Lietuvõs Respùblikos sociãlinės apsaugõs ir dárbo ministèrija, vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą socialinės apsaugos ir darbo srityse. Yra Vilniuje. Vadovauja Ministro Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamas socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Veikla
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastatas Vilniuje (2019)
Ministerija formuoja darbo santykių ir darbo apmokėjimo bei socialinės partnerystės, darbo rinkos ir užimtumo rėmimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros, valstybinio socialinio draudimo (ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, pensijų), pensijų (pensijų kaupimo, socialinio draudimo, valstybinių, šalpos ir kitų pensinio pobūdžio išmokų), piniginės socialinės paramos (socialinių pašalpų ir kompensacijų nepasiturintiems gyventojams, išmokų vaikams, socialinės paramos mokiniams, paramos mirties atveju), šeimos ir vaiko teisių apsaugos, jaunimo, socialinės integracijos, moterų ir vyrų lygių galimybių, nevyriausybinių organizacijų plėtros, savanoriškos veiklos politiką, užtikrina tarptautinių ir Europos Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinimą ministerijai pavestose valdymo srityse.
Pavaldžios įstaigos
Prie ministerijos veikia (2019) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra), Užimtumo tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija, Socialinių paslaugų priežiūros, Neįgaliųjų reikalų, Jaunimo reikalų departamentai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Ginčų komisija, ministerijai pavaldūs Pabėgėlių priėmimo, Techninės pagalbos neįgaliesiems centrai, viešosios įstaigos Technikos priežiūros tarnyba, Europos socialinio fondo agentūra, senelių ir neįgaliųjų globos įstaiga Senevita, t. p. socialinės globos įstaigos (37), gestų kalbos vertėjų centrai (5).
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pastatas Vilniuje (2020)
Istorija
1918 sudarius pirmąją Lietuvos Vyriausybę, įsteigta ir atskira Viešųjų darbų ir maitinimo ministerija su Socialinės apsaugos, Maitinimo ir Darbo departamentais. 1919 pradžioje Viešųjų darbų ir maitinimo ministerija pertvarkyta į dvi ministerijas: Darbo ir socialinės apsaugos bei Tiekimo ir maitinimo. 1919 10 29 Darbo ir socialinės apsaugos ministerija likviduota, jos darbas pavestas Vidaus reikalų ministerijai, įsteigiant naują Darbo ir socialinės apsaugos departamentą su Darbo, Socialinės apsaugos ir Tremtinių grąžinimo skyriais. 1924 pradžioje Darbo ir socialinės apsaugos departamentas pertvarkytas į Vyriausiąją darbo ir socialinės apsaugos inspekciją. 1937 inspekcija pavadinta Darbo ir socialinės apsaugos departamentu. Socialinė apsauga buvo suskirstyta į šias pagrindines sritis: darbo apsaugą, socialinį draudimą ir socialinę globą.
Sovietinės okupacijos metais socialinės apsaugos sritims valdyti įsteigtas Socialinio aprūpinimo liaudies komisariatas, 1960 įkurta Socialinio aprūpinimo ministerija, 1988 ji pavadinta Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerija.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę socialinės apsaugos politikai įgyvendinti 1990 įsteigta Socialinės apsaugos ministerija, 1994 ji pavadinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Socialinės apsaugos ir darbo ministrai
| Ministras | Metai |
|---|---|
| Algis Dobravolskas | 1990 03–1992 07 |
| Teodoras Medaiskis | 1992 07–1993 10 |
| Laurynas Mindaugas Stankevičius | 1993 10–1994 07 |
| Mindaugas Mikaila | 1994 07–1996 12 |
| Irena Degutienė | 1996 12–2000 11 |
| Vilija Blinkevičiūtė | 2000 10–2008 12 |
| Rimantas Jonas Dagys | 2008 12–2009 07 |
| Donatas Jankauskas | 2009 07–2012 12 |
| Algimanta Pabedinskienė | 2012 12–2016 12 |
| Linas Kukuraitis | 2016 12–2020 12 |
| Monika Navickienė | nuo 2020 12 |
*1990–94 Socialinės apsaugos
-Socialinės apsaugos ir darbo ministerija