Lietuvõs Respùblikos antràsis operatỹvinių tarnýbų departameñtas, Antràsis operatỹvinių tarnýbų departameñtas, krašto apsaugos ministrui pavaldi institucija, kuri vykdydama žvalgybą ir kontržvalgybą stiprina krašto apsaugos sistemos saugumą ir šalies gynybinę galią.
Veikla, struktūra
Departamento veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992), Nacionalinio saugumo pagrindų (1996, įsigaliojo 1997), Žvalgybos (2000, nauja redakcija 2013), Kriminalinės žvalgybos (2012, įsigaliojo 2013) ir kiti įstatymai. Prisidėdamas prie valstybės saugumo užtikrinimo Departamentas žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo gynybos, karinėje politinėje, karinėje ekonominėje, karinėje informacinėje ir karinėje techninėje, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos užsienyje, valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos srityse. Jis t. p. dalyvauja kovoje su terorizmu, tikrina pretendentų į tarnybą krašto apsaugos sistemoje ir krašto apsaugos sistemos personalo pateiktą informaciją, atlieka kitas jam priskirtas užduotis. Departamentą sudaro valdybos, skyriai ir poskyriai. Departamento nuostatus, struktūrą, pareigybių sąrašą, didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, t. p. kiekvienais metais ribinį karių ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičių tvirtina krašto apsaugos ministras.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vėliava
Departamento direktorių (direktoriaus pavaduotojus direktoriaus teikimu) 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras. Departamento direktoriumi ir direktoriaus pavaduotojais skiriami ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys.
Istorinė raida
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ženklas
Kuriantis Lietuvos Respublikai žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba pirmiausia buvo įsteigta kariuomenėje. 1918 10 27 Valstybės Tarybos Apsaugos komisijai ėmė vadovauti Lietuvos kariuomenės savanoris – buvęs Rusijos armijos karininkas Jonas Žilinskas (pirmasis specialiosios tarnybos – Žinių dalies – viršininkas). Prie Vyriausiojo kariuomenės štabo Rikiuotės skyriaus veikusi nedidelė Žinių dalis 1919 05 12 pertvarkyta į gerai organizuotą žvalgybos tarnybą – Žvalgybos skyrių. 1923 08 13 Žvalgybos skyrius dar kartą buvo pertvarkytas: Žvalgų dalis ir toliau priklausė Vyriausiajam štabui ir buvo pavadinta III skyriumi (1923 08 – Generalinio štabo II skyrius, 1924–29 – Informacijų skyrius, nuo 1929 vidurio iki 1940 – II skyrius), Kontržvalgų dalis buvo priskirta Vidaus reikalų ministerijai (tapo valstybės saugumo institucija).
Karinės žvalgybos tarnyboje liko labiausiai patyrę ir išsilavinę karininkai, tai padėjo išsaugoti Lietuvos tuometinę padėtį atitinkančią karinės žvalgybos tarnybą. Iki SSRS okupacijos karinės žvalgybos pagrindinę įstaigą – II skyrių – sudarė 3 dalys (Informacijų, Žinių tvarkymo ir Žinių rinkimo), turėjusios po kelias sekcijas.
SSRS okupavus Lietuvą jos karinės žvalgybos veikla iš karto nutrūko. Dauguma buvusių karinės žvalgybos darbuotojų buvo represuoti. 1940 07 10 buvo suimtas ir netrukus sušaudytas paskutinis nepriklausomos Lietuvos karinės žvalgybos viršininkas pulkininkas K. Dulksnys ir kiti žvalgybos darbuotojai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vėl pradėta rūpintis žvalgybos informacijos rinkimu. 1990 rudenį Krašto apsaugos departamente atkurtas Informacijos skyrius. 1991 pavasarį Informacijos skyrius pertvarkytas į Informacijos tarnybą, joje įkurtas A skyrius, kuris perėmė žvalgybos funkcijas. 1991 10 Krašto apsaugos departamentas pertvarkytas į Krašto apsaugos ministeriją. Buvusios Informacijos tarnybos A skyriaus funkcijas perėmė Antroji tarnyba, 1993 04 22 prie jos prijungtas Kontržvalgybos departamentas ir ji pavadinta Žvalgybos-kontržvalgybos departamentu. 1994 05 04 Žvalgybos-kontržvalgybos departamentas reorganizuotas į Antrąjį departamentą, nuo 1997 07 23 – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Vadovai
Departamento vadovai išvardyti lentelėje.
| Vadovas | Metai |
|---|---|
| Petras Ivoškis | 1990–1991 |
| majoras Mindaugas Ravinskas | 1991–1993 |
| Virgilijus Česnulevičius | 1993–1997 |
| Kostas Mickevičius | 1997–2001 |
| pulkininkas leitenantas Gintaras Bagdonas | 2001–2007 |
| pulkininkas Juozas Kačergius | 2007–2012 |
| pulkininkas Alvydas Šiuparis | 2012–2016 |
| pulkininkas Remigijus Baltrėnas | 2016–2020 |
| pulkininkas Elegijus Paulavičius | nuo 2020 |
*iki 1997 veikė kitais pavadinimais
609