Lietuvõs Respùblikos Semas, Semas, Lietuvos įstatymų leidžiamoji institucija. Lietuvos Respublikos Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys. Jie renkami 4 metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiais mišriosios sistemos rinkimais.
Seimo rinkimai
Rinkimų kodekse (įsigaliojo 2022 09 01, pakeitė iki tol galiojusį 1992 Seimo rinkimų įstatymą) nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, rinkimų dieną sukakęs 18 metų, turi po vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose bei lygią teisę pareikšti savo nuomonę dėl kandidatų, įrašytų į tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Seimo I rūmai (1981, architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai)
Seimo nariais gali būti renkami ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos piliečiai, nesusiję priesaika ar pasižadėjimu su kita valstybe ir nuolat gyvenantys Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, asmenys, teismo pripažinti neveiksniais su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse, teisėjai, kol eina šias pareigas, t. p. asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į pensiją statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje. Asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.
Eilinius Seimo rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Seimas ar Prezidentas. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Juos Prezidentas skelbia ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, juos gali skelbti Prezidentas, jei Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ar nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų 2 kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai, t. p. Vyriausybės siūlymu, jei Seimas pareiškė tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius priėmus sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų.
Rinkimams rengti ir vykdyti nuo 2020 07 03 Lietuvos teritorija skirstoma į 70 vienmandačių rinkimų apygardų (sudarytos iš 1938 apylinkių), dar viena apygarda (sudaryta iš 51 apylinkės) skirta Pasaulio lietuviams, kurie balsuoja užsienyje. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, patvirtina ir savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir kita. Sudaroma 1 daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo Vyriausioji, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuosebalsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsavimo komisijos.
Kandidatus į Seimo narius gali kelti: vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose partija, įregistruota pagal Politinių organizacijų įstatymą (įsigaliojo 2022 09 01, pakeitė 1990 Politinių partijų įstatymą) ne vėliau kaip prieš 180 dienų iki rinkimų; vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jei jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1000 tos apygardos rinkėjų; daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, t. p. vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus. Nuo kandidatų paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija (draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos).
Seimo II (2007, architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, Andrius Gediminas Gudaitis, Jūras Balkevičius, Artūras Burba) ir I rūmai
Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų arba pakartotinio balsavimo skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Jei renkant naują Seimą yra rengiamas pakartotinis balsavimas, galutiniai rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatai skelbiami kartu su pakartotinio balsavimo rezultatais.
Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jei rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 % į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 % į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 2 kandidatai ir nė vienas iš jų negavo reikiamo skaičiaus rinkėjų balsų, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja 2 kandidatai, gavę daugiausia balsų. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija skelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jei abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau balsų. Jei abu kandidatai pirmą kartą balsuojant gavo vienodą balsų skaičių, Seimo narys išrenkamas burtų būdu. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip 1/4 visų rinkėjų. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 7 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Pakartotiniai rinkimai vyksta rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar yra pripažinti negaliojančiais. Jie rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų.
Seimas laikomas išrinktu, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik Seimo posėdyje prisiekęs būti ištikimas Lietuvai. Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Seimo narys, Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai
Seimo statute (1994, nauja redakcija 1999) nustatyta, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, t. p. su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus Seimo nariui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą. Per Seimo sesiją ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose. Seimo nario asmuo neliečiamas, jis negali būti persekiojamas už balsavimus ar kalbas Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose.
Seimo darbui vadovauja ir Seimui atstovauja Seimo Pirmininkas. Seimo posėdžiui gali vadovauti Seimo Pirmininko pavaduotojas (Seimo Pirmininko pavaduotojų gali būti ne daugiau kaip 7, vienas jų gali būti pirmasis pavaduotojas). Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai išrenkami pirmajame išrinkto Seimo posėdyje. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.
Komitetai ir komisijos
Seimas įstatymų projektams nagrinėti ir kitiems klausimams spręsti iš savo narių sudaro komitetus – Aplinkos apsaugos, Ateities, Audito, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Europos reikalų, Kaimo reikalų, Kultūros, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų, Švietimo ir mokslo, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Žmogaus teisių. Komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje. Komitetus sudaro 7–17 (Europos reikalų komitetą sudaro 15–25) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomitečius, kuriuos turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.
Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų, Peticijų, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties, Neįgaliųjų teisių ir kitos komisijos. Trumpalaikiams ar mažiau svarbiems klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitas laikinąsias komisijas. Seimo valdyba t. p. gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas. Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.
Frakcijos
Politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas ar seniūno pavaduotojas, pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys. Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės, kuri turi frakcijos teises, nariais. Seimo nariai t. p. gali jungtis į laikinąsias grupes.
Seniūnų sueiga
Seniūnų sueiga (ją sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai, jos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas) svarsto Seimo sesijos darbų programas, posėdžių darbotvarkes, derina Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikia sprendimų šiais klausimais projektus Seimui ir jo valdybai, pataria Seimo Pirmininkui.
Seimo valdyba
Seimo valdyba (sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio, jos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas) sprendžia organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikia patarimus Seimo Pirmininkui. Seimo kanceliarijai vadovauja Seimo kancleris, kurį 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu.
Seimo darbas
Seimo 2007 rudens sesijos atidarymas Seimo II rūmų Posėdžių salėje
Išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Prezidentas. Pirmąjį po rinkimų posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Seimas kasmet renkasi į eilines – pavasario (03 10–06 30) ir rudens (09 10–12 23) – sesijas, kurios Seimo nutarimu gali būti pratęstos. Neeilines sesijas (ne mažiau kaip 1/3 Seimo narių siūlymu) šaukia Seimo Pirmininkas, o Konstitucijos nustatytais atvejais – Prezidentas. Seimo sesijos metu dažniausiai rengiami 4 posėdžiai per savaitę (po 2 antradienį ir ketvirtadienį), kas 3 savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, Seimo valdybos nustatytu laiku rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais. Seimo posėdžiai dažniausiai yra atviri. Seimui nutarus, Prezidentui, Seimo Pirmininkui pareikalavus, išimties tvarka gali būti rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be Seimo narių, dalyvauja tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, esant reikalui, – Posėdžių sekretoriato darbuotojai. Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi Seimo valdyba, frakcijos, komitetai.
Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia įstatymus, priima nutarimus dėl referendumų, skelbia Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus. Pritaria ar nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai, svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti, Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina ministerijas, prižiūri Vyriausybės veiklą, gali pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru. Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir šių teismų pirmininkus, skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką, sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį. Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus. Steigia valstybės apdovanojimus, leidžia amnestijos aktus. Nustato Respublikos administracinį suskirstymą. Seimas gali įvesti valstybėje tiesioginį valdymą, karo padėtį ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją, spręsti ginkluotųjų pajėgų panaudojimo klausimus.
Dėl Seimo posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, slaptai ar vardiniu balsavimu. Lietuvos Respublikos Konstituciniai įstatymai priimami, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Įstatymai priimami, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių. Sprendimai dėl protokolinių (įrašomų į posėdžio protokolą) Seimo nutarimų, tam tikrų svarstomo klausimo nuostatų, įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų priimami balsavusių Seimo narių dauguma; šie sprendimai t. p. gali būti priimti ir be balsavimo (bendru sutarimu).
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė skaito metinį pranešimą Lietuvos Respublikos Seime (2018 06 12)
Seimui atskaitingos institucijos
Seimui atskaitingos institucijos (2020): Konkurencijos taryba, Lietuvos mokslo taryba, Etninės kultūros globos, Lietuvos švietimo, Nacionalinė sveikatos tarybos, Generalinė prokuratūra, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos bankas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos radijo ir televizijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės, Valstybinė kultūros paveldo, Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus, Lygių galimybių kontrolieriaus, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Valstybės kontrolė, Valstybės saugumo departamentas.
Seimo teikiami apdovanojimai
Seimas teikia šiuos apdovanojimus: 2004 įsteigtą Felicijos Bortkevičienės kalbos premiją (skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą), 2010 – Valstybės Nepriklausomybės stipendiją (skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus ir konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą), 2011 – Laisvės premiją ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį Tarnaukite Lietuvai (skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą), 2014 – apdovanojimą už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei (skiriamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms, mokslo, mokymo, kultūros institucijoms ir kitiems asmenims).
-Lietuvos Seimas
2895