Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos

Lietuvõs tautnės mãžumos ir bendrjos

Lietuvoje kartu su lietuviais gyvena daugiau kaip 150 tautybių žmonės. Vienų tautų protėviai čia apsigyveno 13–14 a., kitų – 20 a. viduryje. Gausesnės tos tautinės mažumos ir bendrijos, kurių tėvynė ribojasi su Lietuva (lenkai, baltarusiai ir latviai) arba jos nuo seno gyvena Lietuvoje (rusai, žydai, vokiečiai, totoriai, romai, karaimai ir kitos). Daugiausia nelietuvių tautybės žmonių gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvoje bei miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine). Lietuva kai kurioms tautoms tapo tėvyne, bet jos išsaugojo tikėjimą, savitą kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą. Mažėjant gyventojų kiekvienai tautinei mažumai gresia asimiliacija bei nutautėjimas, todėl Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, yra įsipareigojusi saugoti tautinių mažumų kultūrinį savitumą, sudaryti galimybes vartoti gimtąją kalbą, puoselėti kultūrą bei išpažinti savo tikėjimą.

Lietuvos karaimų vaikų šokių ansamblio Birlik šokėjai

Tautinių mažumų ir bendrijų veiklą Lietuvoje koordinuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Lietuvos tautinių mažumų statistika

Lietuvoje, 1923 gyventojų surašymo duomenimis (be Vilniaus krašto), 7,6 % šalies gyventojų sudarė žydai, 3,2 % – lenkai, 2,5 % – rusai, 1,4 % – vokiečiai, 0,7 % – latviai, 0,4 % – kitų tautinių mažumų atstovai.

1989 gyventojų surašymo duomenimis, 9,4 % Lietuvos gyventojų sudarė rusai, 7 % – lenkai, 1,7 % – baltarusiai, 1,2 % – ukrainiečiai, 0,3 % – žydai, 0,9 % – kitų tautinių mažumų atstovai. Žydų skaičius Lietuvoje 20 a. labai sumažėjo dėl Holokausto ir emigracijos į Izraelį bei kitas šalis, lenkų – dėl repatriacijos į Lenkiją po Antrojo pasaulinio karo, rusų, ukrainiečių ir kitų rusakalbių – dėl grįžimo į Rusiją ir kitas buvusias SSRS respublikas 20 a. pabaigoje suirus SSRS.

2001, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių žmonės, iš jų – apie 235 000 lenkų (6,7 % visų gyventojų), apie 219 800 rusų (6,3 %), 42 900 baltarusių (1,2 %), 22 500 ukrainiečių (0,7 %), 4007 žydai (0,1 %), 3243 vokiečiai (0,09 %), 3235 totoriai (0,09 %), 2955 latviai (0,08 %), 2571 romas (0,07 %), 273 karaimai, 1477 armėnai, 788 azerbaidžaniečiai, 704 moldavai, 437 gruzinai, 419 estų, 264 čiuvašai, 164 graikai, 152vosetinai, 138 bulgarai, 117 baškirų, 124 uzbekai, 116 suomių, 116 kazachai, 95 mordviai, 93 vengrai, 84 rumunai, 69 korėjiečiai, t. p. kitų tautybių žmonės.

2011 gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės, iš jų – 200 317 lenkų (6,6 % visų šalies gyventojų), 176 913 rusų (5,4 %), 36 227 baltarusiai (1,2 %), 16 423 ukrainiečiai (0,5 %), 3050 žydų (0,1 %), 2793 totoriai (0,1 %), 2418 vokiečių (0,1 %), 2115 romų (0,1 %), 2025 latviai (0,1 %), 6856 kitų tautinių mažumų atstovai (0,2 %). Iš viso Lietuvoje 2011 gyveno 154 tautybių gyventojai. Daugiausia tautinių mažumų atstovų gyvena Vilniuje ir Vilniaus krašte, Klaipėdoje, Šiaurės rytų Lietuvoje.

2

2021 Statistikos departamento (nuo 2023 Valstybės duomenų agentūra) atlikto Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 183 421 lenkas, 141 122 rusai, 28 183 baltarusiai, 14 168 ukrainiečiai, 2256 žydai, 2251 romas, 2142 totoriai, 1977 vokiečiai, 1572 latviai, 1125 armėnai, 575 azerbaidžaniečiai, 451 moldavas, 333 gruzinai, 233 estai, 214 kazachų, 192 karaimai, 177 čiuvašai, 134 graikai, 131 lezginas, 126 uzbekai, 121 mordvis, 118 osetinų, 110 bulgarų, 97 kinai, 85 čečėnai, 81 baškiras ir 1663 kitų tautinių mažumų atstovai (surašymo metu 51 296 asmenys savo tautybės nenurodė).

2021 statistinio tyrimo metu gyventojai galėjo nurodyti dvi gimtąsias kalbas. Dauguma didžiausių tautinių mažumų ir bendrijų gyventojų kaip gimtąją kalbą nurodė savo tautybės kalbą: rusai – 91,8 %, lenkai – 78,7 %. Mažesnių tautinių grupių gyventojai dažniau kaip gimtąją kalbą nurodė ne savo tautybės kalbą. Dvi gimtąsias kalbas nurodė 1,7 %, dažniausiai – lietuvių ir lenkų, lenkų ir rusų, lietuvių ir rusų.

1

Lietuvos tautinių mažumų teisių apsauga ir organizacijos

Trakų karaimai, centre – dvasininkai R. Abkovičius, H. S. Ch. Šapšalas, S. Firkovičius (1933 08 27; © Trakų istorijos muziejus)

1918–40 Lietuvoje tautinės mažumos turėjo plačias tikėjimo, švietimo ir kultūrinio gyvenimo teises, savo atstovų Lietuvos Taryboje 1918–20 (3 žydų atstovai), Seime (Steigiamajame Seime 1920–22 – 10 tautinių mažumų atstovų iš 112 Seimo narių, pirmajame Seime 1922–23 – 5 iš 90, antrajame Seime 1923–26 – 14 iš 78, trečiajame Seime 1926 – 9 iš 92). Kurį laiką veikė Žydų reikalų ir Gudų (baltarusių) reikalų ministerijos. 20 a. pabaigoje atkuriant Lietuvos nepriklausomybę 1989 11 24 priimtas Tautinių mažumų įstatymas (neteko galios 2010, nuo to laiko tautinių mažumų padėtį Lietuvoje reglamentuoja tarptautiniai teisės aktai), tai buvo pirmasis tokio pobūdžio teisės aktas Rytų ir Vidurio Europoje. Tautinės bendrijos ėmė burtis į nevyriausybines organizacijas.

1989 t. p. įsteigta pirmoji tautinių mažumų klausimus koordinuojanti institucija – Tautybių departamentas (iki 1994 jo generalinė direktorė buvo H. Kobeckaitė). Vėliau Tautybių departamentas tapo Regioninių problemų departamentu ir daugiausia užsiėmė tautinių mažumų, buvusioje SSRS gyvenančių lietuvių bei Pietryčių Lietuvos tautiniais reikalais. 1997 departamentas pertvarkytas į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, jam patikint ir bendradarbiavimo su užsienio lietuviais funkcijas. 2010 panaikinus departamentą jo funkcijos buvo išskaidytos ir perduotos Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijoms. 2015 atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

totorių mečetė Nemėžyje (pastatyta 1909)

Rudaminos lenkų liaudies šokių ansamblio Zgoda dalyvės

Veikia tautinių mažumų visuomeninės veiklos centrai: Tautinių bendrijų namai (įsteigti 1991) Vilniuje, Kauno įvairių kultūrų centras (įsteigtas 2004), Romų visuomenės centras (įsteigtas 2001), Lietuvos tautinių mažumų ir etnografijos centras (įsteigtas 2007). Lietuvos tautinės bendruomenės yra įsteigusios apie 300 visuomeninių organizacijų. Lietuvoje gyvenantys armėnai, baltarusiai, graikai, karaimai, latviai, lenkai, rusai, totoriai, ukrainiečiai, vokiečiai, žydai yra įsteigę šeštadienines arba sekmadienines mokyklas (jų yra apie 40), jose mokoma gimtosios kalbos, supažindinama su tautine kultūra ir tradicijomis, istorija bei kultūros paveldu. Susikūrė tautinių mažumų politinių partijų: Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (nuo 1995), Lietuvos rusų sąjunga (veikė 1995–2021), Rusų aljansas (nuo 2002).

tautinės bendrijos; tautinės mažumos; Lietuvos tautinės bendrijos

tautinės mažumos