Lietuvõs Respùblikos finánsinių nusikaltmų týrimo tarnýba
Veikla
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pastatas Vilniuje (2019)
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) veiklą reglamentuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas (2002). Įstatyme nustatyta, kad FNTT siekia apsaugoti valstybės finansinę sistemą nuo nusikalstamo poveikio, tiria nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu, vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų finansinei sistemai prevenciją ir kita. FNTT daugiausia dėmesio skiria nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu, PVM grobstymu, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu, atskleidimui, tyrimui ir prevencijai.
FNTT vadovauja direktorius, kurį 5 metams skiria vidaus reikalų ministras. Direktorius turi patarėją ir pavaduotojų. Tarnybos direktorius turi pavaduotojus, kuriuos į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Tarnybos direktoriaus pavaduotojai tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi Tarnybos direktoriui.Nuo 2020 FNTT yra Imuniteto ir kontrolės, Dokumentų valdymo, Finansų, Turto valdymo ir informacinių technologijų, Valdymo organizavimo skyriai, Personalo valdymo grupė, Specialiųjų užduočių, Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo, Pinigų plovimo prevencijos valdybos, Kriminalinės žvalgybos ir Informacijos analizės skyriai, Vilniaus apygardos, Kauno apygardos, Klaipėdos apygardos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos. 2021 FNTT dirba 333 pareigūnai ir valstybės tarnautojai.
Istorija
Nuo 1924 panašias į mokesčių policijos funkcijas Lietuvoje vykdė viešoji policija. Po 1932–33 įvykdytos viešosios policijos reformos buvo įsteigtos 263 miestų ir valsčių viešosios policijos nuovados, tai yra kiekviename valsčiuje buvo sukurta policijos nuovada. Kaune buvo įsteigta speciali mokesčių nuovada.
Didesniuose miestuose prie pagrindinių nuovadų buvo įsteigtos mokesčių policijos nuovados. Pvz., Kaune 1932 buvo įsteigta speciali mokesčiams surinkti 5 policijos nuovada. 1934 priimtas Valstybės mokesčių mokėjimo tvarkos įstatymas, kuriuo policija įpareigota išieškoti mokesčius, rūpintis mokesčiais, patenkančiais į ligonių kasas, Lietuvos Raudonąjį Kryžių, Darbo rūmus, ir kitais mokesčiais. Mokesčių išieškojimo funkcijas atliko ir privati policija, kuri dažniausiai buvo steigiama prie savivaldybių. Viena šios policijos darbo sričių buvo savivaldybės mokesčių išieškojimas. Pagal 1935 Kainų priežiūros įstatymą policija turėjo vykdyti kainų priežiūrą. 1935 buvo patvirtintos Mokestinių liekanų priverstinojo ieškojimo išlaidoms atlyginti sumų atskaitomybės ir Mokestinių liekanų ieškojimo iš kilnojamojo turto išlaidoms atlyginti taisyklės, 1936 – Valiutos išvežimui per administracinę liniją tvarkyti taisyklės.
iškabos prie pagrindinio įėjimo į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pastatą Vilniuje (2019)
SSRS okupuotoje Lietuvoje finansinių nusikaltimų tyrimą vykdė Kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu tarnyba, kurią sudarė miestų skyriai ir poskyriai.
1 pav. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ženklas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 02 04 buvo įsteigtas Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šis departamentas tyrė veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu, klaidingų duomenų apie pajamas ir pelną teikimu, mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų vengimu, nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir kita. Mokesčių policijai buvo pavesta tirti mokesčių administratorių bei Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo faktus ir kitus pažeidimus, susijusius su mokesčiais ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis. Pinigų plovimo prevencijos įstatymu (1998) Mokesčių policijai pavesta įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos priemones.
2002 04 01 įsigaliojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas, pagal kurį Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pertvarkytas į FNTT. Įstatymu nustatytos naujos, labiau valstybės finansų apsaugai pritaikytos šios tarnybos funkcijos, panaikintas mokesčių administravimo sistemos institucijų revizijų ir kvotos funkcijų dubliavimas, nustatyti specialūs, tai yra skirti tiesiogiai valstybės finansų apsaugos funkcijai vykdyti, tarnybos pareigūnų įgaliojimai. 2002 05 24 FNTT pradėjo bendradarbiauti su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (Office Européen de Litte Anti-Fraude, OLAF).
2002 07 01 prie FNTT prijungtas buvęs Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos. Įgyvendinant 2003 05 01 įsigaliojusių Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatas tarnyba pertvarkyta į ikiteisminio tyrimo įstaigą, parengti žinybiniai dokumentai, reglamentuojantys FNTT tam tikros veiklos sritis: ikiteisminio tyrimo, ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo ir specialisto išvados teikimo, tikrinimų, atliekamų įgyvendinant Europos Bendrijos finansinių interesų apsaugą, organizavimo ir kita. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2004 01 01 pakeitimai praplėtė FNTT įgaliojimus įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones. Buvo papildytas sąrašas įstaigų ir kitų subjektų, kurie privalo vykdyti pinigų plovimo prevencijos priemones, aiškiau apibrėžtos pinigų plovimo prevencijos priemonės. FNTT turi emblemą (ženklą), 2004 buvo patvirtinta FNTT vėliava.
2 pav. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vėliava
2005 FNTT įsteigtas Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyrius, kuriam pavesta atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus pažeidimus, susijusius su neteisėtu Europos Sąjungos paramos fondų lėšų gavimu ir panaudojimu, atlikti šių pažeidimų prevenciją.
Nuo 2010 FNTT teikia Kriminalinės informacijos analizės centrui duomenis apie įtartinas finansines operacijas, kurios gali būti susijusios su nusikalstamomis grupuotėmis ar asmenimis, užsiimančiais prekyba žmonėmis, narkotikais, nelegalia migracija, kontrabanda bei kitais sunkiais nusikaltimais, generuojančiais didžiausias pajamas, bei prisideda prie šių nusikalstamų veikų tyrimo, atlikdama nusikalstamu būdu gautų pajamų paiešką bei nustatymą. 2010 bendru FNTT direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu įsteigtas Rizikos analizės centras, kurio tikslas – efektyviau panaudoti institucijų kaupiamus duomenis, patirtį ir kompetenciją keičiantis duomenimis ir analizuojant su įvairiais pažeidimais bei nusikalstamomis veikomis, darančiomis neigiamą įtaką ar žalą valstybės finansų sistemai bei mokesčių surinkimui, susijusią informaciją, nustatant grėsmes valstybės finansų sistemai ir mokesčių surinkimui bei organizuojant jų užkardymą ir tyrimą.
Po 2011 įvykusios FNTT pertvarkos vietoj šalies apskrityse buvusių 20 padalinių penkių apygardų principu ėmė veikti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinės valdybos (kiekvieną jų sudaro du skyriai – Nusikalstamų veikų tyrimo ir Ūkinės finansinės veiklos tyrimo). FNTT centrinį padalinį po pertvarkos sudarė Analizės ir prevencijos, Specialiųjų užduočių ir Administravimo valdybos. Siekiant užtikrinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų rizikos mažinimą, įsteigtas Imuniteto ir kontrolės skyrius. Nuo 2013 FNTT įsteigti specializuoti padaliniai – Pinigų plovimo prevencijos ir Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos.
Vadovai
| Vadovas | Metai |
|---|---|
| Darius Samuolis | 1997–2003 |
| Romualdas Boreika | 2003–2010 |
| Vitalijus Gailius | 2010–2012 |
| Kęstutis Jucevičius | 2012–2017 |
| Antoni Mikulskis | 2017–2022 |
| Rolandas Kiškis | nuo 2022 |
*iki 2002 veikė kitais pavadinimais
FNTT; -mokesčių policija
609