Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Lietuvõs valstiẽčių ir žalijų sjunga, 1990–94 Lietuvõs valstiẽčių sjunga, 1994–2001 Lietuvõs valstiẽčių pártija, 2001–05 Valstiẽčių ir Naujõsios demokrãtijos pártijų sjunga, 2005–12 Lietuvõs valstiẽčių liáudininkų sjunga, Lietuvos centro kairiosios krypties politinė partija.

Veikla

Partija veikia nuo 1990. Skelbiasi plėtojanti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (1922–36) tradicijas, siekia ginti Lietuvos regionų ir kaimo žmonių interesus, pasisako už aplinkosaugos, atsinaujinančios energetikos plėtrą, vietos savivaldos stiprinimą, prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Turi 60 skyrių, 3741 narį (2023 03).

Istorija

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pradžia – 1990 atkurta Lietuvos valstiečių sąjunga, ji 1994 pervadinta Lietuvos valstiečių partija. 2001 šiai partijai susijungus su Naujosios demokratijos partija įkurta Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, 2005 ji pasivadino Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Nuo 2012 dabartinis pavadinimas.

Dalyvavimas rinkimuose

Partija dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo 1992 (gavo vieną mandatą), 2000 (gavo keturis mandatus), 2004 (gavo 10 mandatų, su Lietuvos lenkų rinkimų akcija sudarė Lietuvos Respublikos Seimo 12 narių frakciją), 2008 (gavo tris mandatus), 2012 (gavo vieną mandatą) rinkimuose. 2016 laimėjo Seimo rinkimus (gavo 54 mandatus), sudarė valdančiąją koaliciją su Lietuvos socialdemokratų partija; Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas V. Pranckietis tapo Seimo pirmininku, S. Skvernelis – ministru pirmininku. Nuo 2018 sudaro valdančiąją koaliciją su Lietuvos socialdemokratų darbo partija, 2019 prie jos t. p. prisijungė partijos Tvarka ir teisingumas (tik 2019 07–10), Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga. 2020 į Seimą išrinkti 32 partijos atstovai.

Savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 1995 gavo 104 mandatus, 1997 – 84, 2000 – 209, 2002 – 190, 2007 – 153, 2011 – 147, 2015 – 140 mandatų (ir keturis merų postus), 2019 – 223 mandatus (ir šešis merų postus), 2023 – 186 mandatus (ir 8 merų postus). Europos Parlamente partijai 2004–09 atstovavo Gintaras Didžiokas, nuo 2014 – Bronis Ropė, 2019 į jį t. p. išrinktas R. Š. Marčiulionis (mandato atsisakė, jo vietą užėmė Stasys Jakeliūnas).

Vadovai

Partijos pirmininkai: P. Bėčius (1990–94), A. Vaižmužis (1994–98), R. Karbauskis (1998–2001 ir nuo 2009), K. D. Prunskienė (2001–09).

2271

-valstiečiai; -Karbauskis