Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidento vėliava

Prezidento rūmų ansamblis iš paukščio skrydžio

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos kalba Seime 2019 07 12

Prezidento rūmai naktį (2019)

Lietuvõs Respùblikos Prezideñtas, Prezideñtas, Lietuvos valstybės vadovas, vykdomosios valdžios atstovas.

Reikalavimai kandidatui į Prezidentus

Lietuvos Respublikos Prezidentu renkamas ne jaunesnis kaip 40 metų Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jei pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (1992) gali būti renkamas Seimo nariu.

Prezidento rinkimai

Kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 20 000 rinkėjų parašų. Prezidentą kas 5 metus renka (ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės) Lietuvos piliečiai pagal visuotinę, lygią, tiesioginę rinkimų teisę, slaptu balsavimu. Eiliniai rinkimai organizuojami paskutinį sekmadienį likus 2 mėnesiams iki Prezidento kadencijos pabaigos. Prezidento rinkimų tvarką reglamentuoja Prezidento rinkimų įstatymas (1993, nauja redakcija 2013). Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jei pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po 2 savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, jame dalyvauja 2 kandidatai, gavę daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Jei pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip 2 kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.

Pirmalaikiai Prezidento rinkimai

Pirmalaikius Prezidento rinkimus gali skelbti po Prezidento paskelbtų pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos. Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti pirmalaikiuose rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu. Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jei iki pirmalaikių rinkimų praėjo daugiau kaip 3 metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jei praėjo mažiau kaip 3 metai jo pirmosios kadencijos laiko – Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija. Jei pirmalaikiai Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.

Išrinktojo Prezidento pareigos

Prezidento įstatyme (1993, nauja redakcija 2009) nustatyta, kad po Prezidento rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išrinktajam Prezidentui įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą. Kitą dieną jis turi sustabdyti savo veiklą politinėje partijoje ar organizacijoje iki kitos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Išrinktasis Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Prezidento kadencijai ir Seimo posėdyje prisiekęs Tautai (prisiekia ir perrinktasis Prezidentas). Prezidento priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Prezidentas negali būti Seimo nariu, eiti jokių kitų pareigų ir gauti kitokį atlyginimą, išskyrus Prezidentui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Prezidento asmens neliečiamumas

Prezidento asmuo neliečiamas – kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką, t. p. paaiškėjus jo nusikalstamai veikai. Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos tvarka.

Prezidento veikla

Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe vykdo užsienio politiką, pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti, Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus, teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką; priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras. Vyriausybei atsistatydinus ar jai grąžinus įgaliojimus ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą, Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus, nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų nustatytus valstybės pareigūnus. Teikia Seimui Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus šio teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūrą; skiria Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jei jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas, teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia generalinį prokurorą; teikia Seimui Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūrą, o, paskyrus visus šio teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą; teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą, gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais. Prezidentas yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, jis šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdžius; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; suteikia aukščiausius karinius laipsnius, sprendžia ginkluotos gynybos, karo, nepaprastosios padėties įvedimo, mobilizacijos klausimus. Skaito Seime metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Šaukia neeilinę Seimo sesiją, skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos nustatytais atvejais – pirmalaikius Seimo rinkimus. Įstatymų nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę, malonę nuteistiesiems, skiria valstybės apdovanojimus, pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui. Prezidentas savo įgaliojimams įgyvendinti leidžia aktus – dekretus.

Prezidento įgaliojimų pabaiga

Prezidento įgaliojimai nutrūksta pasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas, įvykus pirmalaikiams Prezidento rinkimams. Prezidentui atsistatydinus iš pareigų, mirus, Seimui jį pašalinus iš pareigų apkaltos tvarka, Seimui, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį ar susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, pavaduoja Seimo Pirmininkas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja iškilmingoje valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje (2018 07 06)

Prezidento instituto istorija

Prezidento institutą 1919 04 įsteigė Valstybės Taryba (prezidentu išrinktas A. Smetona). Nuo 1919 09 Prezidento darbo vieta buvo Kaune, buvusiuose gubernatoriaus rūmuose. 1920 Steigiamajam Seimui išsirinkus pirmininką (juo tapo A. Stulginskis), jis ėjo ir Lietuvos prezidento pareigas. Konstituciniu lygmeniu Prezidento rinkimų tvarka ir pareigos buvo apibrėžtos 1922 Konstitucijoje (Prezidentas turėjo būti ne jaunesnis nei 35 metų, buvo renkamas Seime slaptu balsavimu 3 metams, prireikus jį pavadavo Seimo pirmininkas, galėjo būti atstatydintas 2/3 visų atstovų balsų dauguma; tas pats asmuo galėjo būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės). Po 1926 įvykusio Gruodžio septynioliktosios perversmo valstybėje faktiškai įvestas vienasmenis valdymas. Ši tvarka įteisinta ir 1928 Konstitucijoje, kuri labai išplėtė Prezidento galias. Buvo nutraukta daug prezidentą su Seimu siejančių ryšių (Prezidentas buvo renkamas rinkikų, Seimas jo negalėjo atstatydinti ir kita), kadencijos trukmė pailginta iki 7 metų.

Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas 1949 02 16 priėmė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaraciją (1999 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo šią deklaraciją pripažino Lietuvos valstybės teisės aktu), pagal kurios nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas (2009 03 12 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Deklaraciją dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu, pagal kurią J. Žemaitis pripažintas kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę grįžta prie demokratiškesnio Prezidento instituto. 1992 priimtoje Konstitucijoje įteisintas valstybės vadovo – Prezidento institutas. Jo funkcionavimo tvarką nustato Konstitucijos 6 skirsnis ir Prezidento įstatymas. Lietuvos Respublikos Prezidentų sąrašas pateiktas lentelėje.

-Lietuvos prezidentas

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė skaito metinį pranešimą Lietuvos Respublikos Seime (2018 06 12)

Lent. Lietuvos Respublikos Prezidentai
Prezidentas Metai
Antanas Smetona 1919 04 04–1920 06 19
Aleksandras Stulginskis 1920 06 19–1922 12 21 (einantis Prezidento pareigas)
Aleksandras Stulginskis 1922 12 21–1926 06 07
Kazys Grinius 1926 06 07–1926 12 19
Antanas Smetona 1926 12 19–1940 06 15
Jonas Žemaitis 1949 02 16–1954 11 26; 2009 03 12 Lietuvos Respublikos Seimo pripažintas kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas
Algirdas Mykolas Brazauskas 1992 11 25–1993 02 25 (einantis Prezidento pareigas)
Algirdas Mykolas Brazauskas 1993 02 25–1998 02 26
Valdas Adamkus 1998 02 26–2003 02 25
Rolandas Paksas 2003 02 26–2004 04 06, pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka
Artūras Paulauskas 2004 04 06–2004 07 12 (einantis Prezidento pareigas)
Valdas Adamkus 2004 07 12–2009 07 12
Dalia Grybauskaitė 2009 07 12–2019 07 12 (perrinkta 2014)
Gitanas Nausėda nuo 2019 07 12

1553

2895

prezidentas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką