Lietuvos ūkininkų sąjunga

Lietuvõs kininkų sjunga, kininkų sjunga, ūkininkams atstovaujanti organizacija.

Įkūrimas ir veikla iki 1940

1919–40 veikė kaip katalikiškos pakraipos ūkinė, nuo 1923 ir politinė organizacija.

Įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikėjai. 1919 turėjo 5 skyrius, 1925 – 380, 1927 – 124. Steigė kooperatyvus, kooperatines pienines, vaisių ir linų perdirbimo, gyvulių kergimo, javų valymo punktus, žemės ūkio produktų supirkimo sandėlius, kūrė nedidelius bankus. Sąjungos žinioje veikė jos įsteigtos ekonominės organizacijos: Centralinis ūkininkų bankas (1924–30), Lietuvos kooperatyvų centras (1926–30), Pieno sąjunga (1926–28), Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjunga (1927–28). Iš pradžių veikė pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos programą, 1923 pasiskelbė esanti savarankiška politinė partija, siekianti valdžios. Steigiamajame Seime turėjo 18 atstovų, I Seime – 12, II – 14, III – 11. Seimuose sudarė frakciją, kuri priklausė krikščionių demokratų blokui; šiam pralaimėjus III Seimo rinkimus tapo opozicine partija.

Steigiamojo Seimo Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijos nariai (1920, Kaunas; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Ūkininkų sąjungos Steigiamojo Seimo rinkimų agitacinis plakatas (1920 04; Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus)

1927–30 daugelis Ūkininkų sąjungos ekonominių organizacijų žlugo arba buvo sužlugdytos, kai atsisakė prisidėti prie tautininkų įtakos veikiamų kooperacijos centrų. Nuo 1930 faktiškai neveikė, nors ir nebuvo uždaryta.

1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Liaudies vyriausybės uždaryta, daugelis vadovų įkalinta, ištremta. II pasaulinio karo pabaigoje kai kurie sąjungos veikėjai pasitraukė į Vakarus, prisidėjo prie pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacijų – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir kitų – veiklos.

Leido laikraščius: Ūkininkas (1918–40), Gerovė (1928–29).

Pirmininkai: A. Stulginskis, E. Draugelis.

Žymesni veikėjai: K. Jokantas, V. Karoblis, P. Karvelis, F. Mikšys, V. Petrulis, B. Sližys, S. Šilingas, D. Trimakas, B. Vitkus.

Atkūrimas ir veikla nuo 1989

1989 Lietuvos ūkininkų sąjunga atkurta vėl nepriklausomoje Lietuvoje. Centras Kaune. Sąjungai vadovauja kasmetinis narių suvažiavimas, jo trejiems metams renkamas prezidiumas (ne mažiau 10 asmenų) ir pirmininkas. Nuo 2004 Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai yra juridiniai asmenys – 40 rajoninių skyrių (2022).

atkurtos Lietuvos ūkininkų sąjungos ženklas

Remiasi Europos valstybių (Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų), Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados žemės ūkio organizacijų patirtimi ir parama. 2004 Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Lietuvos ūkininkų sąjunga tapo Europos žemės ūkio organizacijų susivienijimo (COPA-Cogeca) ir Žemės ūkio darbdavių organizacijos (COPA-Geopa) nare. Kartu su Žemės ūkio konsultavimo tarnyba kasmet organizuoja geriausių ūkininkų konkursus Metų ūkis (iki 2022 surengta 29 kartus), Lietuvoje ir kitose šalyse – ūkininkų mokymus, teorinius bei praktinius seminarus. 1993 Lietuvos ūkininkų sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija įsteigė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą, 2018 su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija – Lietuvos žemės ūkio tarybą. 1997–2019 sąjunga buvo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų narė.

Pirmininkai: Povilas Paštukas (1989–90), J. Čiulevičius (1990–2000), Vidmantas Butkus (2000–01), Virgilijus Šironas (2001), Saulius Cironka (2001–02), Genutė Staliūnienė (2002–08), Jonas Talmantas (2008–21), Raimundas Juknevičius (nuo 2021).

2271