Lietuvõs–Soviẽtų Rùsijos taikà, Lietuvõs Respùblikos–Rùsijos Federãcijos taikà, Maskvõs taikà, sutartis, pasirašyta 1920 07 12 Maskvoje.
Sutartimi buvo deklaruotas Lietuvos atsiskyrimas nuo Rusijos: pripažinta Lietuvos nepriklausomybė, nustatyta Lietuvos ir Rusijos valstybių siena; Lietuvai priskirtas Vilnius, Gardinas ir eventualiai visa buvusi Suvalkų gubernija. Abi pusės įsipareigojo neleisti savo teritorijoje veikti priešiškoms kitai pusei jėgoms. Numatytas nuolatinis Lietuvos neutralitetas. Sudaryta galimybė grįžti iš Rusijos Lietuvos karo pabėgėliams (iš viso grįžo apie 200 000 žmonių), abiejų šalių piliečiams buvo skelbiama amnestija. Rusija įsipareigojo grąžinti Lietuvai per I pasaulinį karą 1914–17 išvežtą turtą (su išlyga, kad juo disponuoja arba disponuos Rusijos vyriausybė). Numatyta Lietuvai grąžinti ir turtą, išvežtą iš Lietuvos po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų (su išlyga, kad to turto grąžinimas nepadarys žalos Rusijos archyvams, bibliotekoms, muziejams, paveikslų galerijoms). Lietuvai buvo grąžinti M. K. Čiurlionio paveikslai. Vėliau turto grąžinimą Sovietų Rusija vilkino.
Sutartimi Lietuva buvo atleista nuo atsakomybės (ją prisiėmė Rusijos Sovietų Federacinė Socialistinė Respublika) už ankstesnes Rusijos skolas, gavo teisę (ja Lietuvai Sovietų Rusija nesudarė galimybės pasinaudoti) Rusijos teritorijoje per 10 metų kirsti miško medžiagos iš 100 000 dešimtinių (109 200 ha) ploto. Rusijos Sovietų Federacinė Socialistinė Respublika pasižadėjo išmokėti Lietuvai 3 mln. aukso rublių. Abi šalys įsipareigojo ratifikavus sutartį užmegzti diplomatinius santykius, sudaryti konsulines konvencijas, pradėti derybas dėl prekybos ir tranzito sutarčių.
Lietuvos valstybei palyginti palankią sutartį komplikavo tuo metu vykęs Lenkijos–Sovietų Rusijos karas bei neteisiniai bolševikų režimo Rusijoje veiksmai. Faktiškai Rusija sutartį su Lietuva pasirašė norėdama ja pasinaudoti per karą su Lenkija, t. p. dėl pasaulinės revoliucijos propagandos.
Lietuvos delegacija (T. Naruševičius, P. Klimas, S. Rozenbaumas ir kiti) Maskvoje derybas pradėjo 1920 05 07, kai jau vyko Lenkijos–Sovietų Rusijos karas. Dėl Lenkijos grėsmės Lietuva derybomis su Sovietų Rusija tikėjosi sustiprinti savo pozicijas ir išspręsti jai aktualų Vilniaus klausimą. 1920 07 pradžioje Sovietų Rusijos kariuomenei artėjant prie Lenkijos ir Lietuvos, Antantės valstybės Spa konferencijoje (1920 07) priėmė kolektyvinį konflikto regione sprendimo projektą. Lietuvai Spa projektas reiškė tarptautinį pripažinimo su Vilniumi perspektyvą. Sovietų Rusijai tarptautinis pripažinimas t. p. buvo svarbus, bet lėmė V. Lenino siekis karinėmis priemonėmis plėsti sovietų valdžią. Sovietų Rusijai padarius nuolaidų dėl lietuvių reikalaujamų teritorijų ir ekonominių atsiskaitymų, Lietuvos delegacija sutiko su Rusijos Sovietų Federacine Socialistine Respublika pasirašyti dvišalę taikos sutartį. Pagal jos 2 straipsnio priedą Sovietų Rusijos kariuomenei buvo suteikta teisė naudotis dalimi Lietuvos teritorijos (pasirašant sutartį ji dalį jos jau buvo užėmusi) per karą su Lenkija. Tai reiškė, kad Spa projektas žlugo.
sutarties derybų Lietuvos delegacija išvyksta į Maskvą (Kaunas, 1920 05 01, iš dešinės pirmas – delegacijos narys S. Rozenbaumas, antras – pirmininkas T. Naruševičius, ketvirtas – delegacijos generalinis sekretorius K. Bizauskas, penktas – išlydintis ministras pirmininkas E. Galvanauskas; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1920 07 14 Sovietų Rusijos kariuomenė, išstūmusi Lenkijos kariuomenę iš Vilniaus, sparčiai veržėsi Varšuvos link. Grubiai pažeidžiant ką tik pasirašytą Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartį Vilniuje įkurtas revoliucinis komitetas pradėjo rengti Lietuvos sovietizaciją. Tik Antantei atnaujinus Sovietų Rusijos blokadą pagal 08 06 Kaune pasirašytą konvenciją pastaroji įsipareigojo Vilnių perduoti Lietuvai (08 27 Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių). Lietuvos sovietizacijos planai žlugo Sovietų Rusijos kariuomenei pralaimėjus prie Varšuvos.
Lenkijos kariuomenei perėjus į kontrpuolimą prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos kariniai susirėmimai Suvalkijoje, nes vadovaudamasi taikos sutartimi Lietuvos kariuomenė buvo peržengusi Antantės 1919 12 08 nustatytą Lenkijos sieną ir užėmusi visą Suvalkų guberniją. Sovietų Rusijos skatinama Lietuva įsivėlė į kautynes su Lenkijos kariniais junginiais Suvalkijoje ir paliko neginamą Vilnių. Rygoje vykusiose Lenkijos ir Sovietų Rusijos taikos derybose Lenkija 1920 10 05 išsireikalavo atsiribojimo liniją vesti į rytus nuo 1920 Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartimi nustatytos šių valstybių sienos. Lenkijai susidarė galimybė apjuosti Lietuvą iš pietų ir rytų, 10 09 užimti Vilnių ir nuolat kelti grėsmę visai Lietuvai. Rygos taikos (1921) sutartis iš esmės pakeitė pagal Lietuvos–Sovietų Rusijos taiką nustatytą padėtį. Formaliai sutartis nebuvo denonsuota, todėl vėliau Sovietų Rusijos diplomatai galėjo ja spekuliuoti – Lietuvai teigti, kad pripažįsta taikos sutartį su ja, o Lenkijai – kad pripažįsta Rygos taikos sutartį, ir taip palaikyti Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. 1940 06 15 sulaužydama šią ir kitas sutartis SSRS okupavo Lietuvą ir netrukus ją formaliai aneksavo.
-Lietuvos–Rusijos taika; -Lietuvos–Rusijos taikos sutartis, -Lietuvos ir Rusijos taika; -Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis; -Lietuvos ir Sovietų Rusijos taika; -Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis; -Rusijos ir Lietuvos taikos sutartis; -Rusijos ir Lietuvos taika; -Sovietų Rusijos ir Lietuvos taikos sutartis; -Sovietų Rusijos ir Lietuvos taika; -Maskvos taikos sutartis
506