Lietuvõs vyriáusiojo archyvãro tarnýba, vykdomosios valdžios institucija, kurios misija yra kaupti, saugoti unikalų valstybės dokumentinį paveldą ir juo dalytis.
Struktūra ir pavaldžios įstaigos
Tarnyboje veikia Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo bei Veiklos administravimo ir finansų skyriai. Pavaldžios įstaigos: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos valstybės naujasis archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Kauno regioninis valstybės archyvas (yra Alytaus ir Marijampolės filialai), Klaipėdos regioninis valstybės archyvas (yra Tauragės ir Telšių filialai), Šiaulių regioninis valstybės archyvas (yra Panevėžio filialas), Vilniaus regioninis valstybės archyvas (yra Utenos filialas).
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ženklas
Veikla
pastatas, kuriame įsikūrę Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba dalyvauja formuojant valstybės politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje ir ją įgyvendina; dalyvauja formuojant Europos Sąjungos politiką dokumentų ir archyvų valdymo bei naudojimo srityje; užtikrina Europos Sąjungos dokumentų valdymo ir naudojimo srities teisės aktų vykdymą Lietuvoje; reglamentuoja dokumentų ir archyvų valstybinio valdymo srities administravimą; teikia derinimo išvadas dėl kitų valstybės institucijų ir įstaigų parengtų su archyvų ir dokumentų valdymo politika susijusių teisės aktų projektų; kontroliuoja, kaip administruojamas Nacionalinis dokumentų fondas; formuoja vienodą dokumentų valdymo praktiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse; sprendžia valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų perdavimo klausimus; koordinuoja kino paveldo kaupimą, saugojimą ir naudojimą.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba teikia Archyvaro garbės ženklą.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Estijos, Gruzijos, Izraelio, Kazachijos, Kinijos, Kirgizijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos archyvų tarnybomis, archyvais, mokslo įstaigomis, muziejais, Pasaulio lietuvių bendruomene.
Istorija
1990 04 18 įsteigta Lietuvos archyvų generalinė direkcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (perėmė panaikintos Vyriausiosios archyvų valdybos funkcijas). 1995 ji pertvarkyta į Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos archyvų departamento direktoriai: Bronislovas Vonsavičius (1990–1992), Aleksandras Guobys (1992), S. G. Ilgūnas (1993–1997), Antanas Šoliūnas (1997–1998), Vidas Grigoraitis (1998–2011).
2011 01 01 departamentas tapo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 2009–2011 įgyvendino projektą Elektroninio archyvo infrastruktūros sukūrimas.
Lietuvos vyriausieji archyvarai
Lietuvos vyriausieji archyvarai: Ramojus Kraujelis (2011–2018 12 18), Daiva Lukšaitė (2018 12–2019 10 ir 2022 06–2023 04 laikinai atliko funkcijas), Kristina Ramonienė (2019 10 07–2022 06), Inga Zakšauskienė (nuo 2023 04 17).
Lietuvos archyvų departamentas; Lietuvos archyvų generalinė direkcija; Vyriausioji archyvų valdyba; Archyvų departamentas; Vyriausiojo archyvaro tarnyba