Lietuvõs valstýbės naujàsis archỹvas, Valstýbės naujàsis archỹvas, įstaiga, sauganti 1990 ir vėliau parengtus valstybės valdžios ir valdymo aukščiausių institucijų, kitų įstaigų, organizacijų ir asmenų dokumentus. Įkurtas 1993. Yra Vilniuje.
Veikla
pastatas, kuriame įsikūrę Lietuvos valstybės naujasis archyvas ir Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Archyvas kaupia ir saugo Lietuvos Respublikos valdžios, rinkimų, teismų, kontrolės, aplinkos apsaugos, finansų, mokesčių, kultūros, švietimo, nacionalino saugumo, krašto apsaugos, socialinės apsaugos, susisiekimo, ryšių, sveikatos apsaugos ir priežiūros, teisėtvarkos ir teisėsaugos, ūkio, žemės ūkio ir kitų įstaigų veiklos dokumentus (nuo 1990), privačių juridinių ir fizinių asmenų perduotus dokumentus, iš kitų valstybių gautus dokumentus. Prižiūri, kaip įgyvendinami teisės aktuose nustatyti dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo reikalavimai, teikia metodinę pagalbą valstybės institucijoms, įstaigoms ir įmonėms dokumentų valdymo srityje. Saugomų dokumentų pagrindu išduoda pažymas, išrašus ir kitus dokumentus juridiniams faktams patvirtinti.
Fondai
Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomi 143 dokumentų fondai, kuriuos sudaro apie 103 000 apskaitos vienetų, įrašytų į 184 apyrašus, tarp jų ir elektroniniai dokumentai (2019).
Svarbiausi saugomi valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei įstaigų dokumentai: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo 1990 Kovo 11 Aktas Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo (originalas), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo posėdžių stenogramos (1990–1997), Seimo, Prezidento, savivaldybių rinkimų bei referendumų dokumentai. Saugomi ir po 1990 panaikintų valstybės įstaigų (Europos reikalų, Kultūros ir švietimo, Ryšių ir informatikos ministerijų, Krašto apsaugos, Saugos, Spaudos departamentų, Lietuvos informacijos, Lietuvos ūkio institutų, Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir kitų) fondai.
Politinių partijų ir visuomeninių organizacijų fondų kompleksą sudaro Lietuvių tautininkų sąjungos, Amerikos lietuvių tautinės sąjungos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos demokratinės darbo partijos, Lietuvos Respublikos piliečių chartijos, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio, Atviros Lietuvos fondo, Sąjūdžio veiklos dokumentai.
Asmenų fondų kompleksą apima kai kurių 1990 Kovo 11 Akto signatarų (V. P. Andriukaičio, K. Antanavičiaus, V. J. Čepaičio, B. Genzelio, B. J. Kuzmicko, K. Motiekos, S. Pečeliūno) dokumentai.
Tarp saugomų fondų išsiskiria 1991 Sausio tryliktosios dokumentų rinkinys.
Vadovai
Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorės: Irena Kasciuškevičiūtė (1993–2019), Danutė Kontrimavičienė (nuo 2019 09).