Lietuvõs transpòrtas
Jau 13 a. Lietuvos teritorijoje buvo gana daug vandens ir sausumos kelių (įvairiuose šaltiniuose minima apie 100). 14 a. svarbiu susisiekimo centru tapo Vilnius. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarptautinės reikšmės sausumos keliai (vieškeliai) ėjo iš Vilniaus į Krokuvą, Karaliaučių, Rygą, Kijevą, Maskvą. 19 a.–20 a. pradžioje Lietuvos teritorijoje keliai ir geležinkeliai buvo tiesiami, vandens keliai eksploatuojami atsižvelgiant į Rusijos imperijos, per Pirmąjį pasaulinį karą – į Vokietijos politinius ir ekonominius interesus. 1918–40 stengtasi kurti transporto sistemą atsižvelgiant į Lietuvos poreikius. 1918 įkurta Susisiekimo ministerija iš Rusijos imperijos ir Vokietijos valdžios paveldėjo gerokai apleistus kelius ir nedaug transporto priemonių. 1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvą, 09 08 nacionalizuotas Lietuvos transportas, panaikinta Susisiekimo ministerija, jos funkcijos ir pavaldžios įstaigos perduotos SSRS ministerijoms ir žinyboms. Geležinkelių, oro ir jūrų transportas tapo pavaldus SSRS, o LSSR administracijai priklausė tik automobilių ir upių transportas. SSRS okupacijos metais geležinkelių, jūrų, oro ir vamzdynų transportas buvo plėtojamas ir eksploatuojamas atsižvelgiant į SSRS politinius ir ekonominius interesus. Išplėtotas jūrų ir oro, vamzdynų transportas, bet ekonominiu atžvilgiu šių rūšių transportas šalį glaudžiai susiejo su Rusija. Labiausiai buvo plėtojami automobilių keliai ir automobilių transportas, mažiausiai – geležinkelių transportas.
Atkūrus nepriklausomybę, 1990 atkurta ir Susisiekimo ministerija. 1992 visas Lietuvos teritorijoje esantis transportas tapo sudėtine Lietuvos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalimi. Ją sudaro geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų, vamzdynų transportas ir biotransportas (bevariklės transporto priemonės – dviračiai, velomobiliai ir kitos). Bendrojo naudojimo geležinkeliai, pagrindiniai automobilių keliai, jūrų, uostų akvatorija ir teritorija, švyturiai ir laivybą reguliuojantys bei jos saugą garantuojantys įrenginiai ir navigacijos ženklai, skrydžių valdymo sistemos aeronavigaciniai įrenginiai, magistraliniai vamzdynai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė; kiti keliai, transporto priemonės, inžineriniai techniniai statiniai yra savivaldybių, juridinių ir fizinių asmenų nuosavybė. 1994 Seimas patvirtino Nacionalinę Lietuvos transporto plėtros programą. Jos pagrindinis tikslas – pasinaudojant gera geopolitine padėtimi, įveikiant techninį, technologinį ir organizacinį atsilikimą, prisijungiant prie svarbiausių transporto veiklą reglamentuojančių daugiašalių sutarčių integruoti šalies transporto sistemą į Europos transporto tinklą ir paslaugų rinką. 2004 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto mokslo institutas parengė Ilgalaikę (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją, kuriai pritarė šalies Vyriausybė. Strategijoje skelbiama viena svarbiausių transporto politikos krypčių – siekis stiprinti skirtingų transporto rūšių sąveiką, pvz., keleivių vežimo srityje įdiegti vadinamąją vieno bilieto koncepciją (galimybė su vienu bilietu naudotis įvairių transporto rūšių paslaugomis), krovinių vežimo srityje – plėtoti intermodalius transportavimo procesus ir technologijas (kurti modernius logistikos centrus, integruoti juos į žemyninėje Europoje ir Baltijos jūros regione kuriamą transporto centrų tinklą), t. p. koordinuotai plėtoti kelių, geležinkelių, vandens ir oro uostų infrastruktūrą. Lietuvoje nuo 1986 anglų kalba eina mokslo žurnalas Transport (leidžia Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos mokslų akademija).
Lietuvos transporto schema
Lietuvos įvairių kelių ilgis 1990–2016 parodytas 1 lentelėje, kelių transporto priemonių skaičius 1995–2017 – 2 lentelėje, transporto schema 2007 pradžioje – žemėlapyje Transporto schema. 2016 visų rūšių transportu pervežta 131,0 mln. t krovinių (3 lentelė), 20,1 % daugiau nei 2000. Daugiausia keleivių ir krovinių pervežama automobiliais ir geležinkeliu. 2000–16 krovinių pervežimas geležinkelių transportu padidėjo 55,2 %, kelių transportu – 41,2 %, jūrų transportu – 27 %, vidaus vandenų transportu – 25,7 %, bet 54,8 % sumažėjo transportavimas naftotiekiais ir 5,5 karto – krovinių pervežimas oro transportu.
| 1990 | 1995 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2016 | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| pagrindinių geležinkelių ilgis | ... | 2 665 | 2 502 | 2 200 | 2 180 | 2 189 | 2 336 |
| geležinkelių linijų eksploatacinis ilgis | 2 007 | 2 002 | 1 905 | 1 782 | 1 765 | 1 768 | 1 911 |
| iš jų elektrifikuotų | 122 | 122 | 122 | 122 | 122 | 122 | 122 |
| automobilių kelių ilgis | 48 734 | 62 513 | 75 517 | 79 331 | 81 030 | 84 166 | 84 495 |
| valstybinės reikšmės | 20 904 | 21 121 | 21 313 | 21 345 | 21 320 | 21 242 | 21 244 |
| vietinės reikšmės | 23 273 | 36 666 | 54 204 | 57 986 | 59 710 | 62 923 | 63 250 |
| vidaus vandenų laivybos kelių ilgis | ... | 369 | 380 | 425 | 441 | 452 | 485 |
| troleibusų linijos | 242 | 242 | 267 | 277 | 266 | 266 | 271 |
| eksploatacinis naftotiekio ilgis | ... | 400 | 500 | 500 | 500 | 500 | 500 |
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
| Transporto priemonės | 1995 | 2000 | 2005 | 2010 | 2015 | 2017 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| motociklai | 20 033 | 19 842 | 24 027 | 38 995 | 26 651 | 31 112 |
| autobusai | 17 052 | 15 069 | 14 839 | 13 261 | 6 856 | 7 164 |
| lengvieji automobiliai | 718 469 | 1 172 394 | 1 455 276 | 1 691 855 | 1 244 063 | 1 356 987 |
| krovininiai automobiliai | 101 422 | 88 346 | 106 247 | 113 113 | 78 115 | 84 625 |
| puspriekabių vilkikai | 7 469 | 10 267 | 16 239 | 20 808 | 24 781 | 30 914 |
| specialūs automobiliai | 15 346 | 11 798 | 11 526 | 14 598 | 10 521 | 10 258 |
| visos kelių transporto priemonės | 879 791 | 1 317 716 | 1 658 068 | 1 954 592 | 1 443 046 | 1 578 338 |
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
| Transporto rūšis | 1995 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2016 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| geležinkelių transportas | 26 003,5 | 30 711,9 | 45 554,8 | 54 970,2 | 49 377,2 | 47 650,6 |
| kelių transportas | 138 329,0 | 45 013,4 | 51 456,1 | 59 426,5 | 48 427,6 | 63 570,6 |
| naftotiekis | 18 110,0 | 27 980,6 | 26 625,7 | 14 101,1 | 14 826,8 | 12 929,9 |
| vandens transportas | 6 324,8 | 5 367,9 | 5 345,8 | 6 271,9 | 8 055,8 | 6 805,4 |
| jūrų transportas | 5 840,8 | 4 515,5 | 4 724,8 | 5 283,4 | 7 006,3 | 5 733,7 |
| vidaus vandenų transportas | 484,0 | 852,4 | 621,0 | 988,5 | 1 049,5 | 1 071,7 |
| oro transportas | 2,6 | 3,3 | 6,6 | 4,2 | 1,1 | 0,6 |
| iš viso | 188 769,9 | 109 076,6 | 128 989,0 | 134 773,9 | 120 688,5 | 130 957,1 |
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
Tarptautinis krovinių pervežimas 2000–16 daugiausia padidėjo kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose. Vidaus krovinių pervežimo srityje vyrauja kelių transportas. 2016 šiuo transportu pervežta 63,6 mln. t krovinių. Geležinkelių transportu 2016 pervežta 47,7 mln. t (iš jų 9,0 mln. t sudarė tranzitas) krovinių. Daugiausia vežta naftos ir naftos produktų (14,5 mln. t), cheminių ir mineralinių trąšų (14,3 mln. t), metalų (3 mln. tonų). 2016 jūrų transportu pervežta 5,7 mln. t krovinių (didžiausia dalis – 36,9 % – pervežta tarp užsienio uostų), vidaus vandenų – 1,1 mln. tonų krovinių (didžiąją dalį sudarė keltais iš Klaipėdos į Neringą ir atgal keliami kroviniai). 2016 Klaipėdos jūrų uoste ir Būtingės naftos terminale perkrauta 49,3 mln. t krovinių, iš jų – 20,3 mln. t skystųjų, 16,7 mln. t biriųjų ir 12,3 mln. t bendrųjų. Klaipėdos jūrų uoste perkrauta 40,0 mln. t krovinių (11,0 mln. t skystųjų, 16,7 mln. t biriųjų ir 12,3 mln. t bendrųjų), iš jų apie 275 700 kelių transporto priemonių, apie 443 000 TEU konteinerių. Iš skystųjų krovinių daugiausia perpilta naftos produktų (8,8 mln. t), iš biriųjų krovinių daugiausia perkrauta trąšų (11,3 mln. tonų). Būtingės terminale perpilta 9,3 mln. t naftos. Lietuvos oro transporto bendrovės pervežė apie 600 t krovinių ir pašto. Didžiąją dalį krovininių reisų aptarnavo Kauno oro uostas.
2016 įvairių rūšių transportu pervežta 386,2 mln. keleivių (4 lentelė). Daugiausia vežta kelių transportu (378,9 mln.), iš jų autobusais (įskaitant maršrutinius taksi) – 291,5 mln., troleibusais – 87,4 mln. keleivių. Geležinkelių transportu pervežta 4,4 mln. keleivių (Lietuvoje – 3,6 mln., tarptautiniais maršrutais – 0,8 milijono). 2016 Lietuvos oro uostai aptarnavo apie 4,8 mln. keleivių (atvykstančių ir išvykstančių). Didžiąją dalį keleivinių reisų aptarnavo Vilniaus oro uostas, antras pagal aptarnautų keleivių skaičių – Kauno oro uostas. Daugiausia keleivių atvyko iš Didžiosios Britanijos ir išvyko į ją (20,3 % visų keleivių), Vokietiją (9,2 %), Norvegiją (7,5 %), Daniją (7,2 %), Italiją (5,9 %) ir Ispaniją (5,1 %). Lietuvos oro transporto bendrovės pervežė apie 716 500 keleivių. Jūrų transportu pervežta apie 366 300 keleivių, vidaus vandenų – daugiau kaip 1,8 mln. (didžiąją dalį sudarė keltais iš Klaipėdos į Neringą ir atgal keliami keleiviai), į Klaipėdos jūrų uostą atvyko ir išvyko apie 302 700 keleivių, iš jų – apie 64 300 kruizinių laivų keleivių.
| Transporto rūšis | 1995 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2016 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| geležinkelių transportas | 15 236,4 | 8 852,1 | 6 983,2 | 5 063,1 | 4 802,1 | 4 427,8 |
| kelių transportas | 678 163,0 | 417 672,8 | 430 073,9 | 468 304,5 | 387 533,2 | 378 880,3 |
| autobusai** | 405 686,3 | 258 338,5 | 297 824,8 | 317 296,2 | 275 130,7 | 291 504,9 |
| troleibusai | 272 476,7 | 159 334,3 | 132 249,1 | 151 008,3 | 112 402,5 | 87 375,4 |
| vandens transportas | 1 041,8 | 1 364,1 | 2 106,8 | 2 597,7 | 2 086,8 | 2 217,2 |
| jūrų | 38,7 | 64,2 | 132,9 | 226,1 | 322,6 | 366,3 |
| vidaus vandenų | 1 003,1 | 1 299,9 | 1 973,9 | 2 371,6 | 1 764,2 | 1 850,9 |
| oro transportas | 241,9 | 342,6 | 591,5 | 1 161,1 | 576,0 | 716,5 |
| iš viso | 694 683,1 | 482 231,6 | 439 755,4 | 477 126,4 | 394 998,1 | 386 241,7 |
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
** nuo 2000 įskaitytas keleivių vežimas maršrutiniais taksi
Lietuvos geležinkelių transportas
Lietuvos vidaus vandenų transportas
139
2271
transportas Lietuvoje