Lietuvõs Respùblikos teism sistemà 1918–1940
Teismų sistema pagal 1918 įstatymą
Nepriklausomos Lietuvos valstybės teismų sistema pradėta formuoti pagal Valstybės Tarybos 1918 11 28 priimtą Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą (papildytas 1921 06 15). Žemiausią teismų sistemos grandį sudarė taikos teisėjai (taikos teismas), nagrinėję civilines bylas dėl nedidelės vertės ieškinių ir baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos galėjo būti skirta ne didesnė kaip paprasto kalėjimo bausmė. Pirmosios instancijos teismu svarbesnėms byloms ir apeliacine instancija taikos teisėjų išnagrinėtoms byloms buvo apygardos teismai. Pradžioje sudaryti Kauno, Marijampolės (vadinamasis Suvalkų) ir Vilniaus (nepradėjo veikti) apygardos teismai, netrukus įsteigti Šiaulių (1922) ir Panevėžio (1924). Teismų sistemos aukščiausia grandimi buvo Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, apeliacine tvarka nagrinėjęs apygardos teismuose spręstas bylas, nuo 1921 jam t. p. pavesta kasacine tvarka (kasacija) nagrinėti apygardos teismuose apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas.
Marijampolės taikos teismas Kęstučio ir Vaičaičio gatvių sankryžoje (1928; Marijampolės kraštotyros muziejus)
Taikos teisėjams ir apygardos teismams t. p. pavesta nagrinėti skundus dėl kai kurių administracinių aktų. Taikos teisėjai bylas nagrinėjo vienasmeniškai, apygardos teismuose ir Vyriausiajame Tribunole posėdžiavo 3 teisėjų kolegijos.
Pagal 1922 ir vėlesnes Konstitucijas, teismas buvo viena valstybės valdžios šakų greta Seimo, Vyriausybės ir (nuo 1938) Prezidento. Visos Konstitucijos nustatė, kad teismai vadovaujasi tik įstatymu, sprendimus daro Lietuvos Respublikos vardu, juos keisti ar naikinti t. p. gali tik teismas.
Teismų sistema pagal 1933 įstatymą
Pagal 1933 07 11 Teismų santvarkos įstatymą, žemutine teismų grandimi tapo apylinkės teismai (įsteigti vietoj taikos teismų), nagrinėję visas civilines ir tas baudžiamąsias bylas, kuriose teisiamajam grėsė lengvesnė nei sunkiųjų darbų kalėjimas bausmė. Kitas baudžiamąsias bylas, išskyrus politines, pavesta nagrinėti apygardos teismams, kurie t. p. tapo apeliacine instancija apylinkės teismo išnagrinėtoms byloms.
1933 įsteigti Apeliaciniai rūmai – apygardos teismų išnagrinėtų bylų apeliacinė ir nusikaltimų valstybės saugumui bylų pirmoji instancija. Vyriausiasis Tribunolas liko tik kasacinis teismas, t. p. iškeltų Prezidentui (iki 1938) ir Vyriausybės nariams dėl tarnybinių nusikaltimų ar valstybės išdavimo, pirmoji instancija. Plečiant Vyriausiojo Tribunolo kompetenciją, jis ėmė vykdyti kai kurias administracinio teismo funkcijas, aiškinti įstatymus.
Apylinkės teismuose bylos teisėjų buvo nagrinėjamos vienasmeniškai, kituose – kolegialiai. Pagal 1918 įstatymą taikos teisėjus skirdavo ir atleisdavo teisingumo ministras, aukštesniųjų teismų narius – Prezidentas (iki 1919 – Valstybės Tarybos Prezidiumas), pagal 1933 įstatymą visų grandžių teisėjus skyrė Prezidentas teisingumo ministro siūlymu.
Kariniai teismai
1919 pradėjo veikti kariniai teismai. Kariuomenės teismas (iki 1922 – Armijos), be karo bylų, nagrinėjo kai kurių sunkių nusikaltimų, padarytų civilių asmenų karo padėties sąlygomis, bylas; jį sudarė 2 nuolatiniai nariai, skiriami Prezidento, ir 10 laikinųjų, skiriamų krašto apsaugos ministro. Šio teismo nuosprendžius buvo galima skųsti Vyriausiajam Tribunolui apeliacine ir kasacine (nuo 1928 – tik kasacine) tvarka. Prie didesnių karinių dalinių ir įstaigų veikė pulko teismai (sudarė pirmininkas ir 4 nariai), kurie nagrinėjo karių bylas. Karo (karo lauko) teismo sudėtį (3 karininkai ir 2 kareiviai) galėjo sudaryti krašto apsaugos ministras, kariuomenės vyriausiasis vadas, kai kurie žemesni vadai ir karo komendantai konkrečiai bylai skubiai spręsti karo veiksmų ar karo padėties vietose; jų nuosprendžiai, patvirtinti teismą sudariusio asmens, buvo galutiniai.
Teismų sistema Klaipėdos krašte
Klaipėdos krašte 1924–39 veikė pagal Vokietijos 1877 Teismų santvarkos įstatymą sudaryta teismų sistema su nedideliais Direktorijos padarytais pakeitimais. Ją sudarė 5 valsčiaus (pavadinimas nesusijęs su administraciniais valsčiais) teismai (jų kompetencija kiek platesnė nei apylinkės teismų Lietuvoje) ir Klaipėdos apygardos teismas (apeliacinė instancija valsčių teismų išnagrinėtoms byloms ir pirmosios instancijos teismas byloms, nepriklausančioms valsčių teismų kompetencijai); jų teisėjus skyrė Direktorija, dauguma baudžiamųjų bylų juose spręstos dalyvaujant 2 posėdininkams. Bylos dėl nusikaltimų valstybės saugumui Klaipėdos krašto teismams nepriklausė, jas sprendė prie Vyriausiojo Tribunolo veikiantis specialus Klaipėdos krašto bylų skyrius; jo narius iš Klaipėdos krašto teisėjų skyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Teismų sistema Vilniaus krašte
Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte 1920–39 veikė pagal Rusijos imperijos Teismų santvarkos įstatymą (1864) sudaryti teismai; karo teismai veikė pagal Lenkijos Teismų santvarkos įstatymą. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, 1939 įvesta Lietuvos teismų sistema, įsteigtas Vilniaus apygardos teismas.
Teismų skaičius 1940
1940 pradžioje buvo 54 apylinkių teismai, juose dirbo 87 teisėjai, apygardos teismuose (Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus) dirbo 53, Apeliaciniuose rūmuose – 10, Vyriausiajame Tribunole – 15 teisėjų.
-Lietuvos teismų sistema
12
1553
Lietuvos teismų sistema sovietinės (1940–1941 ir 1944–1990) ir Vokietijos okupacijų metais
Lietuvos Respublikos teismų sistema po 1990
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai
Lietuvos Respublikos apylinkės teismas
Lietuvos Respublikos apygardos teismas
Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas
Lietuvos Respublikos apygardos administracinis teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas