Lietuvõs valstýbės istòrijos archỹvas, LVIA, Valstýbės istòrijos archỹvas, įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldą nuo 14 a. pabaigos iki 1918 (su išimtimis) ir civilinės būklės aktų knygas nuo 1940. Yra Vilniuje.
Struktūra
Archyve yra penki skyriai: Bendrųjų reikalų, Dokumentų naudojimo, Dokumentų saugojimo ir apskaitos, Informacijos ir sklaidos, Skaitmeninių dokumentų.
Fondai
Archyve saugomi 1184 fondai, kuriuos sudaro 134 838 apskaitos vienetai, įrašyti į 2348 apyrašus. Archyvas taip pat turi 11 085 025 kadrus mikrofilmų ir 1 241 270 suskaitmenintų rašytinių dokumentų vaizdų.
Fondai jungiami į aštuonis kompleksus. Seniausias ir vertingausias yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įstaigų dokumentų kompleksas. Jį sudaro 15–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir 19 a. buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų (15–19 a. Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo, 16–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo tribunolo/komisijos, 18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo komisijos, 15–19 a. žemės, pakamario, pilies, kompromisinių, eksdivizinių, kaptūrinių, konfederacijų, magdeburginių teismų) fondai. Rusijos imperijos įstaigų dokumentų komplekse saugomi 1795–1917 Lietuvoje veikusių carinės Rusijos institucijų ir įstaigų (Lietuvos vyriausiosios valdybos, Vilniaus generalgubernatoriaus, Vilniaus, Kauno, Suvalkų civilinių gubernatorių kanceliarijų, šių gubernijų žandarų valdybų, teismų ir kitų) fondai, dokumentai, sukaupti Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus švietimo apygardos, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų fonduose.
pastatas, kuriame įsikūręs Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
pastatas, kuriame Lietuvos valstybės istorijos archyvas veikė 1963–2016
Religinių įstaigų ir bendruomenių dokumentų komplesas apima 15–20 a. Vilniaus, Žemaičių ir Seinų katalikų vyskupijų, Kauno metropolinės arkivyskupijos, Panevėžio vyskupijų kurijų bei konsistorijų, kai kurių bažnyčių ir vienuolynų, kitų konfesijų fondus. Giminių, šeimų ir asmenų fonduose saugomi žymių Lietuvos giminių, šeimų (Belozorų, Čapskių, Druckių-Liubeckių, Gorskių, Jelenskių, Kosakovskių, Lopacinskių, Oginskių, Platerių, Radvilų, Sapiegų, Tiškevičių, Vasilčikovų, Zubovų, J. Yčo, V. Puškinos ir kitų) fondai. Kaizerinės Vokietijos laikotarpio įstaigų (1915–1918) dokumentų komleksas yra mažiausias archyve, jį sudaro kai kurių įstaigų fondų likučiai. 15–20 a. dokumentų kolekcijų kompleksas apima 10 fondų (valdovų privilegijos Vilniaus akademijai ir universitetui, Klaipėdos krašto aktai ir hipotekos knygų bei kiti fondai). 13–20 a. dokumentų mikrofilmų kolekcijos apima Maskvoje saugomos Lietuvos Metrikos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Švedijos ir Rusijos archyvuose bei bibliotekose saugomų dokumentų mikrofilmus.
Civilinės būklės aktų įrašų kompleksą sudaro nuo 1940 08 15 Lietuvoje veikusių miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos.
Istorija
Lietuvos valstybės istorijos archyvas įkurtas 1957 nuo LSSR centrinio valstybinio archyvo atskyrus senuosius fondus (iki 1990 vadintas LSSR centriniu valstybiniu istorijos archyvu). 2001 prie Lietuvos valstybės istorijos archyvo prijungtas Lietuvos metrikų archyvas. 2007 01 archyve buvo saugomi 1162 fondai, 1 338 336 bylos, 10 086 808 mikrofilmų kadrai.
Vadovai
Archyvo direktoriai: Polina Nikitina (1957–1961), D. Butėnas (1961–1987), Jonas Baravykas (1987–1992), Laima Tautvaišaitė (1992–2010), Virginija Čijunskienė (2011–2019), Ramutis Kurpė (nuo 2019 07 08).
1483
2271
-LSSR centrinis valstybinis istorijos archyvas