Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvõs Respùblikos Konstitùcija, pilietinės Tautos – steigiamosios valdžios subjekto – nustatyta ypatinga aukščiausioji teisė, kuri nubrėžia valstybinės bendruomenės gyvenimo norminį pagrindą, nustato teisės sistemos, visų kitų aktų gaires. Konstitucinės nuostatos yra įtvirtintos vientisame, kodifikuotame, didžiausios teisinės galios tiesiogiai taikomame akte, kurį sudaro preambulė, pagrindinė dalis, baigiamieji nuostatai ir sudedamosios dalys: 1991 02 11 Konstitucinis įstatymas Dėl Lietuvos valstybės, 1992 06 08 Konstitucinis aktas Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas, 1992 10 25 referendume kartu su Konstitucija priimtas įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos ir 2004 07 13 Konstitucinis aktas Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršelis

Preambulė

Preambulėje (ypač didelės teisinės reikšmės konstitucinio teksto dalyje) glaustai įtvirtinti svarbiausi principai – atvira, teisinga, darni pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė, puoselėjanti tautinę santarvę, bei esminės vertybės – Lietuvos valstybės ir jos teisės tęstinumas, gimtosios (lietuvių) kalbos, rašto, papročių perimamumas, žmogaus teisių prigimtiškumas, neatsiejama asmens teisės į saviraišką dalis – teisė laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje. Preambulėje nustatytas tam tikrų teisės tradicijų, valstybingumo ir jo įtvirtinimo teisėje tęstinumas – lietuvių tauta Lietuvos valstybės teisės pamatus grindė Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis (Lietuvos konstitucijos).

Pagrindinė dalis

Pagrindinė dalis susideda iš 14 skirsnių (149 straipsniai). I skirsnyje Lietuvos valstybė (1–17 straipsniai) nustatyti valstybės santvarkos pagrindai: nepriklausomumas, valdymo forma (respublika), demokratinis režimas, teritorijos vientisumas (Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius), suverenas (Tauta), kuriam priklauso steigiamoji valdžia, aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų sistema (valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas), valdžios padalijimas ir valdžios galių ribos (valdžios galias riboja Konstitucija), Lietuvos pilietybės įgijimo pagrindai (gimimas ir kiti įstatymo nustatyti pagrindai), svarbiausių valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų sprendimo būdo – referendumo – paskelbimo tvarka, valstybės simboliai – vėliava (Lietuvos valstybės vėliava), herbas (Lietuvos valstybės herbas), himnas (Lietuvos valstybės himnas), valstybinė kalba (lietuvių kalba), valstybės sostinė (Vilnius).

II skirsnyje Žmogus ir valstybė (18–37 straipsniai) nustatyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, įtvirtintos pilietinės ir politinės asmens teisės ir laisvės – teisė į gyvybę, žmogaus laisvės, asmens ir jo orumo, privataus gyvenimo, būsto, nuosavybės neliečiamumas, teisė turėti ir reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, visų asmenų lygybė prieš teismą ir kitas valstybės institucijas ar pareigūnus, privilegijų draudimas, teisė kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą, dalyvauti šalies valdyme, stoti į valstybės tarnybą, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, teikti peticijas, t. p. garantuota aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisės, bendrijų, politinių partijų ar asociacijų laisvė, teisė į susirinkimus ir kita.

III skirsnyje Visuomenė ir valstybė (38–45 straipsniai) įtvirtintos kai kurios socialinės ir kultūrinės asmens teisės ir laisvės – valstybinė šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės sauga ir globa, teisė į nemokamą mokymą valstybinėje bendrojo lavinimo, profesinėje ir aukštesniojoje mokykloje, gerai besimokantiems – ir valstybinėje aukštojoje mokykloje, kultūros, mokslo ir mokslo tiriamosios bei pedagoginės veiklos laisvė, valstybės parama kultūrai ir mokslui ir kita.

IV skirsnyje Tautos ūkis ir darbas (46–54 straipsniai; 47 straipsnis keistas 1996 ir 2003) nustatyti ekonominės santvarkos pagrindai (ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, nustatyti išimtinės valstybės nuosavybės objektai ir kita), t. p. įtvirtintos kai kurios ekonominės ir socialinės asmens teisės ir laisvės – asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą, vartotojo interesų gynimas, teisė gauti senatvės ir neįgalumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymo nustatytais atvejais, valstybės laiduojama pagalba ir paslaugos žmogui susirgus ir nemokama medicinos pagalba įstatymo nustatyta tvarka valstybės gydymo įstaigose bei kita.

V skirsnyje Seimas (55–76 straipsniai; 57 straipsnis keistas 2004) nustatyta reikalavimai kandidatams į Lietuvos Respublikos Seimo narius, eilinių Seimo rinkimų laikas, pirmalaikių rinkimų skelbimo pagrindai ir tvarka, narių įgaliojimų laikas, apkalta, statusas, sesijų laikas ir posėdžių vedimo tvarka, įgaliojimai, nurodoma, kad Seimo statutas turi įstatymo galią ir nustato Seimo struktūrą bei darbo tvarką.

VI skirsnio Respublikos Prezidentas (77–90 straipsniai; 84 straipsnis keistas 2003) nustatyti reikalavimai kandidatams į Prezidentus (Lietuvos Respublikos Prezidentas), eilinių Prezidento rinkimų laikas, Prezidento statusas, įgaliojimai, jų trukmė, pirmalaikių rinkimų skelbimo pagrindai ir tvarka bei kita.

VII skirsnyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė (91–101 straipsniai) nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis, sudarymo tvarka, įgaliojimai, sprendimų priėmimo tvarka, atsakomybė, įgaliojimų trukmė, atsiskaitomybė, ministrų statusas ir kita.

VIII skirsnyje Konstitucinis Teismas (102–108 straipsniai; 2019 papildyti 106 ir 107 straipsniai numatant individualaus konstitucinio skundo institutą) nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtis, sudarymo tvarka, įgaliojimai, reikalavimai kandidatams į teisėjus, teisėjų statusas, jų įgaliojimų trukmė, sprendimų galia ir padariniai bei kita.

IX skirsnyje Teismas (109–118 straipsniai; 118 straipsnis keistas 2003) nustatyta bendrosios kompetencijos teismų sistema, reikalavimai kandidatams į teisėjus, teisėjų skyrimo ir atleidimo tvarka, statusas, jų įgaliojimų trukmė, teismo proceso principai, prokuro funkcijos ir kita.

X skirsnyje Vietos savivalda ir valdymas (119–124 straipsniai; 119 straipsnis keistas 1996, 2002 ir 2022) įtvirtinta valstybės teritorijos administracinių vienetų savivaldos teisė, kuri įgyvendinama per savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus, savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo, valstybės ir savivaldybių interesų derinimo, valstybės paramos savivaldybėms, jų veiklos teisinės priežiūros principai, savivaldybių teisių apsaugos garantijos (savarankiški biudžetai, teisė ginti teises teisme, teritorijos ribų apsauga ir kita).

XI skirsnyje Finansai ir valstybės biudžetas (125–132 straipsniai; 125 straipsnis keistas 2006, 2014 Konstitucinis Teismas pripažino, kad 2006 priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai) nustatyti valstybės finansų ir biudžeto pagrindai.

XII skirsnyje Valstybės kontrolė (133–134 straipsniai) nustatyta Valstybės kontrolės kompetencija, valstybės kontrolieriaus skyrimo tvarka.

XIII skirsnyje Užsienio politika ir valstybės gynimas (135–146 straipsniai) nustatyti užsienio politikos (vadovavimasis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, karo propagandos draudimas, dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, jei tai neprieštarauja valstybės interesams ir jos nepriklausomybei, draudimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus, dislokuoti užsienio valstybių karines bazes, nurodytos tarptautinės sutartys, kurias turi ratifikuoti ar denonsuoti Seimas) ir valstybės gynimo (kiekvieno piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, Valstybės gynimo tarybos sudėtis, jos veiklos tvarka ir įgaliojimai, draudimas karinių tarnybų pareigūnams būti renkamiems į Seimą ar savivaldybių tarybas, eiti pareigas civilinėje valstybės tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir organizacijų veikloje, Seimo ir Prezidento priimami sprendimai ginkluoto užpuolimo ir kitais atvejais, teisių ir laisvių apribojimo pagrindai įvedus karo ar nepaprastąją padėtį) pagrindai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija pasirašyta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio (1992 11 06)

XIV skirsnyje Konstitucijos keitimas (147–149 straipsniai) nustatyta Konstitucijos keitimo tvarka – pateikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę 1/4 visų Seimo narių grupė ar ne mažiau kaip 300 000 rinkėjų; galiojant nepaprastajai ar karo padėčiai Konstitucija netaisoma; skirsnių Lietuvos valstybė ir Konstitucijos keitimas nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu; pataisos dėl Konstitucijos kitų skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime 2 kartus, tarp balsavimų darant ne mažesnę kaip 3 mėn. pertrauką; įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jei per kiekvieno balsavimą už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių; nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų; priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Prezidentas ir oficialiai paskelbia ne vėliau kaip per 5 d.; nurodytu laiku Prezidentui nepasirašius ir nepaskelbus įstatymo, toks įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas; įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po mėnesio nuo jo priėmimo.

Baigiamieji nuostatai

Baigiamuosiuose nuostatuose (150–154 straipsniai; 150 straipsnis keistas 2004, įtrauktas Konstitucinis aktas Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje) nurodyta Konstitucijos sudedamosios dalys, nustatyta jos pasirašymo, paskelbimo (per 15 d.) tvarka, keitimo taisyklės.

Konstitucinio įstatymo Dėl Lietuvos valstybės teiginys Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika yra pamatinis principas, kuris gali būti pakeistas tik plebiscitu, jei tam pritartų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių aktyvią rinkimų teisę.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis skaito Lietuvos Respublikos Konstituciją (1992 11 06)

Pagal Konstitucinį aktą Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas bet kokie mėginimai įtraukti Lietuvą į buvusios SSRS pagrindu kuriamas valstybių sąjungas ar sandraugas laikomi priešiška Lietuvos nepriklausomybei veikla, uždraustas Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar jai priklausančių valstybių karinių bazių ir dalinių buvimas Lietuvos teritorijoje. Įstatyme Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įtvirtintos nuostatos dėl priimtos Konstitucijos pasirašymo ir paskelbimo tvarkos, pateiktas Seimo nario priesaikos tekstas. Konstituciniu aktu Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įtvirtintas konstitucinis Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pagrindas, nustatyta galimybė perleisti dalį valstybės institucijų kompetencijos Europos Sąjungos institucijoms, apibrėžtas Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės santykis, įteisintas Vyriausybės ir Seimo bendradarbiavimas Lietuvai dalyvaujant Europos Sąjungos teisės aktų priėmime; Vyriausybės sprendimų priėmimui netaikomas Konstitucijos 95 straipsnis.

Rengimas

1990 11 07 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino Konstitucijos projekto rengimo grupę, kuri turėjo parengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepciją ir iki 1990 12 31 pateikti ją Prezidiumui (rengimas užtruko). Grupės parengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenys paskelbti Lietuvos aide 1991 05 10.

1

1991 11 05 nutarime Dėl Lietuvos Respublikos konstitucingumo raidos nubrėžtos pagrindinės Konstitucijos rengimo gairės, politinės, socialinės, teisinės prielaidos, į kurias turi būti atsižvelgiama formuluojant konstitucinę doktriną ir konkretų konstitucinį tekstą.

1991 12 09 vykusiame parlamento visų frakcijų vadovų arba įgaliotųjų atstovų susitikime ir kitą dieną vykusiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje suformuluotas pagrindinis Komisijos Konstitucijos projektui parengti sudarymo principas – nutarta ją organizuoti remiantis visų frakcijų atstovavimu ir atsižvelgiant į frakcijas sudarančių narių skaičių.

2

1992 01 22 Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą Dėl Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti darbo organizavimo, kuriuo buvo patvirtinti Komisijos nuostatai, t. p. darbo grupės nariai. Parengtam Konstitucijos projektui 1992 04 21 pritarė Aukščiausioji Taryba ir pavedė jį iki 1992 05 01 paskelbti visuomenei svarstyti.

3

Nuo birželio vidurio Aukščiausiojoje Taryboje susidarė neformalios, tarpfrakciniu pagrindu veikiančios deputatų grupės, siekiančios ieškoti ir rasti bendrų susitarimų prielaidas. Taip pradėjo veikti ir Konstitucijos problemų derinimo grupė, ji stengėsi parengti suderintą Konstitucijos projektą. Šios grupės veikla buvo konstruktyvi, nes 1992 08 04 Aukščiausioji Taryba, išvengdama aštresnių ginčų, pritarė parengtam konsoliduotam protokolui, kuriame apibrėžtos pagrindinės pozicijos dėl būsimosios Konstitucijos.

4

Deputatams K. Lapinskui ir E. Jarašiūnui pavesta iki 1992 09 01 parengti vientisą Konstitucijos projekto tekstą, o 09 03 pradėti jį svarstyti Konstitucijos problemų derinimo grupėje ir Laikinojoje komisijoje Konstitucijos projektui parengti.

1992 10 12 Aukščiausiosios Tarybos deputatams įteiktas suderintas Konstitucijos projektas ir pradėtas svarstyti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose. Lygiagrečiai buvo svarstomi įstatymų Dėl referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti projektas ir Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos projektai.

Priėmimas

Lietuvos Konstitucija priimta 1992 10 25 referendumu, jai pritarė daugiau kaip pusė visų Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Pagal Konstitucijos 151 straipsnį ji įsigaliojo 1992 11 02, t. y. kitą dieną po oficialaus referendumo rezultatų paskelbimo. Konstitucijos ir jos įsigaliojimo įstatymo tekstą 1992 11 06 pasirašė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis. 1992 11 10 Konstitucija buvo paskelbta valstybiniame laikraštyje Lietuvos aidas, o 1992 11 30 – Valstybės žiniose. Lietuvos Konstitucijoje iki 2022 atlikta 12 straipsnių pakeitimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršelis

Lietuvos konstitucijos; konstitucija; 1992 Lietuvos Konstitucija; 1992 Lietuvos Respublikos Konstitucija

1888

579

3254

konstitucija

Lietuvos konstitucijos

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką