Lietuvos socialdemokratų partija

Lietuvos socialdemokratų partijos ženklas

Lietuvõs socialdemokrãtų pártija, iki 1901 Lietùviškoji socialdemokrãtų pártija, 1902–05 Lietùvių socialdemokrãtų pártija, seniausia Lietuvos politinė partija, veikianti nuo 1896.

Įkūrimas ir veikla iki 1918

1896 05 01 partiją nelegaliai įkūrė A. Domaševičius ir A. Moravskis (idėjinis pradininkas). Programoje, kuri rėmėsi Antrojo Internacionalo nuostatais, iškelta nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos laisvos federacijos su lenkais, gudais, latviais ir ukrainiečiais idėja. Pirmieji socialdemokratų vadovai Rusijos administracijos buvo suimti arba emigravo; nuo 1899 partijai vadovavo V. Sirutavičius, S. Kairys, A. Janulaitis. 1904 Šiaulių ir Panevėžio kraštuose susidarė jaunimo socialdemokratinė organizacija Draugas (veikėjai J. Paknys, V. Požela, V. Kapsukas, Jonas Šepetys).

1905 socialdemokratai keliamus Lietuvos valstybingumo siekius paskelbė Didžiajame Vilniaus seime. 1917 09 18–22 Lietuvos socialdemokratų partija dalyvavo Lietuvių konferencijoje: S. Kairys ir M. Biržiška išrinkti į Lietuvos Tarybą. Jie priklausė tai Tarybos mažumai, kuri lėmė 1918 Vasario 16 Akto formuluotę.

Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)

1919 10 03 Lietuvos Respublikoje įregistruoti Lietuvos socialdemokratų partijos įstatai.

Steigiamajame Seime Lietuvos socialdemokratų partija turėjo 13 atstovų (sudarė socialdemokratų frakciją), I Seime – 10, II Seime – aštuonis atstovus. 1923 priimta į Socialistinį darbininkų internacionalą. 1926 III Seime buvo 15 Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų; jie su Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, tautinių mažumų atstovais įgijo daugumą ir sudarė koalicinę vyriausybę. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo Lietuvos socialdemokratų partijos veikla buvo varžoma. Partiją kompromitavo po kairiųjų socialdemokratų J. Plečkaičio, Juozo Paplausko ir kitų 1927 09 09 rengto nesėkmingo pučo į Lenkijos valdomą Vilnių pasitraukusių plečkaitininkų grupės politinė veikla. Lietuvos socialdemokratų partijos Tryliktasis suvažiavimas (1931) priėmė naują programą ir pataisytą (pagal cenzūros reikalavimus) statutą. 1936 Lietuvos socialdemokratų partijos veikla uždrausta; toliau neoficialiai veikė partijos vadovybė, nariai dalyvavo kultūrinėje veikloje.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Steigiamajame Seime (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

laikraščio Lietuvos darbininkas Nr. 1 (1896; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Partijos vadovų iniciatyva ėjo žurnalai Darbo visuomenė (1934–36), Mintis (1939–40; 1971–72 Londone leido Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio delegatūra). Kiti svarbiausi partijos laikraščiai ir žurnalai (1896–1940): Lietuvos darbininkas (1896–99; lenkų kalba Robotnik Litewski), Echo Życia Robotniczego (1897–98), Darbininkų balsas (1901–06), Echo Życia Robotniczego na Litwie (1902–06), Echo (1906), Naujoji gadynė (1906–07), Skardas (1907), Žarija (1907–08), Visuomenė (1910–11), Socialdemokratas (1919–33). 1925 partija turėjo apie 1500 narių, 145 įregistruotus padalinius.

Okupacijų metai (1940–1990)

1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Lietuvos socialdemokratų partijos centro komitetas uždraudė socialdemokratams dalyvauti marionetinėje J. Paleckio vyriausybėje. Per nacių Vokietijos okupaciją socialdemokratai buvo vieni iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrimo (1943) iniciatorių (S. Kairys buvo pirmasis jo pirmininkas).

Nuo 1945 S. Kairys, K. Bielinis organizavo partijos veiklą užsienyje – ji 1948–89 (daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose) veikė kaip Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio delegatūra.

Partija parengė Lietuvos ateities memorandumų. 1949 12 priimta į Vidurio ir Rytų Europos socialistų uniją (centras Paryžiuje); per ją dalyvavo Socialistų internacionalo (įkurtas 1951) veikloje. 1967 09 suvažiavime Niujorke Lietuvos socialdemokratų partijos vadovais išrinkti J. Skorulskas (pirmininkas), J. Valaitis, J. Pakalka, J. Vilčinskas, priimta nauja programa Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio delegatūros veiklos gairės.

Pirmininkai: S. Kairys (1948–64), J. Vilkaitis (1964–75), Mykolas Pranevičius (1975–89).

Lietuvoje partija atkurta 1989 08 12 Vilniuje. Iniciatoriai – K. Antanavičius, V. P. Andriukaitis, A. Bagdonas, G. Iešmantas, D. J. Kirvelis, A. Sakalas, Juozas Šatas ir kiti. 1989 12 įvykusiame Keturioliktajame suvažiavime priimta programa, statutas, išrinkta taryba.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)

1990 10 Lietuvos socialdemokratų partija vėl tapo visateise Socialistų internacionalo nare. Nuo 1990 Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime turėjo 9 atstovus (priklausė Centro frakcijai). 1991 05 pasiskelbė kairiosios centro krypties partija, numatė vadovautis Vakarų Europos šalyse patikrinta klasikine socialdemokratinės politikos koncepcija. 1992 į Seimą išrinkta 8, 1996 – 12 Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų.

1998 prasidėjo partijos skilimas: 1998 06 dalis Lietuvos socialdemokratų partijos narių, kurie nepritarė partijos suartėjimui su Lietuvos demokratine darbo partija, įkūrė frakciją Socialdemokratija 2000; 1999 pabaigoje ji virto savarankiška partija (nuo 2003 Lietuvos socialdemokratų sąjunga; 2014 nutraukė veiklą). Per 2000 Seimo rinkimus Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos demokratinė darbo partija, Lietuvos rusų sąjunga ir Naujosios demokratijos partija, susivienijusios į A. M. Brazausko socialdemokratinę koaliciją, gavo daugiausia rinkėjų balsų (51 mandatą), bet vyriausybę sudarė į koaliciją susijungusios dešiniosios partijos. 2001 01 Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos demokratinė darbo partija susivienijo į vieną Lietuvos socialdemokratų partiją.

2001 06 atsistatydinus R. Pakso vyriausybei, 2001 07 partijos pirmininkas A. M. Brazauskas sudarė socialdemokratų vyriausybę; ji sėkmingai baigė derybas ir Lietuva 2004 tapo NATO ir Europos Sąjungos nare, buvo sparčiai plėtojamas ūkis, stiprėjo demokratinė sankloda. 2004 rinkimuose į Europos Parlamentą jo nariais išrinkti 2 Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai (2009 – 3, 2014 ir 2019 – po 2). Per 2004 Seimo rinkimus socialdemokratų ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) koalicija gavo 32 mandatus (iš jų 20 – Lietuvos socialdemokratų partijos nariai). Partijos pirmininkas A. M. Brazauskas sudarė Lietuvos socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos, Darbo partijos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos koalicinę vyriausybę. 2006 šiai atsistatydinus socialdemokratas G. Kirkilas sudarė koalicinę mažumos vyriausybę. 2008 Seimo rinkimuose partija gavo 25 mandatus ir 2008–12 buvo opozicijoje. 2012 į Seimą išrinkti 37 Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai, jos pirmininkas A. Butkevičius tapo vyriausybės vadovu. 2016 į Seimą išrinkta 17 partijos atstovų, ji sudarė valdančiąją koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. 2017–18 partijoje ir jos frakcijoje Seime įvyko skilimas, nuo jos atsiskyrė Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios vadovu tapo G. Kirkilas (ji liko valdančiojoje koalicijoje, tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partija iš koalicijos pasitraukė). 2020 į Seimą išrinkta 13 partijos atstovų.

Per savivaldybių tarybų rinkimus Lietuvos socialdemokratų partija 1995 gavo 72, 1997 – 136, 2000 – 104, 2002 – 332, 2007 – 302, 2011 – 328, 2015 – 359 mandatus (16 jos atstovų išrinkta savivaldybių merais), 2019 – 274 mandatus (15 atstovų išrinkta merais).

Partijos aukščiausioji institucija – suvažiavimas; jis renka pirmininką ir tarybą, ši – prezidiumą.

Laikraščiai: Lietuvos socialdemokratas (1989–90), Lietuvos žinios (1990–93), Mūsų balsas (1995–2008), Socialdemokratų balsas (2009), Socialdemokratas (nuo 2010).

61 skyrius, 14 709 nariai (2022 03). LSDP sudėtyje veikia Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga (nuo 1991; nuo 2017 pirmininkė Orinta Leiputė).

Pirmininkai: K. Antanavičius (1989–91), A. Sakalas (1991–98), V. P. Andriukaitis (1998–2001), A. M. Brazauskas (2001–07), G. Kirkilas (2007–09), A. Butkevičius (2009–17), G. Paluckas (2017–2021 01), V. Blinkevičiūtė (nuo 2021 05).

1525

-LSDP

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką