijos atveju) liko opozicijoje ir per kadencijos laikotarpį beveik išnyko. Sudarytai socialdemokratų vadovaujamai koalicinei vyriausybei (ministras pirmininkas A. Butkevičius) teko atlaikyti vidaus ir išorės išbandymų: 2013 11 Vilniuje vykęs Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimas paskatino krizę Ukrainoje (2015 02).

Sausio 13‑osios įvykių minėjimas prie Seimo rūmų Vilniuje (2016)

Motyvuodama aštrėjančia tarptautine padėtimi prezidentė D. Grybauskaitė ėmė viešai boikotuoti Darbo partiją (jos atstovai nekviesti į pasitarimus prezidentūroje). Vengdama teisminio persekiojimo partija 2015 04 keitė pavadinimą į Darbo partija (leiboristai). 2016 02 01 Lietuvos apeliacinis teismas išteisino V. Uspaskichą ir kitus kaltinamuosius Darbo partijos byloje dėl sukčiavimo (skirtos baudos už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą). A. Butkevičiaus vyriausybė ėmėsi liberalizuoti Darbo kodeksą, vadovaudamasi daugiau ne ekonominiais, bet politiniais motyvais įvedė eurą (2015 01 01). Dėl to sumažėjo gyventojų perkamoji galia. Smunkant Lietuvos socialdemokratų partijos reitingams 2014–16 Lietuvoje sparčiai augo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (pirmininkas E. Masiulis) populiarumas, tačiau 2016 05 kilęs korupcijos skandalas iškėlė grėsmę liberalams visai prarasti politinę įtaką.

Dėl didėjančio nesaugumo Lietuva priversta plėsti ir vidinius gynybos pajėgumus. Dar 2015 03 Seimas sugrąžino privalomąją karo tarnybą; 2017 Seimo ir vyriausybės priimtas įsipareigojimas nuo 2018 krašto apsaugai skirti 2 % BVP (ateityje dar daugiau). Europos Sąjungos investicijos išryškino skirtumus tarp miestų, ypač Vilniaus, ir provincijos, t. p. pagilino socialinį atotrūkį. Pagal bendrus išsivystymo parametrus (BVP vienam gyventojui, darbo našumą, laimės indeksą) Lietuva vis dar atsilieka nuo daugumos Europos Sąjungos valstybių. Viena didžiausių šalies problemų – emigracija (prarasta bemaž 1 mln. gyventojų). Nacionalinį pasididžiavimą paskatino (bei nepasitenkinimą dėl ekonominių ir politinių procesų iš dalies kompensavo) Lietuvos sportininkų laimėjimai (ypač krepšininkų, plaukikų, dviratininkų, lengvaatlečių).

Kovo 11-osios eitynės Gedimino prospekte Vilniuje (2017)

506

2016 Seimo rinkimus laimėjo nauja jėga – R. Karbauskio (kartu su nepartiniu S. Skverneliu) vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pelniusi 56 mandatus. Antri liko konservatoriai (31 atstovas), treti – socialdemokratai (17 mandatų). Nepaisant pralaimėjimo, socialdemokratai liko valdančiojoje koalicijoje, bet stiprėjanti identiteto krizė lėmė partijos skilimą (2017). Daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės 2019 įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai. 2019 05 26 Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose nugalėjo ekonomistas G. Nausėda (antrajame rinkimų ture įveikęs buvusią finansų ministrę I. Šimonytę). 2020 Seimo rinkimuose daugiausiai mandatų gavusi I. Šimonytės ir G. Landsbergio vedama Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (50) su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu (13) ir naujai iškilusia Laisvės partija (11; pirmininkė A. Armonaitė) susijungė į centro dešinės koaliciją ir sudarė Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę. Tiek S. Skvernelio, tiek I. Šimonytės vyriausybių svarbiausiu uždaviniu tapo 2020 03 kilusios Covid‑19 pandemijos suvaldymas.

Vokietijos prezidentas F.‑W. Steinmeieris (pirmas iš kairės) Lietuvos prezidentei D. Grybauskaitei, Estijos prezidentei K. Kaljulaid ir Latvijos prezidentui R. Vējoniui įteikia Vestfalijos taikos premiją (2018 07 14, Münsteris)

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką